Kaip sutrumpinti kelionės į Vokietiją laiką? Patarimai

Vokietija – tai ne tik didžiausia Europos Sąjungos ekonomika, bet ir pagrindinė logistikos arterija, kuria kasdien srautuoja tūkstančiai tonų krovinių. Kasdienė rūpestis kiekvieno logisto ir vadybininko – tai ne tik kainos, bet ir laikas. Šiuolaikinėje rinkoje, kur „just in time“ pristatymas tapo standartu, o ne privalumu, valandos delsa gali paversti sėkmingą sutartį nuostolinga naktimi. Per daugiau nei dvidešimt metų dirbau tarptautinių pervežimų srityje, ir galiu pasakyti viena: nėra stebuklingų tabletės, kurios praleistų mus pro eismo spūstis, tačiau yra sisteminis požiūris ir tiksli strategija, leidžianti maksimaliai išnaudoti kiekvieną minutą.

Kelionės į Vokietiją trukmė priklauso ne tik nuo to, kaip greitai vairuotojas spaudžia dujų pedalą. Tai yra sudėtingas mozaikos elementų rinkinys, pradedant maršruto planavimu ir baigiant dokumentų tvarkymu bei vairuotojo poilsio režimu. Šiame straipsnyje pasidalinsiu praktiniais patarimais, padėsiančiais optimizuoti maršrutus, išvengti nepageidaujamų stabdymų ir užtikrinti, kad krovinis Vokietijos sandėlyje ar prie kliento vartų pasirodytų kuo anksčiau, neprarandant saugumo.

Svarbu suprasti, kad greitis neturėtų būti siejamas su kelių eismo taisyklių pažeidimu. Tikėtina greitis – tai planingumas, informacijos kiekis ir gebėjimas numatyti potencialias klūtis. Tad, kaip efektyviai sutrumpinti kelionės laiką ir padaryti transporto procesą sklandžiu? Žemiau pateikiu išsamią analizę ir atsakymus į dažniausiai kylančius klausimus.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kaip tinkamas maršruto planavimas gali įtakoti kelionės trukmę Vokietijoje?

Maršruto planavimas yra pagrindas, ant kurio pastatomas visas pervežimas. Dažnai pasitaiko atvejų, kai vairuotojai pasikliauoja tik standartinėmis navigacinėmis sistemomis, skirtomas lengviesiems automobiliams. Vokietijoje tai yra didelė klaida. Profesionaliam maršruto planavimui turi būti naudojama specializuota programa, atsižvelgianti į sunkiasiasias mašinas: jų aukštį, svorį, ašiu apkrovas ir, svarbiausia, kelio apribojimus.

Vokietija turi gausų kelių tinklą, tačiau jame yra daug vietinių kelių (Bundesstraßen), kuriuose griežtai ribojamas pravažiavimas, yra statomos mažosios apvaliosios sankryžos arba vietinės gyvenvietės su greičio limitais. Neteisingai pasirinktas maršrutas gali priversti vairuotoją vingiuoti pro kaimelius, kur pravažiavimas trunka ilgiau nei greitkeliais, be to, didėja rizika sukelti eismo įvykį ar gauti baudą už įvažiavimą į draudžiamą zoną (pvz., environmental zones – „Umweltzone“).

Be to, planuodami maršrutą, turime atsižvelgti į „Maut“ (kelių mokestis) zonas. Kartais ilgesnis maršrutas, kuriuo mokama mažiau mokesčių, gali būti greitesnis dėl mažesnio intensyvumo, tačiau dažniausiai tiesioginis maršrutas per autobaanus (Autobahn) yra efektyviausias. Svarbu iš anksto sužinoti apie planuojamus remonto darbus (Baustellen). Vokietijoje kelių remontai vyksta labai intensyviai, o nukrypimai (Umleitung) gali priversti važiuoti per šalutinius kelius. Tikslus planavimas su realiuoju laiku leidžia išvengti šių spūsčių dar prieš užsukant į vairą.

2. Ar vairavimo naktį tikrai padeda sutrumpinti kelionės laiką?

Tai yra dvilypis klausimas. Vokietijos autobaanais naktį eismas tikrai retesnis, kas leidžia palaikyti pastovų greitį ir išvengti „važiavimo sustojimų“ (Stop-and-Go) režimo, taip sutaupant degalų ir laiko. Tačiau čia pasislėpę ir dideli rizikos veiksniai.

Pirmiausia, Vokietijoje naktį (paprastai nuo 22:00 iki 6:00) galioja savaitinis poilsis arba specialūs uždraudimai tam tikrose dienose prieš šventes. Jei vairuotojas bandys įvežti krovinį arba važiuoti tuomet, kai draudžiama, jis gali būti sustabdytas policijos ir priverstas laukti iki leidžiamo laiko, kas visiškai sunaikins laiko taupymo planą.

Antra, naktiniai važiavimai didina nuovargio tikimybę. Vairuotojas, dirbantis priešingu biologiciniam laikrodžiui režimu, reikia ilgesnio poilsio dieną, kas gali paveikti jo paros darbo ilgį. Taip pat reikia atsižvelgti į kliento sandėlių darbo laiką. Važiuoti greitai naktį, o po to stovėti sandėlio vartuose 5 valandas, kol jis atsidaro, nėra efektyvu. Idealus variantas – taip suderinti grafiką, kad atvykimas įvyktų ne vėliau kaip 30-60 minutes iki sandėlio atidarymo arba tada, kai eismas dar nėra itin intensyvus (pvz., ankstyvas rytas).

3. Kaip eismo spūstys (Stau) Vokietijoje veikia laiko sąskaitą ir kaip jų išvengti?

Vokietijoje eismo spūstys yra neišvengiamas reiškinys, ypač Ruhr srityje, prie Miulhauzeno, Štutgarto arba Frankfurto sankryžų. Didžiausios spūstys susidaro ryte (6:00–9:00) ir vakare (16:00–19:00). Jei maršrutas kerta šiuo populiarius regionus, reikia planuoti važiavimą taip, kad šiuo laikotarpiu būtų atliekamas planuojamas poilsis (45 minučių) arba maistas.

Siuolinės trasos, kai vairuotojas turi pravažiuoti pro didmiesčius, yra labiausiai pažeidžiamos. Patirtis rodo, kad kartais verta nukrypti nuo pagrindinio autobaano ir pasinaudoti apjungtais keliais, jei navigacinės sistemos rodo, kad spūstis trunka ilgiau nei 30 minučių. Tačiau čia reikia būti labai atsargiems – kai kurie „išmanūs“ maršrutai gali nukreipti pro miestus su daugybės šviesoforų, kas sunkiasvoriams sunkvežimiams gali būti dar lėčiau nei lėtai judantis autobaanas.

Naudingi yra ir realaus laiko duomenys. Profesionalios navigacijos (pvz., toms arba specializuotos „Truck“ navigacijos) gauna duomenis iš TMC (Traffic Message Channel). Jei sistema praneša apie didelę avariją ar spūstį, verti išsamiai apsvarstyti maršruto keitimą iš karto, o ne laukti, kol spūstis išsiskirstys. Vėlavimas valandą gali sutrukdyti ne tik šiai, bet ir sekanciems perdavimams.

4. Kokį vaidmenį vaidina tinkamas vairuotojo poilsio ir darbo laiko valdymas?

Tai vienas svarbiausių faktorių, kurį dažnai nepaisomai. Europos Sąjungos reglamentai (ES 561/2006) griežtai reglamentuoja vairuotojo darbo laiką: 4,5 valandos vairavimo po to privalo sekti 45 minučių pertrauka. Daugelis vairuotojų šią pertrauką atlieka paskutiniąją minutę arba ją praleidžia, kai jau yra pavargę ir priversti važiuoti lėčiau.

Strateginis poilsio planavimas gali sutrumpinti kelionę. Pavyzdžiui, jei žinoma, kad po 3 valandų vairavimo bus didelis miestas su spūstimis, verta 45 minučių pertrauką atlikti prieš jį pasiekiant (ant degalinių aikštelės, kurioje yra maistas ir tualetai), kadangi spūstyje praleistas laikas gali būti panaudotas efektyviau, tiesiog stovint eisme. Be to, kasdieninis poilsis 11 valandų turi būti laikomasis. Jei vairuotojas praleidžia laiką pačioje Vokietijoje, jam reikia rasti saugią stovėjimo vietą.

Vienas didžiausių laiko „pavagių“ Vokietijoje yra stovėjimo vietų paieška. Vakare prieš 22:00 valandą visos oficialios aikštelės būna pilnos. Jei vairuotojas privalo pradėti poilsį, o vietos nėra, jis priverstas važiuoti toliau ieškodamas vietos, kas ne tik padidina riziką viršyti vairavimo laiką, bet ir sukelia stresą. Išankstinis rezervavimas (per mobiliąsias aplikacijas, pvz., Truck Parking Europe) leidžia užtikrinti vietą ir taupyti laiką, kurį būtų praleidžiama klaidžiojant.

5. Ar technologijos ir telematika gali padėti sutrumpinti kelionę?

Absoliučiai taip. Šiandien be technologijų efektyvi logistika beveik neįsivaizduojama. GPS stebėjimo sistemos leidžia dispeteriui realiuoju laiku matyti, kur yra sunkvežimis, ir operatyviai reaguoti į situaciją. Jei vairuotojas užstrigo spūstyje, dispeteris gali iš karto susisiekti su klientu ir pranešti apie vėlavimą, taip išvengdama nereikalingo skubėjimo vėliau, kas dažnai veda į nerezultatyvų vairavimą.

Taip pat naudingos yra degalinių tinklų aplikacijos, leidžiančios iš anksto sužinoti, kuriose degalinėse yra mažiau eilgių prie maistų arba kur yra galimybė greitai užpilti degalus. Kartais 15 minučių laukimas eilėje degalinėje gali lėmti tai, kad vairuotojas atvyks į paskirties vietą po uždarimo laiko.

Kita svarbi technologija – ypač Vokietijoje – yra „Maut“ skaitiklių (On-Board Unit – OBU) priežiūra. Jei įrenginys sužeistas arba neveikia, vairuotojas gali būti sustabdytas patikrai, kas užtruks nuo 30 minučių iki valandos. Reguliarus įrangos patikrinimas ir teisingas ašių svorių nustatymas sistemoje išvengia nereikalingų sustojimų kontroliuojančioms tarnyboms.

6. Kaip dokumentų tvarkymas įtakoja greitį per sienas ir muitinę?

Nors Vokietija yra Šengeno zonoje ir vidinės sienos paprastai nekontroliuojamos, tačiau krovinių kontrolė vyksta tikrai dažnai. Ypač jei krovinys yra iš trečiųjų šalių (pvz., Jungtinės Karalystės po „Brexit“, Ukrainos ar Baltarusijos). Netinkamai užpildyti CMR konosamentai arba trūkstami pridedamieji dokumentai (pvz., EX1 eksporto deklaracijos, TIR knygelės, fitosanitariniai sertifikatai) gali lemti ilgą sustojimą.

Prieš išvykdama, transporto kompanija turi užtikrinti, kad visi dokumentai yra tvarkingi. Jei kelionė eina per Vokietiją kaip tranzitas, reikia tiksliai žinoti, ar reikia deklaruoti krovinių saugumo priemones. Neteisingai paskelbtas krovinių tipas gali sukelti įtarimų.

Skaitmeninimas (e-CMR) vis labiau įsigali. Pasirašius dokumentus elektroniniu būdu, jie iš karto patenka į sistemos ir vadybininkas gali juos perduoti sandėliui, kol vairuotojas dar važiuoja. Tai leidžia sandėliui iš anksto paruošti krovimo/iškrovimo zonas, taip sutrumpinant laiką, praleidžiamą vartuose. Kai vairuotojas atvyksta, jam liko tik prijungti puspriekabę, o ne laukti, kol administratorius nukopijuoja popierius.

7. Kokios yra specifinės Vokietijos kelių taisyklių ypatybės, kurios gali sulėtinti vairuotoją?

Vokietija turi unikalių taisyklių, kurių nežinojimas kainuoja laiką. Viena iš jų – vairavimo juostos. Vokietijoje sunkiasiasias mašinas draudžiama važiuoti kairiausia juosta daugelyje vietų, net jei eismas juda greitai. Bandymas lenkti dešinėje esančius lėtai važiuojančius automobilius gali baigtis bauda ir laiko praradimu.

Taip pat reikia atsižvelgti į greičio ribojimus sunkiasvoriams. Nors autobaanuose dažnai nėra bendro greičio limito (Recommended speed 130 km/h), sunkiesiems automobiliams, viršijantiems 7,5 tonas, greitis dažnai ribojamas 80 km/h (techniškai), o dviejų juostų keliuose – 60 km/h. Nors dauguma modernių sunkvežimių yra apriboti 90 km/h, pastovus viršijimas gali sukelti dėmesį policijai.

Ir vėlgi – „Umweltzone“. Daugelis Vokietijos miestų turi zonas, kuriose draudžiama važiuoti automobiliai, neturintiems žaliosios (arba Geltonosios/Raudonosios) aplinkosaugos spalvos kortelės. Jei maršrutas netiksliai planuotas ir vairuotojas atvažiuoja į miesto centrą be tinkamos kortelės, jis turės sukti atgal ir važiuoti apipelkiautą maršrutą, kas praranda daugiau nei valandą.

8. Kaip pasiruošimas techninei pusmei (priežiūra) padeda išvengti vėlavimų?

Tai yra elementarus dalykas, kurį dažnai pamirštame kol kas nevyksta avarija. Sugedęs padangų slėgio daviklis (TPMS), nutekėjęs aušinimo skysčius arba sugedusi ABS sistema gali priversti sustoti kelio šalies ir laukti techninės pagalbos. Vokietijoje techninė pagalba brangi, o laukimo laikas – ilgas.

Reguliarus techninės priežiūros atlikimas prieš išvykstant (Daily check) yra būtinas. Patikrinti padangų protektoriaus gylį (Vokietijoje reikalaujamas minimalus gylis – 1,6 mm, tačiau rekomenduojama daugiau), stabdžių sistemą, šviesas. Daugybė stabdymų autobaane greičiau išnaudoja stabdžius. Jei vairuotojas jaučia, kad sunkvežimis „neina“ arba pradeda šluoti, geriau laiku užsukti į servisą, nei stovėti kelyje su sugedusiu sunkvežimiu ir blokuoti eismo juostą (kas Vokietijoje yra baudžiama labai griežtai).

Taip pat svarbu turėti atsargines dalis, pvz., apšvietimo lempas, sklendžių. Uždegus šviesą, vairuotojas gali būti sustabdytas ir priverstas keisti ją vietoje. Turint atsarginę, tai trunka 5 minutes, neturint – reikia skambinti pagalbai.

9. Kaip sandėlių darbo laikas ir „kraunamųjų langų“ (Time slots) valdymas veikia bendrą laiką?

Net jei vairuotojas atvyksta į Vokietiją per 10 valandų (rekordas), bet nėra susitarta dėl iškrovimo laiko, jis gali praleisti puse dienos stovėdamas eilėje prie vartų. Didžiosios Vokietijos logistikos kompanijos (pvz., Dachser, DB Schenker) dirba griežta tvarkaraščiais.

Būtina iš anksto užregistruoti atvykimą (Check-in). Daugelis sandėlių turi automatsziškas sistemas, kurios leidžia užsiregistruoti 24 valandas iki atvykimo. Jei vairuotojas atvyksta anksčiau, jam gali neleisti įeiti į teritoriją ir teks laukti gatvėje. Jei vėluoja – jo „langas“ gali būti uždarytas, ir jo perkeltas į kitą dieną.

Tikslus planavimas reiškia ne tik važiavimo greitį, bet ir sinchronizaciją. Jei žinoma, kad sandėlis dirba nuo 8:00 iki 16:00 ir turi 2 valandų pertrauką pietų metu, geriau planuoti atvykti 7:45, nei 13:00, kai visi darbuotojai gali būti pietų pertraukoje, o iškrovimas sustabdytas.

10. Ar yra kokių nors psichologinių ar organizacinių patarimų vairuotojui, kurie padeda išlaikyti tempą?

Vairuotojo psichologinė būklė tiesiogiai įtakoja greitį.