Kaip sužinoti perkraustymo terminus iš Vokietijos: Visas procesas ir niuansai

Įvadas

Perkraustymas, ypač tarpvalstybinis, visada yra sudėtingas ir emocingas gyvenimo etapas. Jei jūs planuojate persikelti iš Vokietijos į Lietuvą ar kitą šalį, vienas iš dažniausiai užduodamų klausimų yra: „Kada mano daiktai atvyks?“. Tai natūralu – žmogus nori turėti kontrolę, planuoti savo laiką ir tikėtis, kad brangūs baldai ar asmeniniai daiktai bus jums pasiekiami tuomet, kai to labiausiai tikėjatės. Per daugiau nei dvidešimt metų dirbau tarptautinių pervežimų srityje, ir galiu pasakyti viena tikrai: nėra dviejų vienodų perkraustymų, tačiau yra aiškių algoritmų, kuriais remiantis galima sužinoti ir numatyti terminus.

Vokietija yra viena didžiausių logistikos širdžių Europoje. Čia susikerta tūkstančiai kelių, čia veikia didžiausių perkraustymo kompanijų sandėliai. Tačiau būtent dėl didelio intensyvumo ir specifinių Vokietijos taisyklių, terminų nustatymas gali būti apsunkintas. Dažnai klientai gauna apytikslį terminą (pvz., „savaitės viduryje“), bet nežino, ką tas terminas tiksliai reiškia ir kokie veiksniai gali jį pakeisti.

Šiame straipsnyje aš dalinsiuosi savo patirtimi ir paaiškinsiu, kaip tiksliai sužinoti, kada tikėtis pervežimo iš Vokietijos. Nesvarbu, ar naudojate didelę perkraustymo firmą, ar mažesnį vežėją, logistikos principai išlieka tie patys. Mes aptarsime viską – nuo krovinio rūšies (pilnas vs. dalinis) iki Vokietijos eismo taisyklių ir vairuotojų darbo laiko apribojimų. Suprasdami šiuos procesus, jūs ne tik sužinosite savo terminą, bet ir išvengsite nereikalingo streso bei galėsite tinkamai pasiruošti naujojo namo priėmimui.

Svarbu suprasti, kad „terminas“ logistikoje nėra tik viena data ir valanda. Tai yra laiko intervalas, kuris priklauso nuo pakavimo, ikikrovimo, paties kelio atkarpų ir iškrovimo sudėtingumo. Tad, kaip šį terminą sužinoti kuo tiksliau? Pasinerkime į tarptautinių pervežimų pasaulį.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kiek laiko vidutiniškai trunka perkraustymas iš Vokietijos į Lietuvą?

Tai vienas pagrindinių klausimų, bet atsakymas nėra taip paprastas kaip „dvi dienos“. Viskas priklauso nuo tų vietovių, iš kurios ir į kur keliaujate. Jei perkraustote iš vakarinės Vokietijos (pvz., Frankfurto ar Miuncheno sričių) į Vilnių, atstumas yra didesnis nei iš Berlyno ar Hamburgo. Vidutiniškai, kalbant apie standartinį dalinį krovininį automobilį, kuriame yra keletas klientų, kelionė trunka nuo 2 iki 4 dienų nuo to momento, kai automobilis išvyksta iš sandėlio ar surinkimo vietos.

Tačiau reikia atsižvelgti į tai, kad pats perkraustymo procesas prasideda ne tada, kai automobilis važiuoja keliu, o anksčiau. Jei tai yra „dalintas krovinys“ (LTL – Less than Truckload), vairuotojas turi apvažiuoti po kelias Vokietijos vietas, surinkti kitių klientų daiktus, o tik tada važiuoti į Lietuvą. Taigi, jei jūsų daiktai surenkami pirmadienį, automobilis gali išvykti tik trečiadienį, o atvykti į Lietuvą – penktadienį arba net savaitgalį. Jei užsakote pilną automobilį (FTL – Full Truckload), kuris skirtas tik jums, procesas yra greitesnis – tada kalbame apie 1–2 dienas nuo išvykimo, tačiau tai kainuoja brangiau. Norėdami sužinoti tikslią datą, visada klauskite logistikos vadovo: „Ar tai bus dalinis, ar pilnas krovinys?“ ir „Kiek yra numatoma tarpinių sustojimų prieš išvykstant į Lietuvą?“.

2. Kodėl perkraustymo kompanijos dažnai nenurodo tikslios valandos atvykimo?

Daugelis klientų nusivilia, kai gauja pranešimą: „Atvyksime tarp 8:00 ir 17:00 valandos“. Atrodo, kad tai neprofesionalu, bet iš tiesų tai yra būtinybė, nulemta ne tik mūsų, bet ir Vokietijos bei Europos Sąjungos reglamentų. Tarptautiniai vairuotojai yra ribojami „tachografais“ – elektroniniais įrenginiais, kuriais stebimi jų vairavimo ir poilsio laikai. Vairuotojas negali vairuoti ilgiau kaip 4,5 valandas be pertraukos, turi atlikti 45 minučių pertrauką, o per parą negali dirbti daugiau kaip 9 valandas (išskyrus išskirtinus atvejus).

Be to, Vokietijoje eismas gali būti neprognozuojamas. Autobanų („Autobahn“) spūstys, ypač netoli didmiesčių ar statybų zonų, gali atidėlioti atvykimą valandomis. Jei vairuotojas sako, kad atvyks 12:00, bet prieš tai vos nebuvo įsitraukęs į avariją ar stovėjo 2 valandas spūstyje dėl eismo įvykio, jis privalo laikytis poilsio režimo. Jei jis atvyks pavėlavęs valanda, bet bus pavargęs, jis privalo sustoti ir ilsėtis, o tai nulems vėlavimą iki kito ryto. Tad tikslios valandos nurodyti neįmanoma dėl saugumo. Geriausias būdas sužinoti artimąją atvykimo valandą yra susisiekti su vairuotoju ar dispečeriumi tą pačią dieną ryte (pvz., 8:00 val.), kai jau yra aišku, kiek liko keliui.

3. Kaip „dalintas krovinys“ (LTL) veikia ant terminų ir kodėl jis brangesnis laiko atžvilgiu?

„Dalintas krovinys“ (angliškai Less than Truckload) yra dažniausias pasirinkimas perkraustant iš Vokietijos, kai klientas neturi pakankamai daiktų, kad užpildytų visą sunkvežimį. Šiame atveju logistikos kompanija sujungia kelis klientų siuntas į vieną automobilį. Tai ekologiškiau ir pigiau klientui, tačiau tai tiesiogiai veikia terminus.

Kadangi kompanija nori uždirbti kuo daugiau, ji bando užpildyti automobilį iki 100 proc. Tai reiškia, kad jei jūsų daiktai jau yra surinkti Miunchene, automobilis gali laukti, kol bus surinkti kiti klientai iš Berlyno, Hamburgo ar Štutgarto. Šis laukimo laikas (vadinamas „konsolidacija“) gali trukti nuo 1 iki 3 dienų. Norėdami sužinoti, kada jūsų krovinys bus išvežtas, turite klausti: „Ar mano krovinis jau sandėlyje ir laukia konsolidacijos, ar vairuotojas dar renka kitus siuntas?“. Jei krovinys jau yra sandėlyje, terminas bus aiškesnis, nes lieka tik laukti, kol automobilis užsipildys. Jei vairuotojas dar renka, terminas gali slinkti.

4. Ar savaitgaliai ir šventės Vokietijoje veikia pervežimo terminus?

Absoliučiai taip. Vokietija turi vienas iš griežčiausių darbo užmokesčio ir transporto reglamentų pasaulyje. Vokietijoje galimas sunkiasvorio transporto važiavimas savaitgaliais ir šventėmis yra labai apribotas. Yra vadinamos „važiavimo draudimo dienos“ (VF – Verkehrsverbote), kurios dažniausiai būna vasarą (nuo balandžio iki spalio) kiekvieną šeštadienį ir sekmadienį, taip pat per visas didžiąsias šventes (Velykas, Kalėdas, Naujuosius metus).

Jei jūsų perkraustymas planuojamas tokiu laikotarpiu, vairuotojas gali būti priverstas sustoti ir laukti pirmadienio. Pavyzdžiui, jei jis atvyksta į Vokietiją penktadienį vakare ir nespėja išvykti iki 22:00 valandos (dažnai ribojamas laikas), jis privalo laukti iki sekmadienio vakaro arba pirmadienio ryto. Tokios situacijos gali prailginti perkraustymą papildomai 2 dienas be jokios kaltės. Norėdami sužinoti terminą, patikrinkite Vokietijos transporto draudžiamųjų dienų kalendorių arba tiesiog klauskite savo perkraustymo vadovo: „Ar šis kelias kerta šventines dienas?“.

5. Kokį vaidmenį vaidina distancija ir konkretūs Vokietijos regionai?

Vokietija didelė šalis. Perkraustymas iš Tiuringijos (vidurio Vokietija) bus visai kitoks nei iš Reino krašto-Pfalcas ar Bavarijos. Ne tik atstumas, bet ir infrastruktūra svarbi. Kelionė iš Berlyno į Vilnių yra trumpesnė (apie 900 km) nei iš Miuncheno (apie 1400 km). Be to, pietinė Vokietija (Bavarija, Baden-Viurtembergas) yra kalnuotesnė, ten daugiau siaurų kelių ir miestelių, kuriuose sunkvežimiui sunku privažiuoti prie namų.

Jei gyvenate toli nuo pagrindinių autobanų (pvz., netoli Austrijos ar Šveicarijos sienos kalnuotose vietovėse), vairuotojui gali prireikti daugiau laiko, kad pasiektų jūsų būstą. Taip pat, jei jūsų namuose yra ribojimai (pvz., sunkvežimis negali važiuoti tam tikru laiku dėl triukšmo apribojimų mieste), tai taip pat gali atidėti išvykimą. Norint sužinoti tikslų terminą, nurodykite ne tik miestą, bet ir pašto kodą bei galimus prieigos apribojimus (pvz., „Mieste draudžiama važiuoti sunkvežimiams iki 10:00 ryto“). Tai leidžia dispečeriui geriau suplanuoti maršrutą.

6. Kaip sužinoti terminą, jei perkraustymą atlieka tarpininkas (brokeris), o ne tiesioginis vežėjas?

Dauguma klientų Vokietijoje taip pat ieško paslaugų lietuviškose firmose, kurios turi savo partnerių tinklą Vokietijoje. Tokiu atveju jūs bendraujate su tarpininku Lietuvoje, o fizinį darbą atlieka vokiška ar tarptautinė kompanija. Čia susiduriama su informacijos perdavimo grandine. Jūs klausiate lietuvio, jis klausia vokiečio, vokietis klausia vairuotojo.

Kad sužinotumėte tikslią datą, visada reikalaukite „CMR“ sąvados numerio arba užsakymo numerio (Order number). Su šiuo numeriu galite kreiptis tiesiogiai į tarpininką ir klausti: „Kokia padėtis su užsakymu Nr. X?“. Taip pat prašykite, kad jums būtų nusiųsti vairuotojo telefono numeris (jei įmanoma). Tačiau nepamirškite, kad vairuotojai dažnai nemoka lietuviškai ar angliškai, todėl geriausia kalbėti su dispečeriu. Profesionalus tarpininkas visada turi prieigą prie GPS stebėjimo sistemos ir gali pasakyti, kur yra automobilis realiu laiku. Jei atsakote „aš nežinau“, tai blogai – visada turite turėti informaciją apie savo krovinio buvimo vietą.

7. Ar yra būdas paspartinti terminą, jei jis netinka?

Taip, bet tai paprastai kainuoja. Jei staiga sužinojote, kad jums reikia išvykti anksčiau, arba daiktai reikalingi skubiai, galite pasirinkti „ekspresinį“ pervežimą. Standartiniu atveju, kai planuojamas dalinis krovinys, greičiausiai jūsų daiktai bus laukiami, kol užsipildys kitos vietos automobilyje. Jei norite išvengti to laukimo, turite užsisakyti „Dedicated truck“ (skirtą tik jums automobilį).

Tokiu atveju vairuotojas atvyksta tiesiai pas jūsų namus Vokietijoje, pakrauna ir važiuoja tiesiai į Lietuvą be jokių sustojimų (išskyrus degalines ir poilsį). Tai gali sutrumpinti terminą nuo 4–5 dienų iki 1–2 dienų. Tačiau tokia paslauga kainuoja 2–3 kartus daugiau. Norint sužinoti, ar įmanoma tai padaryti, reikia kreiptis į kompaniją kuo anksčiau. Jei jūsų daiktai jau yra pakrauti į dalinį automobilį, juos ištraukti beveik neįmanoma (techninių priežasčių – krovinys užfiksuotas). Taigi, sprendimą dėl greitumo priimkite dar prieš pakrovimą.

8. Kaip oro sąlygos ir sezonas veikia terminus?

Vasara ir žiema logistikoje skiriasi kaip dangelis ir velnias. Žiemą Vokietijoje, o ypač perėjus į Lenkiją ar važiuojant pro Kaliningradą, gali būti didelių sniego putų, apledėjimų. Vokietijos meteorologinės tarnybos yra labai geros, tačiau kai keliauja 40 tonų sunkvežimis, net nedidelė snaigė gali uždelsti kelias valandas. Be to, žiemą vairuotojai turi vairuoti lėčiau dėl saugumo.

Vasara problema yra kita – karščiai. Sunkvežimiai turi sustoti, kad atvėstų varikliai, o taip pat vasarą didžiau eismas (atostogaujantieji vairuotojai). Taip pat birželio–rugpjūčio mėnesiais yra „aukštasis perkraustymo sezonas“. Tada visi perkraustymos firmos yra apkrautos, ir net jei jums pažadėta data, gali būti, kad nebus laisvų vairuotojų. Norėdami sužinoti realų terminą aukštojo sezono metu, kreipkitės į firmą mažiausiai 2–3 savaites iki planuojamos datos. Jei laukiate paskutinę minutę, terminas gali nukelti dėl to, kad tiesiog nėra techninės galimybės atvykti.

9. Ką daryti, jei terminas jau praėjo, o daiktų nėra?

Tai blogiausia baimė, tačiau dažnai situacija nėra tokia baisnė, kaip atrodo. Pirmiausia – neskubėkite panikuoti. Dažniausiai vėlavimai būna ne ilgesni kaip 24 valandos. Jei praėjo diena ar dvi, reikia veikti.

1. Susisiekite su savo kontaktine asmenimi (dispečeriu). Klauskite tiesiogiai: „Kur yra mano krovinys? Ar buvo avarija? Ar įvyko techninis gedimas?“
2. Patikrinkite CMR sąvadą (jei turite). CMR sąvado numeriu galima sekti krovinius daugumoje sistemų.
3. Atidžiai skaitykite sutartį. Dauguma firmų turi nurodytą „pristatymo terminų toleranciją“ (pvz., +/- 2 dienos). Jei sutartyje parašyta „pristatymas per 5 darbo dienas“, o praėjo 6, tai dar gali būti įprasta praktika.
4. Jei terminas vėlauja daugiau kaip 3 dienas be paaiškinimo, tuomet reikia reaguoti griežčiau. Rašykite pareiškimą el. paštu, reikalaukite paaiškinimo. Profesionalios kompanijos visada informuoja apie vėlavimus (pvz., dėl techninio gedimo). Jei kompanija nieko nebeatsiliepia, tuomet gali būti, kad susidūrėte su nesąžininga firma, ir reikėtų kreiptis į policiją ar vartotojų teisių apsaugos tarnybas. Tačiau per mano 20 metų patirtį, 95% atvejų vėlavimai yra dėl techninių priežasčių ar eismo, o ne blogos valios.