Kaip suplanuoti kelionę į Vokietiją su minimaliu stresu?

Per daugiau kaip dvidešimt metų, praleistų tarptautinių pervežimų srityje, mačiau ne vieną kelionę, kuri prasidėjo kaip puiki nuotykio idėja, bet virto tikru košmaru dėl nereikalingų klaidų. Vokietija – tai mūsų kaimynė, strateginė partnerė ir viena populiariausių kryptų ne tik verslui, bet ir turizmui. Tačiau daugelis lietuvių vairuotojų, ypač those, kurie į šią šalį vyksta retai, dažnai pervertina savo žinias ir nuvažiuoja ten pasitikėdami vien „ intuicija“. Nors Vokietija yra labai tvarkinga šalis, jos taisyklės yra griežtos, o kelių infrastruktūra turi savų niuansų, kuriuos būtina žinoti iš anksto.

Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo patirtimi ir suteiksiu jums aišų veiksmų planą. Mes nekalbėsime apie tai, kuriame muziejuje lankytis – čia kalbėsime apie logistiką, teisinius reikalavimus ir vairavimo ypatumus, kurie leis jums mėgautis kelione be nerimo. Pagrindinis mano tikslas – padaryti taip, kad kai užvesite variklį ir nukreipsite ratus link Berlyno, Miuncheno ar Hamburgo, jausdumėte tik ramybę ir pasitikėjimą savo ruožimu. Gerai suplanuota kelionė – tai ne tik saugumas, tai ir tausojamas jūsų laikas bei pinigai. Sėkminga kelionė prasideda ne tuomet, kai įsijungia žibintai, o dar prieš kelias savaites, kai prie stalo sėdite planuoti maršrutą. Leiskite sužinoti, kaip tai padaryti profesionaliai.

DUK (Dažnai Užduodami Klausimai)

Žemiau pateikiu išsamią atsakymų į dažniausiai kylančius klausimus apie keliones į Vokietiją seką. Ši informacija sukauptą per dešimtmečius darbo ir padės išvengti tipiškų klaidų.

1. Kokius dokumentus būtina turėti su savimi kelyje į Vokietiją?

Tai vienas svarbiausių klausimų, kurį dažnai nepakankamai įvertina. Nors Lietuva yra Europos Sąjungos (ES) ir Schengeno erdvės narė, ir sienos kontrolės dažniausiai nėra, dokumentų tikrinimas gali įvykti bet kurioje Vokietijos vietoje, ypač arti sienos arba vykstant didžioms policinėms akcijoms. Pirmiausia, turite turėti galiojantį vairuotojo pažymėjimą. Jeigu jis seno tipo (be nuotraukos), geriau jį pakeisti į naująjį – Vokietijoje tokie dokumentai gali kelti abejonių.

Antra, būtinas techninis pasas. Jis turi būti galiojantis. Jeigu techninis pasas pasibaigęs, net jeigu automobilis yra naujas ir techniškai tvarkingas, galite gauti didelį baudą ir automobilis gali būti nuimtas iš eismo. Trečia, neatsimykite apie draudimo „Žaliąją kortelę“ (Green Card). Nors daugelis draudimo kompanijų duoda duomenis į bendrą duomenų bazę, popierinis lapelas su Vokietijos pažymėjimu yra geriausia garantija, kad nebus problemų su policija. Ir, žinoma, asmeninis dokumentas – pasas arba tapatybės kortelė. Verta paminėti, kad jeigu keliaujate ne savo automobiliu, būtina turėti notariškai patvirtintą vairuotojo įgaliojimą arba raštišką savininko leidimą vairuoti automobilį, nurodant maršrutą ir laiką. Be šių dokumentų rizikuojate, kad automobilis bus konfiskuotas kaip pavogtas.

2. Kaip tinkamai paruošti automobilį kelionei, kad išvengti techninių gedimų?

Esu matęs, kaip kelionės stresas prasideda nuo peršalusio variklio arba sprogusios padangos autostradoje. Profesionali paruošimas – tai pusė sėkmės. Pirmiausia, patikrinkite visus skysčius: aliejų, aušinamąjį skystį, stabdžių skysčį ir „priekabos“ skysčį (jei turite). Vokietijoje, važiuojant dideliu greičiu autostradoje, variklis įkaista daugiau nei įprastai Lietuvoje, tad aušinimo sistema turi būti idealios būklės.

Labai svarbu padangų būklė. Vokietijoje griežtai kontroliuojamas protektoriaus gylis (mažiausiai 1,6 mm, bet rekomenduoju ne mažiau 3-4 mm saugumui) ir padangų slėgis. Nepamirškite atsarginio rato ir jo slėgio – dažnai žmonės sužino, kad atsarginis ratas nepaduodamas, tik kai jau jį reikia padėti. Taip pat patikrinkite visus žibintus: ar veikia „ilgųjų“ šviesų jungiklis, ar veikia posūkio signalai, stabdžių žibintai ir „degimas“. Vokietijoje dieną taip pat rekomenduojama važiuoti su šviesomis. Jeigu jūsų automobilis turi vokišką techninį pasą (TÜV), jo buvimas ir galiojimas bus didelis privalumas, tačiau lietuviškas techninis pasas visiškai pakankamai.

3. Ar automobiliui reikalingi specialūs įranga ar priedai, kuriuos reikia turėti Vokietijoje?

Taip, Vokietija turi griežtus reikalavimus dėl privalomos automobilio įrangos, ir už jų nebuvimą taikomos didelės baudos. Pirmiausia, tai apsauginė liemenė (šviesiai atspindintis liemenė). Ji turi būti kiekviename automobilyje, o ne tik tuose, kurie skirti prekybai. Jeigu išeisite iš automobilio autostradoje dėl gedimo ar avarijos be šios liemenės, policija gali jums parašyti baudą.

Antra, privalomas trikampis. Jis turi būti lengvai pasiekiamas (ne bagažinės gilumoje po kupromis), kad, jei reikėtų jį pastatyti, jį būtų galima padaryti per kelias sekundes. Trečia, vaistinėlė pirmajai pagalbai. Vokiškuose automobiliuose ji dažnai būna komplekte, tačiau jeigu važiuojate lietuvišku automobiliu, patikrinkite, ar vaistinėlės galiojimo laikas nebaigęs – už galiojusius vaistus taip pat gali bausti. Taip pat rekomenduoju turėti avarinį žibintą (mirkštelintį raudoną šviesą) ir degtukus ar žiebtuvėlį (jeigu automobilis su rūkais). Nors šie dalykai nėra įstatymiškai privalomi visiems, jie gali išgelbėti situacijoje, kai reikia signalizuoti kities vairuotojams.

4. Ką reikia žinoti apie Vokietijos autostradų (Autobahn) taisykles ir greičius?

Vokietijos autostrados yra legendinės, tačiau jos yra ir viena pavojingiausių vietų nepasiruošusiems vairuotojams. Mitas, kad Vokietijoje nėra greičio limito, yra tik dalinai teisingas. Didžiojoje dalies autostradų greitis yra ribojamas 130 km/h (rekomenduojamas greitis), o daugelio ruožų, ypač arti miestų, sankryžų ar statybų zonų, greitis griežtai ribojamas iki 120, 100 ar net 80 km/h. Būtinai laikykitės šių ženklų – foto radarai pastatyti net pačiose staigiausiose vietose.

Kai važiuojate neribojamo greičio ruože, svarbiausia taisyklė – dešinė juosta yra važiavimui, kairė – lenkimui. Niekada nevažiuokite kairia juosta, jei nekenčiate ką nors lenkiate. Jeigu gale jūsų važiuoja greitesnis automobilis, privalote pasitraukti į dešinę, net jeigu jūs važiuojate leistina greičiu. Tai ne etiketas, tai įstatymas. Taip pat, įsijungiant į autostradą, duokite kelią važiuojantiems automobiliams – jie turi pirmenybę. Neskubėkite įsijungti, jeigu greitis per mažas – laukite, kol atsiras skylė. Stiprus pokyčio greičio apribojimų laikymasis yra būtinas, nes vokiečiai vairuoja labai agresyviai ir netikėtai lėtinti kairiojoje juostoje gali sukelti avariją.

5. Ar reikia įsigyti specialų vinjetę ar mokėti už važiavimą keliais?

Tai vienas dažniausiai kylančių klausimų, ir geras žinios: asmeniniais automobiliai Vokietijoje važiuoti gali nemokamai. Skirtingai nei Austrijoje, Šveicarijoje ar Čekijoje, Vokietijoje nėra vinietių sistemos (vignette) lengviesiems automobiliams. Jums nereikės nieko įklijuoti į priekinį stiklą.

Tačiau jeigu keliaujate sunkvežimiu, vilkiku arba kemperiu, kuris sveria daugiau nei 7,5 tonos, situacija kitokia. Tokioms transporto priemonėms yra mokamas kelių mokestis (LKW-Maut), kuris apmokestinamas pagal nuvažiuotą atstumą ir išmetamųjų teršalų klasę. Taip pat reikia atsižvelgti į tai, kad kai kurie miestai turi įvedę „miesto mokestį“ arba ribojimus transporto priemonėms, kurios užteršia orą. Bet paprastam turistui su „Volkswagen Golf“ ar „Audi“ kelių mokesčių už važiavimą autostradomis mokėti nereikia. Pinigus reikės skirti tik degalams, kurie Vokietijoje, deja, yra brangesni nei Lietuvoje, ir, žinoma, už kai kurių tiltų ar tunelių pervažiavimą (pvz., Herremo tunelis Hamburge), bet tai reti atvejai.

6. Kas yra „Umweltplakette“ (aplinkosaugos ženklelis) ir ar jis man būtinas?

Jei planuojate važiuoti ne tik pro Vokietiją, bet ir užeiti į miestus, šis ženklelis yra būtinas. Dauguma Vokietijos miestų turi taip vadinamas „žaliasias zonas“ (Umweltzone). į šias zonas gali važiuoti tik tie automobiliai, kurie turi atitinkamą spalvos (dažniausiai žalią) aplinkosaugos ženklelį ant priekinio stiklo.

Be šio ženklelio įvažiavus į žaliąją zoną, gresia didelė bauda (nuo 100 eurų). Ženklelį galima įsigyti Lietuvoje (daugumoje techninės apžiūros stočių) arba jau Vokietijoje degalinėse. Jis parduodamas pagal automobilio registracijos numerius. Jeigu jūsų automobilis yra senas, labai teršiantis orą, gali būti, kad ženklelio negausite, arba gausite tik raudoną (leidžia važiuoti tik labai ribotai vietose), o to dažnai nepakanka miesto centre. Todėl prieš kelionę patikrinkite savo automobilio Euro standartą ir įsigykite šį ženklelį iš anksto. Tai taupo nemažai nervų, kai bandote rasti viešbutį miesto centre ir bijote, kad jus nufotografuos stacionari kamera.

7. Kaip elgtis, jei įvyksta avarija ar techninis gedimas Vokietijoje?

Tai situacija, kurią visi norime išvengti, bet būtina žinoti, kaip veikti. Pirmiausia, įjunkite avarinę šviesą (keturkampį) ir užsidėkite apsauginę liemenę. Jeigu įmanoma, nukeliaukite automobilį į saugią vietą (kelio šalį, geltonąją juostą). Jeigu automobilis nebevažiuoja, išlipkite iš jo per keleivio duris (ne per vairuotojo, į eismo juostą).

Statykite trikampį: autostradoje jis turi stovėti maždaug 100–150 metrų už automobilio (būtinai per saugos juostą), užmiestyje – 50 metrų. Skambinkite pagalbos numeriu 112 – šis numeris veikia visoje ES. Vokietijoje labai veiklios yra automobilių klubų pagalbos tarnybos (ADAC, AvD), net jeigu jūs ne jų narys, galite susisiekti, tačiau tai kainuos. Jeigu turite „Kasko“ draudimą su pagalba užsienyje, skambinkite į savo draudiką. Svarbiausia – niekada nebekilkite į automobilį, kuris stovi ant eismo juostos autostradoje, jei tai nėra būtina. Tai viena pavojingiausių vietų. Laukite pagalbos už saugos juostos, už griežtų atitvarų. Vokietijos pagalbos tarnybos pasižymi labai greiku reagavimu – dažnai gelbėtojai atvyksta per 15–20 minučių.

8. Kokie yra pagrindiniai alkoholio vairavimo apribojimai ir kokia yra policijos kontrolė?

Vokietijoje alkoholio tolerancija vairuotojams yra griežčiau reglamentuota nei Lietuvoje. Leidžiamas maksimalus alkoholio kiekis kraujyje yra 0,5 promilės. Tačiau, jei vairuotojas pažeidžia eismo taisykles arba dalyvauja avarijoje, ši riba nukrenta iki 0,3 promilės. Jaunesniems nei 21 metų vairuotojams ir naujokams (turintiems vairuotojo pažymėjimą mažiau nei 2 metus), griežtai draudžiama vairuoti su bet kokia alkoholio kiekiu kraujyje (0,0 promilės).

Už viršytą ribą baudos yra labai didelės, pradedant nuo 500 eurų ir daugiau, taip pat gresi vairuotojo pažymėjimo atėmimas. Policija Vokietijoje dažnai naudoja mobilias laboratorijas ir atlieka kraujo tyrimus vietoje. Be to, nepamirškite, kad vairuoti neblaiviui ne tik brangu, bet ir labai pavojinga dėl didelių greičių autostradose. Policijos kontrolės dažnai būna sienos kirtimo vietose, tačiau ir viduje miestų bei poilsio vietose, ypač naktį. Geriausia taisyklė – jei gėrėte, nevairuokite. Vokietijoje puikiai veikia taksi ir viešasis transportas, taigi rizikuoti nėra jokio prasmės.

9. Kaip planuoti poilsio pertraukas ir kur geriausia ilsėtis?

Ilgos kelionės išnaikina koncentraciją, o Vokietijoje, kur dideli greičiai, nuovargis gali būti mirtinas. Mano patarimas: planuokite pertraukas kas 2 valandas arba kas 200–250 km. Vokietijos autostradose yra daugybė poilsio vietų (Rasthof ir Raststätte). Raststätte – tai didesnės stotys su degalinėmis, restoranais ir parduotuvėmis, o Rasthof – mažesnės, dažniausiai tik su tualetais ir picos/kavos automatais.

Jei norite taupyti, ieškokite poilsio vietų, šiek tiek nutolusių nuo autostrados (prieš tai išvažiuodami pro išvažiavimą). Ten maistas ir kava dažnai būna pigesnė. Jeigu keliaujate su vaikais, ieškokite poilsie vietų su žaidimų aikštelėmis – dauguma jų yra pažymėtos žemėlapiuose. Nepamirškite, kad poilsio vietose dažnai galima rasti ir dušus (mokamus), kas labai praverčia ilgos kelionės metu. Venkite maudytis autostrados tvenkiniuose arba užmiestkiuose upėse – tai ne tik higieniškai blogai, bet ir Vokietijoje dažnai draudžiama bei baudžiama.

10. Kokios yra specifinės vairavimo kultūros taisyklės, kurios gali nustebinti lietuvį?

Vokietijos vairuotojai laikomi disciplinuotais, tačiau jie turi savo niuansų. Vienas svarbiausių dalykų – „Rechts vor Links“ (dešinė pirmiau nei kairė). Nors dideliuose miestuose ir autostradose vyrauja šviesoforai ir ženklai, mažesniuose miestuose ir gyvenvietėse, jeigu nėra jokių prioritetą nurodančių ženklų (pvz., „Stop“ arba trikampio su geltona viduryje), visada pirmenybė teikiama transporto priemonei, kuri važiuoja iš dešinės pusės.