Kaip rasti greitą pervežimą į Vokietiją be sustojimų?

Tarptautinė prekyba ir logistika neišvengiamai susiduria su laiko ribojimais. Ypač tada, kai kalbame apie rinkas, kurios veikia aukštu greičiu, tokią kaip Vokietijos. Per dvidešimt metų, praleistų šioje srityje, daug kartų mačiau, kaip neapsirūpinus krovinių pervežimu laiku, įmonės prarasdavo ne tik pinigus, bet ir ilgalaikius partnerius. Vokietija – tai tikslas, kuris reikalauja precizijos, o kai reikia greito pervežimo be sustojimų, situacija tampa dar sudėtingesnė.

Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo patirtimi ir paaiškinsiu, kaip veikia ekspresinė logistika, ką iš tikrųjų reiškia „pervežimas be sustojimų“ ir kaip rasti patikimus partnerius, kurie garantuos, kad Jūsų krovinys atvyks į adresą Vokietijoje laiku ir saugiai. Nesvarbu, ar tai svarbių dokumentų siunta, ar techninė įranga gamybai sustojusiame ceche – principai yra tie patys.

Įvadas

Vokietija yra viena pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių. Kasdien šiaurės–pietų kryptimi kelia tūkstančiai sunkvežimių, atliekančių įvairaus dydžio ir sudėtingumo pervežimus. Tačiau standartinis logistikos procesas užtrunka – tai ir krovinio surinkimas sandėlyje (konsolidacija), ir tarpinės stotelės paskirstymo centruose, ir ilgi laukimai prie perkrovos vietų. Kai klientas klauso „greito pervežimo be sustojimų“, jis dažnai turi omenyje vieną dalyką: krovinys turi būti paimtas ir pristatytas tiesiai iš vartų į vartus (angliškai vadinama „Door-to-Door“) be jokio buvimo tarpiniuose sandėliuose.

Ekspertinėje praktikoje tokia paslauga vadinama ekspresiniu arba „dedicated“ pervežimu. Tai reiškia, kad transporto priemonė (dažniausiai tai yra „sprinteris“ – 3,5 tons sunkvežimis arba mažesnis furgonas) yra išnuomojama vienam konkrečiam užsakymui. Vairuotojas važiuoja tiesiai į siuntėjo sandėlį, įkrauna krovinį ir keliauja į gavėją Vokietijoje. Šiuo atveju nėra jokių kitų krovinių, kurie trukdytų ar lėtintų kelionę.

Tačiau čia pasitaiko ir vienas svarbiausių mitų, kuriuos reikia išsklaidyti. Net ir tokiu atveju vairuotojas fiziškai privalo sustoti. Europos Sąjungos reglamentai griežtai reglamentuoja vairuotojų darbo ir poilsio laiką. Vairuotojas negali vairuoti 4–5 valandas be pertraukos, o po 4,5 valandų vairavimo privalo padaryti 45 minučių pertrauką. Taigi, „be sustojimų“ logistikos kontekste reiškia ne tai, kad automobilis ne sustoja niekada, o tai, kad jis nestoja dėl logistinių priežasčių – t. y. nėra tarpinių perkrovų, sandėliavimo ar laukimo kitų krovinių.

Kaip tokį pervežimą rasti ir ką reikia žinoti, kad nebūtų nustebinta kaina ar terminais? Štai pagrindiniai aspektai, į kuriuos reikia atsižvelgti. Pirmiausia, reikia suprasti, kad greitis kainuoja. Standartinis krovinys, važiuojantis grupiniame pervežime, gali kainuoti 1–2 eurus už kilometrą, tuo tarpu ekspresas – nuo 1,5 iki 3 eurų už kilometrą ir daugiau, priklausomai nuo distancijos ir grįžtimo tikimybės. Antra, būtina tiksliai žinoti krovinio parametrus. Jei įsivaizduojate, kad tai „maža siunta“, bet ji sveria 1,5 toną, standartinis kurjerinis furgonas jos nepaims. Detali informacija leis logistikos ekspertui iš karto pasiūlyti tinkamą automobilį.

Trečia, ir galbūt svarbiausia – dokumentacija. Vokietija yra šalis, kurioje muitinė ir policija tikrina labai tiksliai. Nors Lietuva ir Vokietija yra Schengeno zonoje, keliaujant prekėmis, būtina turėti teisingai užpildytą CMR krovinio vežimo sąskaitą, prekių sandėlio korteles (PVM) ir, jei reikia, sertifikatus. Nė vienas greitas pervežimas nebus toks, jei krovinys bus užstrigęs pasienio kontrolėje arba vairuotojas bus nušalintas dėl netinkamų dokumentų.

Toliau straipsnyje pateikiu išsamų Dažniausiai Užduodamų Klausimų (DUK) sąrašą, kuris padės Jums suprasti šios srities niuansus ir pasiruošti efektyviam bendravimui su vežėjais.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Ką reiškia „pervežimas be sustojimų“ ir ar jis įmanomas pagal įstatymus?

Terminas „be sustojimų“ logistikoje yra šiek tiek klaidinantis. Jis reiškia, kad krovinys nėra konsoliduojamas su kitais siuntomis tarpiniuose sandėliuose ir nėra atliekamos tarpinės perkrovos. Transporto priemonė vyksta tiesioginiu maršrutu iš siuntėjo prie gavėjo. Tačiau dėl Europos Sąjungos reglamentų (EC Nr. 561/2006) vairuotojas privalo laikytis poilsio režimo. Po 4,5 valandų vairavimo jis privalo padaryti 45 minučių pertrauką, o po 9 valandų vairavimo – 11 valandų nepertraukiamo poilsio (arba 9 valandų poilsio + 3 valandų poilsio po to). Taigi, „be sustojimų“ reiškia „be logistinių stabdžių“, bet ne „be fiziologinių pertraukų“. Norint išvengti poilsio stabdžių (pavyzdžiui, jei krovinys yra ypatingai skubus), reikia įsigyti dviejų vairuotojų komandą. Tuomet, kai vienas vairuoja, kils poilsis, ir automobilis gali judėti be sustojimų (išskyrus degalų įpylimą) beveik visą parą.

2. Kur greičiausiai rasti transportą į Vokietiją, jei laiko labai mažai?

Jei laiko kritinis (pvz., krovinį reikia paimti šiandien ir pristatyti rytoj), niekada nesikreipkite į didžiuosius biržų portalus (tokius kaip TimoCom ar CargoRockets) su viltimi rasti pigų variantą, jei nesate patyręs vartotojas. Greičiausias būdas – kreiptis tiesiogiai į logistikos brokerius arba ekspresinių pervežimų kompanijas, turinčias savą arba patikimą subrangovų tinklą. Tokie brokeriai turi duomenų bazes su vairuotojais, kurie šiuo metu yra tam tikrose vietovėse (pvz., Lenkijoje arba Vokietijos pasienyje) ir gali iš karto pasiimti krovinį. Telefoninis skambutis profesionaliam logistikos ekspertui duoda geriausią rezultatą. Taip pat verta paieškoti vietinių „Facebook“ grupių, skirtų Lietuvos vežėjams, tačiau čia reikia labai atidžiai vertinti patikimumą.

3. Kokia transporto priemonė geriausiai tinka greitiems pervežimams į Vokietiją?

Viskas priklauso nuo krovinio svorio ir tūrio. 80–90 proc. skubių siuntų (Express) yra pervežamos 3,5 tonų sunkvežimiais, vadinamaisiais „sprinteriais“ arba „kraisleriais“. Šie automobiliai turi keletą privalumų: jie gali važiuoti greičiau nei sunkvežimiai (dažnai greičio riba jiems yra 90–100 km/h autostradose, o ne 80 kaip sunkvežimiams), jie gali įvažiuoti į miesto centrus, kur yra dažniausi pristatymo taškai, ir jiems reikia mažiau laiko perkrovai (dažnai turi galinę liftą). Jei krovinys yra didelis (pvz., 10 europaletų arba 20 tonų), reikės tentinio sunkvežimio. Tada reikia suprasti, kad 20 tonų sunkvežimis važiuos lėčiau, o vairuotojo poilsio laikas bus ilgesnis, todėl terminas gali pasidėti.

4. Kodėl ekspresinis pervežimas kainuoja kelis kartus brangiau už įprastą?

Kaina susideda ne tik iš degalų. Standartinis pervežimas yra pelningas tuo, kad vairuotojas paima kelis krovinius vienu metu (pirmą Lietuvoje, antrą Lenkijoje, trečią Vokietijoje) ir už juos gauna sumą, kuri padengia išlaidas. Ekspresiniu atveju vairuotojas važiuoja tik su Jūsų kroviniu. Tas pats kiekis degalų, tas pats vairuotojo atlyginimas, tačiau pajamos – tik iš vieno šaltinio. Be to, dažnai reikia sumokėti už „tuščią važiavimą“ (deadhead). Pavyzdžiui, jei vairuotojas yra Berlyne, o krovinį reikia paimti Kaune, jis turi važiuoti tuščias 1000 km iki Kauno, kad jį paimtų. Šios išlaidos taip pat įskaičiuojamos į galutinę kainą. Taip pat pridedama rizika premija už greitį ir galbūt dviejų vairuotojų komandos išlaikymą.

5. Ar reikia įsigyti draudimą tokiems pervežimams?

Būtina. Nors pagal CMR konvenciją vežėjas yra atsakingas už krovinį, standartinė atsakomybės riba yra gana žema (apie 8,33 SDR už kilogramą, kas yra maždaug 10 eurų). Jei vežate brangią elektroniką, vaistažoles ar brangų metalą, ši suma nepadengs nuostolių, jei krovinys bus pavogtas ar sudaužytas (pvz., avarijos metu). Visada pasikalbėkite su logistikos partneriu dėl papildomo krovinio draudimo (Cargo Insurance). Patyrusi kompanija visada gali pasiūlyti tokia paslaugą už nedidelį priedą prie pervežimo kainos, o tai sutaupys tūkstančius nervų ir eurų prastuoju atveju.

6. Kaip dokumentacija veikia vykstant į Vokietiją ir ką reikia paruošti iš anksto?

Kadangi Lietuva ir Vokietija yra ES narės, fizinės sienos kontrolės nėra, tačiau kroviniai keliauja su prekių apyvartos dokumentais. Būtina turėti CMR sąskaitą-faktūrą (Invoice). Labai svarbu, kad CMR būtų užpildyta lietuviškai ir vokiškai (arba angliškai), nes vokiškai kalbantys vairuotojai ar gavėjai gali turėti problemų su supratimu. Vokietijoje labai griežtai žiūrima į atliekų šaknų ( Waste Shipment Regulation) dokumentus, jei pervežamos atliekos ar perdirbamos medžiagos. Jei krovinys yra pavojingas (ADR), būtina turėti visus ADR dokumentus ir leidimus. Jei dokumentuose bus klaidų, vokiška policija ar „Bundesamt für Güterverkehr“ (Federalinė krovinių gabenimo agentūra) gali sustabdyti automobilį patikrai, kas užtruks valandas ar net dienas.

7. Kiek laiko paprastai užtrunka toks pervežimas?

Įprastas (ne ekspresinis) pervežimas Lietuva–Vokietija gali trukti 2–4 dienas dėl konsolidacijos. Ekspresinis pervežimas su vienu vairuotoju paprastai trunka 18–24 valandas, priklausomai nuo konkretaus maršruto (pvz., į Miuncheną ilgiau nei į Berlyną). Jei užsakoma dviejų vairuotojų komanda, krovinys gali atvykti per 12–14 valandų. Svarbiausia – sužinoti tikslią „Ready time“ (kada krovinys bus paruoštas) ir „Cut-off time“ (paskutinę valandą, kai dar spėja išvykti vairuotojas, kad pristatytų ryte). Dažnai klientai mano, kad jei išvyksta 14:00, tai rytoj 8:00 jau bus Vokietijoje. Tačiau vairuotojas turi teises ir poilsio laikus, todėl realistika vertėtų žiūrėti atsargiau.

8. Kaip užtikrinti, kad krovinys bus pristatytas saugiai ir vairuotojas nepaspruks?

Nors tai pasitaiko retai, rizika visada egzistuoja, ypač ieškant pigiausių variantų nekontroliuojamose platformose. Saugumo garantas yra patikimas brokeris arba pervežėjas, kuris turi licenciją. Prieš išvykdami, paprašykite vairuotojo duomenų (vardas, pavardė, automobilio numeris, telefonas). Sekimas GPS yra standartinė paslauga, kurią turi dauguma modernių kompanijų – prašykite nuorodos į stebėjimą. Atlikkite „background check“ – jei įmonė egzistuoja tik mėnesį, tai didelė rizika. Mokėkite avansą tik tada, kai turite patvirtintą, kad vairuotojas jau yra pasiėmęs krovinį arba yra arti jo.

9. Kokios yra dažniausios klaidos, kurias daro klientai užsakant ekspresą?

Pirma – netikslas krovinio apibūdinime. Klientas sako „maža dėžė“, o atidarius pasirodo, kad tai sveria 500 kg ir nebetelpa į keleivinį furgoną, reikia sunkvežimio su liftu. Antra – vėluojantys dokumentai. Vairuotojas atvyksta, o krovinio negalima išduoti, nes dar nėra PVM sąskaitos. Trečia – neteisingi adreso duomenys. Vokietijoje gatvės numeriai ir pašto kodai yra kritiniai. Neteisingas indeksas gali nuvesti į kitą miesto dalį, o vokiškas navigacija visada tiksliai seka adresą. Ketvirta – nerealūs lūkesčiai dėl kainos. Norint gauti „Ferrari“ greitį, negalima mokėti dviračio kainos.

10. Ar galima susitarti dėl mokėjimo pristatymo metu (COD)?

Tai yra galima, tačiau ekspresiniuose pervežimuose tai nėra labai paplitę dėl rizikų. Vairuotojams dažnai draudžiama turėti didelius pinigų kiekius sau (grobimo rizika). Be to, jei gavėjas Vokietijoje atsisako priimti krovinį arba nėra patenkintas kokybe ir atsisako mokėti, vairuotojas užstrigs su kroviniu ir negalės jo grąžinti be papildomo mokėjimo. Geriausia yra bankinis pavedimas iš anksto arba per sąskaitą-faktūrą (priešpaskutine diena arba iš karto po pristatymo). Jei visgi reikalingas COD (Cash on Delivery), tai būtina aiškiai suderinti iš anksto, nes tai gali reikalauoti specialių draudimų ir procedūrų.

Išvada

Greitas pervežimas į Vokietiją be sustojimų nėra paprasta užduotis, tačiau su daugiau kaip dvidešimt metų patirtimi galiu drąsiai teigti, kad ji visiškai įgyvendinama, jei viskas suplanuota teisingai. Sėkmės paslaptis slepiasi ne pačiame važiavimo greityje (kurį riboja įstatymai ir saugumas), o paruošime ir komunikacijoje.

Kai ieškote tokios paslaugos, nukreipkite dėmesį ne į mažiausią kainą, o į skaidrumą ir patikimumą. Užtikrintas pristatymas laiku išsaugo Jūsų verslo reputaciją, o tai vertina daugiau nei sutaupyti kelių dešimčių eurų. Pasiruoškite dokumentus, tiksliai apibūdinkite krovinį ir nedvejodami klauskite logistikos ekspertų patarimų apie maršruto niuansus.

Vokietijos rinka yra disciplinuota ir reikalauja to paties tiekėjų. Pasirinkę profesionalų, kuris supranta ne tik „nuo A iki B“ geografiją, bet ir teisinius bei techninius šios šalies ypatumus, Jūsų krovinys pasieks paskirties tašką taip, tarsi niekada ir nebūtų išvykęs. Logistika – tai ne tik prekių judėjimas, tai pasitikėjimas, kurį statome kiekviena sėkminga kelione.