Kaip Sutaupyti Keliaujant į Vokietiją Mikroautobusu Protingai: Eksperto Vadovas

Vokietija jau dešimtmečiais išlieka viena populiariausių kryptimi tiek verslo, tiek turizmo srityje. Nepaisant to, kad atstumai iš Lietuvos nėra astronomiški, kelionės kaina, ypač kai keliaujama grupe mikroautobusu, gali smarkiai svyruoti. Per pastaruosius dvidešimt metų, dirbdamas tarptautinių pervežimų srityje, mačiau, kaip patys nedideli, neatsargūs sprendimai gali paversti pelningą kelionę nuostoliu, o atvirkščiai – protingas planavimas leidžia sutaupyti šimtus eurų be komforto nuostolio.

Kai kalbame apie mikroautobusų nuomą arba savo transporto priemonės eksploatavimą tolimuose maršrutuose, „sutaupyti“ nereiškia važiuoti lėtai arba atsisakyti sustojimų pietums. Tai reiškia efektyvumo. Tai reiškia žinoti, kur išleidžiama pinigų be reikalo, ir kaip tuos išlaidas išvengti. Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo patirtimi, atsakysiu į dažniausiai kylančius klausimus ir pateiksiu strategiją, kaip organizuoti ekonomišką, tačiau kokybišką kelionę į Vokietiją.

DUK (Dažniausiai Užduodami Klausimai)

Žemiau pateikiamas išsamus klausimų ir atsakymų sąrašas, padėsiantis suprasti sutaupymo mechanizmus ir logistikos niuansus.

1. Ar tikrai verta planuoti kelionę mikroautobusu, o ne keliauti keleiviniais autobusais arba savo automobiliais?

Tai vienas dažniausiai pasitaikančių klausimų, ir atsakymas priklauso nuo grupės dydžio bei logistikos tikslų. Jeigu keliauja 8–19 žmonių, mikroautobusas yra neabejotinai ekonomiškiausias pasirinkimas. Palyginkime: jei keliautumėte 4–5 asmeniniais automobiliais, susidarytumėte keturis kartus didesnius kuro išlaidas, didesnius amortizacijos mokesčius, o vairuotojams reikėtų daugiau poilsio. Be to, mikroautobusu visi keleiviai keliauja kartu, kas leidžia derinti grafikus ir bendrauti.

Tačiau čia slypi ir sutaupymo galimybė. Jeigu grupė yra mažesnė nei 8 žmonės, vertėtų persvarstyti, ar nenaudingiau paimti patogų, mažesnį kuro sąnaudas vartojantį automobilį (pvz., VW Transporter su 9 vietomis), o ne didelį 19 vietų autobusą. Didelis mikroautobusas, važiuodamas tuščias arba pusiau tuščias, dega daugiausiai kuro vienam keleiviui. Protingas grupės susiformavimas ir transporto priemonės talpos pritaikymas yra pirmas žingsnis link taupymo.

2. Kaip kuras Vokietijoje skiriasi nuo kainos Lietuvoje, Lenkijoje arba kitose tranzitinėse šalyse, kur geriau užpilti?

Kuro kaina yra didžiausia išlaidos dalis. Per daugelį metų stebėjau rinkos svyravimus ir galiu pasakyti viena: universalios taisyklės nėra, tačiau yra tendencijų. Paprastai Vokietijoje dyzelinas (ypač jeigu jums reikalingas, nes dauguma mikroautobusų varyklių yra dyzeliniai) brangesnis nei Lietuvoje. Tačiau skirtumas nebėra toks milžiniškas kaip prieš 10–15 metų.

Mano patarimas: jeigu važiuojate per Lenkiją, verta užpilti ten. Lenkijoje degalai dažnai būna pigesni nei Vokietijoje, o ypač pigu gali būti prie pat sienos su Vokietija (prieš ją įveikiant). Tačiau čia būtina atsižvelgti į mikroautobuso bako talpą. Nereikia važiuoti su „kiauru“ baku, tikėdamiesi, kad Vokietijoje bus pigiau, tačiau ir nereikia vežti 200 litrų degalų daugiau, jei tai smarkiai padidins transporto priemonės masę (kas taip pat didina sąnaudas). Geriausia strategija – užpilti tiek, kiek užtektų važiuoti pro Lenkiją (jei ten pigiau) ir įsivažiuoti į Vokietiją su 3/4 arba puse bako, o ten tik papildyti, jei reikia.

3. Kokie yra kelių mokesčiai Vokietijoje ir kaip jie veikia mikroautobusams? Ar reikia mokėti už važiavimą automagistralėmis?

Tai vienas svarbiausių klausimų, kuriame dažnai painiojami dalykai. Vokietijoje nėra bendro automagistralių mokesčio (vinjetės) lengviesiems automobiliams arba mikroautobusams, kurių bendroji leidžiama masė neviršija 3,5 tonos. Jeigu keliaujate standartiniu 9 arba 16 vietų mikroautobusu (pvz., VW Crafter, Mercedes Sprinter, Ford Transit), jūsų masė dažniausiai neviršija šios ribos (nors reikia patikrinti techninę pasą). Tokiu atveju važiavimas autobahn‘ais yra nemokamas.

Tačiau jeigu naudojate didesnę transporto priemonę, kuri viršija 3,5 tonos (pvz., kai kurie 19 vietų autobusai su sunkia konstrukcija), tuomet jau taikomi „LKW-Maut“ mokesčiai, kurie yra gana aukšti ir mokami pagal nuvažiuotą atstumą bei emisijų klasę. Čia sutaupyti galima tik išvengiant automagistralių ir važiuojant krašto keliais, bet tai prailgina kelionę. Todėl, planuodami kelionę, tiksliai sužinokite savo mikroautobuso masę. Jeigu esate po 3,5 t ribos – vokiškos automagistralės jums nemokamos, ir tai didelis privalumas palyginti su Prancūzija ar Austrija.

4. Kaip maršruto planavimas gali padėti sutaupyti kuro?

Daugelis vairuotojų pasitiki „Google Maps“ arba „Waze“ aplikacijomis, kurios rodo greičiausią kelią. Tačiau grečiausias kelias nebūtinai yra ekonomiškiausias. Mano praktika rodo, kad protingas maršruto planavimas gali sumažinti kuro sąnaudas 5–10 procentų.

Vokietijos automagistralėse dažnai pasitaiko „stau“ – spūstys. Važiuodamas 120 km/h greičiu tolygiai, mikroautobusus sunaudoja mažiau kuro nei tada, kai reikia staigiai greitinti iki 160 km/h, vėl sustoti ir vėl greitinti. Be to, aplikacijos dažnai nukreipia per miestus arba vingiuotus krašto kelius, kur, nors ir trumpiau, tenka dažnai stabdyti.

Mano rekomendacija: rinktis maršrutus, kurie leidžia išlaikyti stabilų, ekonomišką greitį (apie 90–100 km/h). Vengti miestų centro važiavimo per tranzitą, jei įmanoma apeiti juos ratais. Nors atstumas gali padidėti keletą kilometrų, kuro sąnaudos sumažės dėl mažesnio stabdymo ir greitėjimo skaičiaus.

5. Ar „Eco driving“ (ekologiškas vairavimas) turi realios įtakos biudžetui?

Absoliučiai taip. Per dvidešimt metų mačiau, kaip du vairuotojai, važiuojantys tuo pačiu maršrutu tokiu pačiu mikroautobusu, grįžta su skirtingais kuro sąnaudų rodmenimis. Skirtumas gali siekti net 15–20 procentų.

Kas tai reiškia praktiškai? Pirmiausia – stabdžių naudojimo minimizavimas. Jeigu matote iš toliau, kad priekyje raudonas šviesoforas ar spūstis, nuleiskite koją iš dujų ir leiskite transporto priemonei lėtai sulėtėti varikliu įsijungus („važiuoti inercija“). Antroji taisyklė – ankstyvi perjungimo į aukštesnes pavaras. Jeigu mikroautobusas turi mechaninę arba automatines pavaras su funkcija, kuri leidžia pasirinkti ekonomišką režimą, naudokite ją.

Trečia dalykas – oro srovės. Važiuojant 130 km/h greičiu, didžiąją varomosios galios dalį sunaudooma oro pasipriešinimui įveikti. Jeigu nereikia skubėti, sumažinus greitį iki 110–120 km/h, kuro sąnaudos smarkiai krenta. Tai yra vienas paprasčiausių ir efektyviausių būdų sutaupyti.

6. Kaip techninė būklė (padangos, tepalai, filtras) veikia sąnaudas?

Nepaisant to, kad tai atrodo kaip akivaizdus dalykas, dažnai klientai, renkantys pigią mikroautobuso nuomą, nepaklausa apie techninę būklę. Eksperto akimis, blogai prižiūrimas mikroautobusas yra pinigų švaistymas.

Padangos yra vienas kritiškiausių elementų. Jeigu padangos yra ne tam tikro slėgio arba pernelybai padidėjęs riedėjimo pasipriešinimas (pvz., dėl blogo protektoriaus), kuro sąnaudos gali padidėti keletu procentų. Prieš išvykdami, visada patikrinkite padangų slėgį pagal gamintojo rekomendacijas (dažnai ant vairuotojo durų arba degalų bako dangčio). Taip pat tepalų keitimas: senas, tirštas tepalas didina trintį variklyje, kas taip pat reikalauja daugiau degalų. Gerai prižiūrimas variklis ne tik taupo kurą, bet ir mažina riziką sugesti užsienyje, kas būtų kur kas brangiau.

7. Ar verta rinktis greitąjį kelią (autopliena) arba galima važiuoti krašto keliais?

Jei jūsų mikroautobuso masė mažesnė kaip 3,5 tonos, Vokietijos automagistralės nemokamos, todėl logiška ja naudotis. Tačiau situacija keičiasi, jeigu keliaujate per Austriją, Šveicariją arba Prancūziją – ten būtinos vinietės. Jeigu jūsų maršrutas eina per šias šalis, verta apsvarstyti, ar nenaudingiau nukrypti nuo pagrindinio magistralės kelio ir važiuoti krašto keliais (Bundesstraße).

Vokietijoje krašto keliai (pažymėti raidėmis B) paprastai yra puikios būklės, nemokami, tačiau eina pro gyvenvietes, kur yra greičio apribojimai ir šviesoforai. Jeigu jums nėra skubos, važiavimas šiais keliais gali būti ne tik pigiau (išvengiant vinietėms kaimyninėse šalyse), bet ir įdomiau estetiškai. Tačiau jeigu jūsų tikslas – greitis ir efektyvumas (vairuotojo darbo valandos), automagistralės visada laimės, nes laikas – taip pat pinigas.

8. Kaip susidoroti su „Umweltzone“ (ekologinėmis zonomis) Vokietijos miestuose ir išvengti baudų?

Tai viena brangiausių klaidų, kurią gali padaryti nepatyręs vairuotojas. Didžiuosiuose Vokietijos miestuose (Berlynas, Miunchenas, Frankfurtas, Kelnas ir kt.) galioja ekologinės zonos. Į jas įvažiuoti leidžiama tik automobiliams su specialia žalia (retesniais atvejais geltona) spalvos plakete (Umweltplakette).

Be šios plaketės įvažiavus į zoną, bauda svyruoja nuo 80 iki 100 eurų, o plaketės kaina – tik apie 5–10 eurų. Protingas sutaupymas čia akivaizdus: nupirkite plaketę iš karto, kai atvykstate į Vokietiją (dažniausiai jas parduoda techninės apžiūros stotės TÜV arba degalinės). Be to, planuokite maršrutą taip, kad nebūtų reikalingas važiavimas per miesto centrą, jei galite apvažiuoti išorine apžvalga. Taip sutaupysite ne tik nuo baudos, bet ir kurą (mieste sąnaudos visada didesnės).

9. Ar keleivių ir bagažo svoris turi įtakos kuro sąnaudoms?

Žinoma, ir ne tik mažą. Mikroautobusas nėra sunkvežimis, bet jis turi savo limitus. Jeigu įkraunate 19 keleivių su kiekvienu po du didelius lagaminus, svorio padidėjimas gali būti nemenkas (pvz., apie 1,5–2 tonos). Papildomas svoris reiškia didesnį riedėjimo pasipriešinimą ir didesnę inerciją.

Protingas bagažo išdėstymas taip pat svarbus. Sunkiausius daiktus reikėtų padėti kuo žemiau ir arčiau ašies, taip išlaikant transporto priemonės stabilumo centrą. Jeigu daiktai dedami ant stogo, tai drastiškai padidina oro pasipriešinimą (ypač jeigu stogo dėžė nėra aerodinaminė) ir gali padidinti kuro sąnaudas net 10–15 proc. Jeigu įmanoma, viską vežkite viduje. Jeigu tėvų grupė vyksta slidinėti, slidžioms ir snieglentėms tikrai verta naudoti specialias dėžes, bet jeigu įmanoma išvengti stogo krovinio – vengkite.

10. Kaip organizuoti vairuotojų darbo grafiką, kad būtų taupoma?

Tai dažnai nepaisoma sutaupymo sritis, susijusi ne su technika, o su žmogumi. Tarptautiniuose pervežimuose galioja griežti darbo ir poilsio laiko reglamentai (ES taisyklės). Jeigu tik vienas vairuotojas važiuoja į Vokietiją, jis privalo daryti 45 minučių pertrauką po 4,5 valandų vairavimo ir po 9 valandų privalo ilgam poilsiui (11 valandų).

Tai reiškia, kad vienas vairuotojas negali važiuoti be sustojimo 15–16 valandų. Jeigu bandysite „privažiuoti“ pažeisdami taisykles, rizikuojate gauti milžiniškas baudas Vokietijoje (kur policija yra labai griežta) ir, kas svarbiau, kelti pavojų saugumui. Protingiau yra turėti du vairuotojus, jeigu maršrutas ilgesnis kaip 1000 km viena kryptimi. Tada jie gali keistis ratu ir važiuoti be ilgų sustojimų. Nors ir mokate dviejų žmonių darbą, jūs sutaupote laiko (kuris yra pinigas), viesbutį naktims ir išvengote baudų. Be to, pavargęs vairuotojas vairuoja agresyviau ir stačiau, kas didina kuro sąnaudas.

Išvada

Kelionė į Vokietiją mikroautobusu gali būti ir malonus nuotykis, ir efektyvi verslo operacija. Atsižvelgiant į mano daugiametę patirtį, pagrindinis sėkmės raktas nėra vienas didelis „stebuklingas“ sprendimas, o daugybė mažų, protingų sprendimų suma. Tai nuo kuro užpylimo strategijos Lenkijoje prasideda ir baigiasi tinkamu vairuotojo poilsio grafiku.

Sutaupyti protingai reiškia ne taupyti ant visko – reiškia optimizuoti išlaidas ten, kur jų galima išvengti be rizikos. Nusipirkite žaliąją plaketę, išlaikykite tinkamą padangų slėgį, planuokite maršrutą vengiant spūsčių ir nevežkite nereikalingo svorio ant stogo. Atlikdami šiuos žingsnius, ne tik sumažinsite savo išlaidas, bet ir padarysite kelionę saugesnę bei patogesnę visiems dalyviams. Keliaukite protingai, ir Vokietija jus nustebins ne tik savo keliais, bet ir jūsų piniginės likučiu.