Kaip užtikrinti saugią ir patogią kelionę į Vokietiją ir atgal?

Vokietija jau dešimtmečiais yra viena populiariausių kryptų lietuviams – tiek verslo reikalams, tiek pirkiniams, tiek poilsiui. Kaip žmogus, kuris tarptautinių pervežimų srityje praleido daugiau nei dvi dešimtis metų ir tūkstančius kartų kirto šias sienas, galiu pasakyti tikrai: sėkminga kelionė nėra stebuklas. Tai rezultatas, kurį lemia kruopštus planavimas, techninis pasiruošimas ir žinojimas, ką tiksliai reikia tikėtis kelyje. Daugelis vairuotojų, ypač those, kurie važiuoja retai, sukelia sau nereikalingų problemų dėl nežinojimo arba pasitikėjimo savo jėgomis. Tarp Lietuvos ir Vokietijos yra tūkstančiai kilometrų, kuriuje kelyje pasitaiko visko – nuo puikiai asfaltuotos vokiškos „Autobahn“ iki staigių oro sąlygų pokyčių.

Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi ir suteiksiu praktinius patarimus, padėsiančius jums ne tik pasiekti tikslą saugiai, bet ir jaustis komfortiškai visos kelionės metu. Mes aptarsime techninį automobilio paruošimą, reikalingus dokumentus, vairavimo ypatumus Vokietijoje ir, svarbiausia, kaip išvengti dažniausių klaidų, kurios gali sugadinti kelionę. Nors šiandienos navigacijos sistemos yra išsivysčiusios, joks „GPS“ negali pakeisti sveiko proto ir gero pasiruošimo. Taigi, pasiruoškime – kelionė prasideda ne tada, kai užvedate variklį, o dar daug anksčiau, jūsų galvoje ir garaže.

DUK (Dažnai užduodami klausimai)

1. Kokius dokumentus būtina turėti su savimi, važiuojant į Vokietiją?

Tai vienas pagrindinių klausimų, ir, galiu pasakyti, vengti šio atsakymo yra didžiausia klaida. Nors Lietuva ir Vokietija yra Šengeno erdvėje ir Schengeno sutarties pagrindu sienų kontrolės dažnai nėra, tai nereiškia, kad galite važiuoti be dokumentų. Jūs turite turėti su savimi galiojantį vairuotojo pažymėjimą. Jeigu jis nėra standartinio (Europos Sąjungos) modelio, būtina turėti ir tarptautinį vairuotojo pažymėjimą, tačiau mūsų atveju lietuviškas pažymėjimas visiškai tinka.

Be to, būtina turėti techninį automobilio pasą (registracijos liudijimą). Jeigu automobilis neregistruotas jūsų vardu, būtina turėti ir notarinį įgaliojimą nuo savininko, leidžiantį valdyti šį transporto priemonę. Labai svarbus yra „Žalias kortelės“ (Green Card) draudimo polisas. Jis patvirtina, kad jūsų civilinės atsakomybės draudimas galioja užsienyje. Nors daugelis draudikų siūlo ir elektronines versijas, patariu visada turėti spausdintą popierinę kopiją – techninės pagalbos darbuotojai ar policija užsienyje visada geriau reaguoja į fizinį dokumentą. Ir, žinoma, ne užmirškite asmens dokumento (pasą arba asmens kodą kortelę), nes jei įvyks eismo įvykis ar reikės apsistoti viešbutyje, be jo neapsisiversite.

2. Kokius privalomus automobilio įrangos elementus reikia turėti Vokietijoje?

Vokietija yra griežta šalies, kurią labai gerai reglamentuoja eismo saugumo reikalavimai, ir šie reikalavimai taikomi ne tik vietiniams, bet ir svečiams. Pagrindinė dalykų, kurios privalomos kiekviename automobilyje, sąrašas yra gana aiškus, tačiau dažnai apie jį pamirštama. Visų pirma, tai apsauginė liemenė (švarkinė). Ji turi būti kiekvieno keleivio, įskaitant vairuotoją. Jeigu važiuojate su mažais vaikais, būtina tinkamai įrengta vaikų sėdytė, atitinkanti jų svorį ir ūgį.

Antroji ir labai svarbi detalė – atsparumo šviesam liemenė (šviesiai atspindintis švarkas). Vokietijoje ji yra privaloma ne tik tais atvejais, kai išlipsite iš automobilio kelyje (pvz., gedimo metu), bet ir tada, kai tiesiog reikia išlipti ant kelio. Svarbiausia taisyklė: liemenė turi būti automobilyje ne bagažinėje, o tiesiogiai pasiekiamoje vietoje, pvz., salone arba glove compartment (priekinėje skydelėje), kad galėtumėte ją užsidėti prieš išlipdami iš mašinos. Taip pat būtina turėti dviejų raudonų trikampių (avarijinio ženklo) ir vaistuoklę su pirmąja pagalba. Vaistuoklėje turi būti tinkamas įrūgimo rinkinys. Nors Vokietijoje neįpareigojamos žieminės padangos visais metais, jas reikia turėti, jeigu oro sąlygos to reikalauja (apie tai kalbėsime vėliau).

3. Kaip elgtis vokiškose autostradose (Autobahn) ir kokie ten greičio apribojimai?

Vokiška autostrada – tai legenda, tačiau ir viena pavojingiausių vietų nesirūpinantiems vairuotojams. Priešingu atveju nei Lietuvoje, kur greičio apribojimas daug kur yra 90 km/h arba 70 km/h užmiestyje, Vokietijoje didelėje dalyje autostradų nėra bendrojo greičio apribojimo (empfehlung 130 km/h – tik rekomenduojamas greitis). Tai reiškia, kad galite važiuoti taip greitai, kaip leidžia jūsų automobilis, sąlygos ir vairuotojo įgūdžiai.

Tačiau čia slypi pavojus. Jeigu jūsų automobilis techninės būklės neleidžia važiuoti greičiau nei 100 km/h, arba jeigu jūs nesijaučiate saugiai važiuodami greitai, jūs privalote važiuoti dešiniaisiais juostomis. Kairioji juosta skirta tik lenkimui. Jeigu važiuojate kairia juosta lėtai, tai ne tik provokuojate agresijos iš greitai važiuojančių vairuotojų, bet ir pažeidžiate taisykles. Be to, jeigu įvyksta avarija ir nustatoma, kad važiavote greičiau nei 130 km/h (nors tai nebuvo apribota), jūs galite būti laikomi atsakingu už didesnes žalas, net jeigu kaltė ne jūsų. Taigi, mano patarimas: jei nesate įpratę važiuoti 150–180 km/h, nebandykite lenkti visų. Laikykite dešinę juostą, ten irgi galima važiuoti 120 km/h saugiai.

4. Kada būtina važiuoti su žieminėmis padangomis ir kokia bauda už jų nebuvimą?

Žieminės padangos Vokietijoje yra ne formalumas, o griežtas reikalavimas, kuris tiesiogiai siejamas su jūsų saugumu. Taisyklės pakankamai paprastos: nuo spalio mėnesio iki balandžio pabaigos (vadinamasis „O bis O“ laikotarpis – nuo Oktober iki Ostern) esant žiemos sąlygoms (sniegui, ledui, šlapdibei), būtina važiuoti su žieminėmis padangomis. Jeigu sąlygos tokios, o jūsų automobilyje yra tik vasarinės padangos, galite gauti baudą, kuri svyruoja nuo 60 eurų, o jeigu dėl to sukeliate eismo įvykį arba trukdote keliui, bauda gali siekti net 120 eurų.

Tačiau čia yra vienas niuansas, kurį dažnai pamiršta. Vokietijoje leidžiama ir „visų sezonų“ padangos (All-season tires), tačiau jos turi būti pažymėtos specialiu žymėjimu „M+S“ (Mud and Snow) arba sniego puslapio (Alpine) simboliu. Be to, protektoriaus gylis turi būti ne mažiau kaip 4 mm (vasarinėms – 1,6 mm, tačiau žiemą rekomenduojama daugiau). Kaip profesionalas, aš visada patariu: jeigu kelionė planuojama žiemą arba ankstyvą pavasarį/ vėlyvą rudenį, neabejokite ir uždėkite kokybiškas žieminės padangas. Vokiškas sniegas ir šlapdriba gali būti labai pavojingos net patyrusiems vairuotojams.

5. Ar Vokietijoje yra kelių mokesčiai (vinjetės) ir kaip susitvarkyti su degalų kainomis?

Tai yra vienas maloniausių dalykų vairuotojams – asmeniniams automobiliams Vokietijoje nėra kelių mokesčių arba vinietių už važiavimą autostradomis. Skirtingai nei Austrijoje, Šveicarijoje ar kai kuriose kitose šalyse, čia galite važiuoti laisvai. Tačiau nepamirškite, kad jeigu jūsų kelias eina per kitas šalis (pvz., per Lenkiją arba Čekiją), ten gali būti taikomi mokesčiai, todėl reikia pasirūpinti vinietėmis iš anksto.

Degalų kainos Vokietijoje paprastai yra šiek tiek aukštesnės nei Lietuvoje, tačiau jos labai svyruoja priklausomai nuo vietovės. Autostradose esančios degalinės (Tankstellen) dažnai siūlo degalus brangiau, todėl jeigu norite sutaupyti, verta užvažiuoti į miestelio degalinę, kuri yra šalia autostrados. Taip pat verta paminėti, kad Vokietijoje labai populiarios degalinės, kurios siūlo ne tik degalus, bet ir geras kavos, maistą ir netgi poilsio zonas. Daugelis vairuotojų naudojasi specialiomis programėlėmis, kurios rodo pigiausias degalines netoliese. Ir vienas svarbus dalykas: autostradoje negalima važiuoti su tuščiu baku. Jeigu jūsų automobilis sustojo dėl degalų trūkumo, tai laikoma pažeidimu ir gali būti baudžiama.

6. Kaip planuoti poilsį ir kur geriausia apsistoti nakvynei?

Saugi kelionė – tai ne tik techninis pasiruošimas, bet ir fizinė vairuotojo būklė. Pagal ES taisykles, rekomenduojama daryti pertrauką kas 2 valandas ir 15 minučių. Per daugelį metų darbo matyta, dauguma avarijų įvyksta dėl nuovargio. Vokietijoje autostradose yra daug poilsio zonų (Raststätte), kurios yra labai gerai įrengtos. Ten rasite tualetus, picerijas, kavines ir netgi lovas trumpam poilsiui. Jos yra saugios ir prižiūrimos.

Jei kalbame apie nakvynę, Vokietijoje yra didžiulis viešbučių ir motelių pasirinkimas. Autostradų kryžkelėse dažnai stovi „Autohof“ – dideli kompleksai, kuriuose galite ne tik pavalgyti, bet ir užsisakyti kambarį. Taip pat populiarūs ir „Pension“ (pensionai) – mažesni, šeimyniški viešbučiai, dažnai pasižymintys puikiu lietuvišku maistu arba namišku atmosfera. Jeigu kelionės metu jaučiate nuovargį, niekada nedarykite „paskutinio atsparo“ bandymų pasiekti tikslą. Geriau praleisti valandą ar dvi miegodami, nei rizikuoti gyvybe. Taip pat verta paminėti, kad daugumoje viešbučių yra specialios paslaugos vairuotojams – nemokamas parkingas ir anksti ryte siūlomi pusryčiai.

7. Kokie yra greičio apribojimai miestuose ir užmiestyje, ir kaip veikia foto radarai?

Nors autostrados gali būti be apribojimų, Vokietijos miestuose ir gyvenvietėse taisyklės yra griežtos. Standartinis greičio apribojimas gyvenamuosiuose rajonuose yra 50 km/h, o daugelyje vietų, ypač prie mokyklų ar vaikų žaidimų aikštelių, jis gali būti sumažintas iki 30 km/h. Užmiestyje, autostradose (išskyrus be apribojimų zonas) greitis dažnai ribojamas iki 100 arba 120 km/h. Labai svarbu atkreipti dėmesį į ženklus, nes greičio apribojimai gali staigiai keistis.

Vokietija garsėja savo efektyviu foto radarų tinklu. Jie yra statomi ne tik miestuose, bet ir užmiestyje, dažnai vietose, kur greitis nuleidžiamas prieš posūkį arba darbų zoną. Baudos už greičio viršijimą yra gana aukštos, ir jos siunčiamos paštu tiesiai į namus netgi Lietuvoje. Jeigu jūsų automobilis yra nuomojamas, nuomos firma užkirs sumą iš jūsų kreditinės kortelės bei pridės administracinius mokesčius. Todėl mano patarimas: laikykitės greičio. Nėra verta taupyti 5 minučių, jeigu už tai reikės mokėti šimtus eurų. Navigacijos sistemos dažnai įspėja apie radarus, tačiau nepasikliaukite tik jomis – geriausia yra vairuoti atsargiai ir stebėti kelio ženklus.

8. Kaip elgtis avarijos ar gedimo atveju ir ką daryti, jeigu reikia pagalbos?

Niekas nenori galvoti apie blogiausią scenarijų, tačiau būti pasiruošusiam – tai experto požiūris. Jeigu jums nutiko gedimas arba avarija Vokietijoje, pirmiausia įjunkite variklio stabdžius (hazard lights) ir užsidėkite šviesiai atspindintį švarką. Tada iškelkite avarinį ženklą už mašinos – jis turi būti matomas maždaug iš 50 metrų atstumo (autostradoje – 100–150 m). Jeigu įmanoma, bandykite nuvežti automobilį į saugią vietą (pvz., poilsio zonoje), o ne stabdyti važiuojamojoje juostoje.

Pagalbos Vokietijoje galite kreiptis į bendrąją pagalbos numerį 112. Šis numeris veikia visoje Europoje, ir operatoriai dažnai kalba angliškai. Jeigu turite kasko draudimą arba techninės pagalbos draudimą (pvz., „PZU“, „Gjensidige“ ar kitų kompanijų paslaugas), skambinkite jų pagalbos centrams. Jie suorganizuos vilkiką, kuris nuveš jūsų automobilį į artimiausią servisą. Svarbu žinoti, kad jeigu gedimas įvyko autostradoje, vilkiko paslauga gali būti brangesnė. Taip pat verta turėti su savome nedidelę atsarginę degalų kanistrą (jeigu tai leidžia taisyklės) ir mobilųjį telefoną su įkrautu akumuliatoriumi.

9. Ar galima vairuoti po alkoholio Vokietijoje ir kokie yra apribojimai?

Alkoholis vairuojant – tai tabu bet kurioje šalyje, ir Vokietija nėra išimtis. Tačiau čia taisyklės šiek tiek skiriasi nuo Lietuvos. Vokietijoje leidžiamas maksimalus alkoholio kiekis kraujyje yra 0,5 promilės. Tai reiškia, kad nedidelis kiekis alkoholio (pvz., viena alaus arba vyno taurė) gali būti toleruojamas, tačiau aš kaip profesionalas visada patariu: „Jeigu vairuosite – negerkite“. 0,5 promilės riba yra labai plati, ir individualus organizmo reakcijas gali būti skirtingos.

Tačiau yra ir griežtesnių taisyklių. Jeigu vairuotojas yra jaunesnis nei 21 metai arba turi vairuotojo stažą mažiau nei 2 metai (probationary period), draudžiama vairuoti su bet kuriuo alkoholio kiekiu (0,0 promilės). Be to, jeigu vairuotojas elgiasi netinkamai arba kelia pavojų, policija gali atimti vairuotojo pažymėjimą net ir esant mažesniam nei 0,5 promilės kiekui. Baudos už pažeidimus yra didelės, o procesas gali būti ilgas ir sudėtingas.