Kaip Sužinoti Tikslų Atvykimo Laiką Kelionėms iš Vokietijos? Eksperto Vadovas

Dirbant tarptautinių pervežimų srityje daugiau kaip dvidešimt metų, sužinojau vią pagrindinę tiesą: laikas – tai ne tik pinigai, tai, svarbiausia, klientų ramybė. Vokietija, kaip didžiausia Europos ekonomika ir logistikos mazgas, kas dieną siunčia tūkstančius krovinių į Lietuvą. Tačiau, nepaisant tobulos Vokietijos kelių infrastruktūros ir aukštų standartų, kelionės iš šios šalies dažnai tampa iššūkiu tiems, kurie laukia siuntos arba planuoja savo judėjimą.

Klausimas „kada atvyks?“ atrodo paprastas, bet už jo slypa didžiulės techninės, organizacinės ir net teisinės realijos. Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi ir paaiškinsiu, kaip veikia pervežimų laikų skaičiavimas, kur ieškoti informacijos ir kodėl retai kada įmanoma nustatyti minutes tikslu laiku. Nesvarbu, ar laukiate didelės partijos prekių iš Miuncheno, ar planuojate savo kelionę autobusu, šios žinios padės jums jausti kur kas labiau kontroliuojančiu situaciją.

Įvadas: Kodėl numatomas atvykimo laikas (ETA) yra tik prognozė?

Profesionalioje logistikoje vartojamas terminas ETA (Estimated Time of Arrival) – numatomas atvykimo laikas. Pastarasis žodis „numatomas“ yra raktinis. Per dvidešimt metų darbo mažai kada matau, kad laikas būtų nustatytas geometriškai tiksliai. Kas keičia planus? Viskas – nuo vokiškojo „bau“ (statybų) objekto gatvėje iki neprognozuojamo oro rūsčiuose kalnuose.

Vokietijoje transporto srautai yra itin intensyvūs. Pagrindinės magistrales, kaip antai A9 ar A2, yra šalies arterijos. Net mažiausias avarijos įvykis ar sankryžos uždarymas gali sukelti valandų eilės spūstis (vokiškai – Stau). Jei vairuotojas praleidžia šią spūstį, jo grafikas susiformuoja iš naujo.

Taip pat būtina suprasti, kad pervežimo procesas neprasideda ir nebaigiasi važiuojant. Tai yra grandinė: užsakymas -> pakrovimas -> dokumentų tvarkymas -> kelionė -> iškrovimas. Kiekvienas šios grandinės narvas turi savo „plovimo“ laiką, kurį sunku tiksliai prognozuoti iš anksto. Todėl, kai klaustate apie atvykimo laiką, turite gauti ne tiesiog datą ir valandą, o visumą: informaciją apie dabartinę padėtį ir galimus nukrypimus.

Šiuo metu technologijos žengė milžinišką žingsnį prieky. Anksčiau tekdavo laukti, kol vairuotojas rasi telefono takelį ir paskambins dispečeriui. Šiandien turime GPS stebėjimo sistemas, kurios leidžia matyti krovininio mašinos vietą realiu laiku. Tačiau technologijos neišsprendžia visų problemų – svarbu žinoti, kaip skaityti tas datas ir kur kreiptis dėl išsamesnės informacijos. Tolesnėje straipsnio dalyje atsakysiu į dažniausiai klientų užduodamus klausimus, padėdamas jums susiorientuoti šioje sudėtingoje, tačiau įdomioje srityje.

DUK (Dažniausiai Užduodami Klausimai)

Šioje skyriuje suformulavau dešimt klausimų, kuriuos dažniausiai girdžiu iš savo klientų per ilgus metus. Atsakymai į juos padės jums suprasti ne tik tai, kaip sužinoti laiką, bet ir tai, kodėl jis gali keistis.

1. Kur tiksliausia galima sužinoti krovinio ar keleivio atvykimo laiką iš Vokietijos?

Jei kalbame apie krovinius, absoliučiai tiksliausias šaltinis yra Jūsų sutarties pervežėjas arba ekspeditorius. Nerekomenduojama remtis tik bendraisiais terminais, pateikiamais internetinėse paieškose. Profesionalios logistikos kompanijos naudoja specialias transporto valdymo sistemas (TMS), kurios sujungiamos su vairuotojų GPS įranga.

Jeigu esate keleivis ir laukiate autobuso (pvz., „FlixBus“ ar „Ecolines“), patikimiausias šaltinis yra konkretaus transporto priemonės stebėjimo funkcija perkelėjo aplikacijoje arba svetainėje, įvedus bilieto numerį arba maršrutą. Tokios sistemos atnaujinamos realiu laiku. Tačiau nepamirškite, kad ir ten laikas gali būti nurodytas kaip „planuojamas“, o ne „galutinis“.

2. Kiek laiko užtrunka tipinis pervežimas maršrutu Vokietija – Lietuva?

Statistiškai, atsižvelgiant į mano ilgalaikę patirtį, standartinis pervežimas sunkvežimiu iš centrinių Vokietijos regionų (kaip Frankfurtas ar Niurnbergas) į Lietuvą trunka apie 18–24 valandas. Tai yra „ grynas“ važiavimo laikas.

Tačiau reikia skirti važiavimo laiką nuo viso termino (tranzito laiko). į tranzito laiką įeina: - Pakavimo ir dokumentų paruošimas Vokietijoje (paprastai pusė dienos). - Galimas laukimas prie pakrovimo vietos. - Paties važiavimo laikas. - Iškrovimas Lietuvoje.

Todėl realus terminas nuo užsakymo iki prekių gavimo Lietuvoje dažnai svyruoja nuo 2 iki 4 dienų, jei tai ne ypač skubus siuntimas.

3. Kodėl atvykimo laikas dažnai nukelia net ir tuo atveju, kai mašina jau važiuoja?

Tai vienas dažniausių nusivylimų šaltinių. Vokietijoje griežtai laikomasi vairuotojų darbo ir poilsio laiko nustatymų (Reglamentas (EB) Nr. 561/2006). Tai reiškia, kad net jei vairuotojas yra vos 50 km atstumu nuo Lietuvos sienos ir jam baigiasi 4,5 valandos vairavimo laikas, jis privalo sustoti ir ilsėtis 45 minutes (arba ilgiau, jei tai yra dienos poilsis).

Be to, labai dažnai užstrigimas įvyksta pačioje Vokietijoje ar Lenkijoje. Vokietijos keliai yra puikūs, tačiau juose vyksta daug remonto darbų (Baustellen), kurie sukelia eismo spūstis net esant gražiam orui. Jei mašina pavėluoja 1 valandą Vokietijoje, šis vėlavimas dažnai „persikelia“ ir į Lietuvą, nes vairuotojas negali tiesiog paspartinti, kad pataisytų laiką – jam taikomi greičio limitai.

4. Kokius dokumentus reikia turėti norint sekti siuntos eigą?

Jei perkate prekes iš Vokietijos arba siunčiate krovinius, svarbiausias dokumentas yra CMR sąvarašas (tarptautinė vežimo sutartis keliais). Šiame dokumente nurodoma: - Siuntėjo ir gavimo duomenys. - Prekių aprašymas. - Numatomas atvykimo laikas (nors jis ten dažnai būna labai apytikslis).

Tačiau CMR sąvarašas pats savyje neturi GPS funkcijos. Norint sekti krovinią, reikia gauti vairuotojo telefono numerį (retas atvejis, nes dažniau skambina dispečeriams) arba, kas geriau, nuorodą į stebėjimą (tracking link). Šią nuorodą turi pateikti Jūsų ekspeditorius arba parduotuvės, iš kurios perkate.

5. Ar „Sonntagsfahrverbot“ (sekmadienio važiavimo draudimas) Vokietijoje įtakoja atvykimo laikus?

Absoliučiai taip. Tai yra klasikinis pavyzdys, ką turi omenyje ekspertas. Vokietijoje sunkvežimiai su kroviniu turi griežtą draudimą važiuoti sekmadieniais ir švenčių dienomis nuo 00:00 iki 22:00 valandos.

Tai reiškia, kad jei Jūsų krovinys buvo pakrautas penktadienį vėlai, o vairuotojas nepavyko pasiekti Lenkijos ar Čekijos sienos iki sekmadienio vidurnakčio, jis privalo sustoti Vokietijoje ir laukti iki sekmadienio 22:00 val. (arba pirmadienio ryto, priklausomai nuo taisyklių pakeitimų regionuose). Tai automatiškai prailgina kelionę mažiausiai parą. Visada patikrinkite kalendorių – jei artėja Vokietijos šventė (pvz., Velykos ar Kalėdos), laukite vėlavimų.

6. Kaip veikia GPS stebėjimo sistemos ir ar jos visada tikslios?

Dabar beveik visos krovininės mašinos yra įrengtos GPS imtuvais. Šie imtuvai siunčia duomenis į serverį, kurį mato dispečeris. Kai klientas klauso „kur yra mašina?“, dispečeris žiūri į žemėlapį ir mato: „Mašina stovi prie kažkio kavinės netoli Berlyno“.

Tačiau yra ir „aklosios zonos“. GPS signalas gali pradingti požeminiuose tuneliuose (jų Vokietijoje daug, pvz., prie kalnų) arba dideliuose sandėliuose, kur krovimas vyksta viduje. Taip pat, senesnės sistemos gali atnaujinti vietovę ne kas sekundę, o kas 15–30 minučių. Todėl, jei matote, kad mašina „stovi“, gali būti, kad ji tiesiog važiuoja greitai ir duomenys dar neatnaujinti.

7. Ką daryti, jei numatomas atvykimo laikas jau praėjo, o siuntos nėra?

Pirmiausia – nepanikuokite. Logistikoje 2–3 valandų vėlavimas laikomas normos ribose (toliau – „reasonable delay“). Jei vėluojama ilgiau: 1. Susisiekite su savo kontaktiniu asmeniu (ekspeditoriumi arba parduotuve). 2. Paklauskite apie dabartinę mašinos vietą (statusą). 3. Sužinokite vėlavimo priežastį (ar tai techninė gedulas, ar eismo spūstis).

Jeigu krovinys vėluoja daugiau kaip 24 valandas be pagrindo, gali kilti klausimų dėl kompensacijos (priklausomai nuo sutarties sąlygų), tačiau dažniausiai priežastys yra objektyvios (pavyzdžiui, ilgas laukimas muitinėje, jei prekės yra iš už ES ribų ir keliauja per Vokietiją tranzitu).

8. Ar skiriasi atvykimo laikų nustatymas keleiviams ir kroviniams?

Taip, skiriasi labai smarkiai. Keleiviniai autobusai turi griežtus grafikus, kuriais būtina vadovautis, kad keleiviai nepraleistų persėdimų. Todėl autobusų stebėjimo sistemos yra labai tikslios ir orientuotos į vartotoją.

Krovinių atveju grafikas yra lankstesnis. Krovininė mašina gali atvykti anksčiau (jei sandėlis dirba) ar vėliau. Svarbiausia yra ne konkreti valanda, o terminas (pvz., „iki šeštadienio vidurdienio“). Jei laukiate asmeninio automobilio, pervežamo atvežant iš Vokietijos, laikas bus artimesnis autobusų grafikui, tačiau vis tiek priklausys nuo to, kiek kitų automobilių yra toje pačioje platformoje (avtovage).

9. Kodėl dispečeriai kartais neduoda tiesioginio vairuotojo telefono numerio?

Tai dažną klientų erzina problema. Kodėl negaliu paskambinti pačiam vairuotojui ir paklausti „kur tu?“? Pirmiausia, saugumas. Vairuotojas vairuoja sunkvežimį. Jo dėmesys turi būti kelyje. Jei kiekvienas klientas skambintų vairuotojui, jis negalėtų dirbti. Antra, kalbos barjeras. Dauguma vairuotojai, važiuojančių maršrutais Vokietija-Lietuva, yra lietuviai, lenkai ar ukrainiečiai, bet taip pat daug ir kitų tautybių vairuotojų, kurie negali kalbėti lietuviškai ar angliškai. Trečia, dispečeris yra tas filtras, kuris sugeba suorganizuoti informaciją. Vairuotojas gali pasakyti: „Aš važiuoju, bus po 3 valandas“, o dispečeris sugeba paversti tai į: „Atvyksime apie 16:00 val., jei nesusidurs su eismo spūstimi ties Kaunu“. Visada pasikliaukite dispečeriu.

10. Kokios papildomos priemonės padeda tiksliau suplanuoti laiką (pavyzdžiui, mobilios programėlės)?

Norėdami būti informuotas pirmiauia, gali naudoti kelias priemones: - „Google Maps“ ar „Waze“: Jei žinote mašinos numerį arba tikslų maršrutą, galite patys patikrinti, kur yra didelės spūstys Vokietijoje (ypač A9 magistralėje link Niurnbergo). - Savaitės dienos: Nesiųskite pakuočių penktadienį (jei norite, kad ją greitai gautumėte), nes tai padidins riziką, kad vairuotojas užstrigs sekmadienio draudimo Vokietijoje. - Sekimas per siuntų numerį: Jei perkate iš didelių parduotuvių (pvz., Amazon.de), naudokitės jų sekimo sistemomis, kurios dažnai integruojamos su kurjerių (DHL, UPS) duomenimis.

Gerai suprantamas maršrutas ir realios laiko sąnaudos leidžia išvengti nereikalingo streso. Logistika – tai ne tik mašinos ir keliai, tai ir informacijos valdymas.

Išvada

Apibendrinant daugiau kaip dvidešimt metų patirtį, galiu teigti viena: tikslaus atvykimo laiko nustatymas iš Vokietijos yra menas, o ne tikslus mokslas. Per daug kintamųjų veikia šiame procese – nuo vokiškųjų automagistralių spūsčių iki griežtų darbo laiko apribojimų.

Kadangi Jūs, kaip klientas, norite žinoti, kada galėsite planuoti savo reikalus, svarbiausias patarimas, kurį galiu duoti – bendraukite. Nelaukite iki paskutinės minutės. Klauskite savo pervežėjo arba ekspeditoriaus apie galimas rizikas (sekmadienio draudimai, šventės, orai). Naudokite siuntų sekimo sistemas, tačiau vertinkite jas su kritine proga.

Jei suprasite, kad „numatomas atvykimo laikas“ yra tik prognozė, priklausanti nuo šimtų veiksnių, Jūsų kelionės ar prekių laukimas bus kur kas ramesnis. Profesionali logistika dirba tam, kad šios prognozės būtų kuo tikslesnės, tačiau ir kliento supratimas yra neatsiejama šio proceso dalis. Tikiuosi, šis straipsnis padės Jums jausti dangų po galva ir tiksliau planuoti savo laiką susisiekiant su Vokietija.