Kaip rasti geriausią kainą mikroautobusų transportui į užsienį? Eksperto vadovas

Per daugiau kaip dvidešimt metų praleistų tarptautinių pervežimų versle matau vieną ir tą patį scenarijų, kartojantįsi iš vėsoų. Klientas, rengiantis kelionę į užsienį – būtai tai futbolo komanda į turnyrą Vokietijoje, būtai vestuvių svečiai į Italiją ar darbininkų grupė į Angliją – pirmiausia atidaro naršyklę ir įveda keletą žodžių, tikėdamasis rasti „geriausią kainą“. Tačiau šioje srityje, kaip ir gyvenime, pigiausiai nebūtinai reiškia geriausiai, o brangiausiai – ne visada garantuoja aukščiausią kokybę.

Mikroautobusų transportas į užsienį yra sudėtingas mozaikos elementas, susidedantis ne tik iš nuvažiuotų kilometrų. Tai yra kuro kainų svyravimai, vairuotojų darbo laiko apribojimai, kelių mokesčiai Vokietijos autostradose, vignetės Austrijoje ir daugybė kitų niuansų, kurie gali smarkiai pakeisti galutinę sumą. Kaip ekspertas, kuris per savo pečių matė tūkstančius kilometrų ir šimtus skirtingų situacijų, sakau: norint rasti optimalų pasiūlymą, reikia suprasti ne skaičius, o esmį.

Šiame straipsnyje aš nes tiesiog pateiksiu keletą patarimų, kaip sutaupyti eurų. Aš paaiškinsiu, kaip susiformuoja kaina, ką turėtumėte žinoti, kad nebūtumėte apgauti, ir kaip atskirti patikimą partnerį nuo tiekėjo, kuris tiesiog siekia uždirbti ant jūsų nekantrumumo. Mes išnagrinėsime viską nuo maršruto planavimo iki vairuotojo poilsio reikalavimų, kad jūsų kelionė ne tik būtų įperkama, bet ir saugi bei patogi.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Žemiau pateikiu atsakymus į dešimt labiausiai aktualių klausimų, kuriuos keliaujantys klientai dažniausiai užduoda ieškodami geriausio kainos ir kokybės santykio. Ši žinios padės jums jausti tikrą specialistą, kalbant su pervežėjais.

1. Iš ko tiksliai susiformuoja mikroautobusų transporto kaina į užsienį?

Tai yra pagrindinis klausimas, be kurio supratimo neįmanoma įvertinti jokio pasiūlymo. Dauguma klientų mano, kad kaina = kilometrai x fiksus tarifas. Tačiau realybėje tai yra tik dalis lygties. Kainą formuoja keturi pagrindiniai komponentai: kuras, kelių mokesčiai, vairuotojo darbas ir techninė priežiūra.

Kuras – tai akivaizdu, tačiau dažnai pamirštama, kad kainos skiriasi priklausomai nuo šalies. Vykstant į Vokietiją ar Olandiją, kuras gali būti brangesnis nei Lietuvoje, o šią skirtumą vežėjas turi įskaityti į savo sąnaudas. Kelių mokesčiai – tai „piktoji“ dalis. Vokietijos autostradose reikia mokėti už emisijas (vokiškai – Maut), kurios 8-9 vietų mikroautobusams gali kainuoti gan nemažai. Austrijoje ir Šveicarijoje reikalingos vignetės, o kai kuriose šalyse – mokami tuneliai ir tiltai, kurie gali kainuoti net keliasdešimt eurų viena eiga.

Vairuotojo darbas – tai ne tik jo atlyginimas, bet ir dienpinigiai, nakvyynė viešbutyje (jei kelionė ilgesnė nei viena para) ir maitinimas. Negalima pamiršti ir techninės priežiūros bei amortizacijos – mikroautobusui reikia reguliariai keisti aliejų, padangas (žieminės vasarinių kaina žymiai aukštesnė) ir atlikti techninę apžiūrą. Tik susumavus visas šias išlaidas, gaunama reali kaina, kurioje nėra vietos „stebuklingiems“ nuolaidoms, išskyrus atvejus, kai vežėjas nori tiesiog užpildyti savo grafinąjį darbą (grįžtąjį reisą).

2. Ar tikrai verta kreiptis į didžiąsias transporto kompanijas, ar mažesnės firmos siūlo gerianes kainas?

Didžiosios kompanijos dažnai vysto didžiulę marketingo mašiną, jų kainose įskaičiuotos didelės administracijos išlaidos, o kartais ir tarpininkų (brokerių) maržos. Jeigu jums reikia standartinio pervežimo, pavyzdžiui, iš Vilniaus į Varšuvą, didelė firma gali būti per brangi.

Mažesnės, šeimomis valdomos transporto įmonės dažnai siūlo lanksčesnes kainas. Jų overhead išlaidos mažesnė, o savininkai dažnai patys sėdi už vairo, todėl jie labiau rūpinasi savo reputacija. Tačiau čia slypi pavojus: mažos firmos gali neturėti pakankamai atsarginio fondo nepageidaujamoms situacijoms (pvz., mikroautobuso gedului ar didelei baudai už greitį) padengti.

Mano patarimas: ieškokite vidutinio dydžio, stabilių įmonių, kurios vežia jau ne vieną metą, tačiau dar nebuvo tapę tokiomis biurokratinės mašinomis, kad prarastų kontaktą su klientu. Tokios įmonės dažnai siūlo „auksinį vidurkį“ – gerą kainą ir asmeninį dėmesį.

3. Kaip kelionės data ir sezonas įtakoja kainą? Ar galima sutaupyti pasirinkus neįprastą laiką?

Transporto versle taip pat kaip ir avialinijose, vyrauja sezoniniai svyravimai. Pavasario atostogos (balandžio–gegužės mėn.), vasaros atostogų pradžia (birželis–liepa) ir šventinis periodas (Gruodis–Sausis) yra „auksinis laikas“ vežėjams. Tada paklausia viršija pasiūlą, o kainos šoktelėja 20–30 proc., o kartais ir daugiau.

Jei jūsų kelionės data yra lanksti, tai jūsų didžiausias trumpasis. Jei galite išvykti antradienį ar trečiadienį vietoje penktadienio, kainos gali būti žymiai mažesnės, nes šiomis dienomis verslinis transportas mažiau intensyvus. Taip pat verta atsižvelgti į renginių kalendorių. Jeigu planuojate važiuoti į didelį parodą Miunchene ar futbolo čempionatą, tikėkitės kainos, kurią nulems ne tik rinka, bet ir begalinis šių įvykių poreikis.

Geriausia strategija – užsakyti transportą kuo anksčiau. Ankstyvi užsakymai (mėnesiais iš anksto) leidžia įmonei užpildyti savo grafiką ir dažnai siūlo lankstesnes kainas, užtikrindamos užimtumą.

4. Kodėl vienu atveju kaina už 100 km gali būti 1 EUR, o kitu – 2 EUR?

Skirtumas dažnai slepiasi ne pačiame kilometrų kiekyje, o tai, kas vyksta tarp jų – vadinasi, „tuščiasis važiavimas“ (deadhead). Jeigu vežėjas turi bazę Kaune ir jūsų reikalaujamas maršrutas prasideda Klaipėdoje ir baigiasi Rygoje, jam teks važiuoti tuščiu mikroautobusu iš Kauno į Klaipėdą prieš kelionę ir grįžti iš Rygos atgal po kelionės.

Šie „negyvi“ kilometrai turi būti padengti, todėl jie įskaičiuojami į galutinę kainą. Taip pat didelę įtaką turi maršruto specifika. Vykstant per kalnuotas vietoves (Alpės, Karpatų) kuro sąnaudos gerokai didesnės nei lygumose, o mikroautobuso variklis dirba intensyviau.

Be to, svarbu ir „grįžtamojo reiso“ (backhaul) galimybė. Jei vežėjas žino, kad gali pasiimti keleivių iš tų pačių vietų grįžtant, jis gali siūlyti žemesnę kainą jūsų kelionei, nes dalį savo kaštų jis uždirbs grįžtant. Jeigu tai yra „akligatvis“, t. y. reisas į vietą, iš kurios sunki grįžti, kaina bus didesnė.

5. Kuo skiriasi kaina 8 vietų ir 19 vietų mikroautobuso atveju?

Tai vienas dažniausiai painiojamų dalykų. Pagal Lietuvos ir Europos Sąjungos teisės aktus, 8 vietų mikroautobusas (įskaitant vairuotoją) dažnai gali būti valdomas paprasto B kategorijos vairuotojo pažymėjimo (priklausomai nuo GVSM – leistinosios masės, jeigu ji neviršija 3,5 t.). Tokiu atveju įmonė neturi mokėti tiek griežtai reglamentuojamo vairuotojo darbo laiko apskaitos, kaip tai daroma su didesniais autobusais, tačiau tai legalus ir saugus tik jeigu mikroautobusas atitinka techninius reikalavimus.

19 vietų (arba daugiau) mikroautobusas jau priskiriamas D1 kategorijai. Tokiam transportui reikalingi profesionalūs vairuotojai, tachografai, griežtesni poilsio režimai. Be to, patys 19 vietų mikroautobusai paprastai brangesni, jų techninė priežiūra brangesnė, o kuro sąnaudos didesnės.

Todėl, jeigu jūsų grupė maža (pvz., 6-7 žmonės), 8 vietų mikroautobusas gali būti žymiai pigesnis sprendimas nei didelis autobusas. Tačiau verta atsiminti, kad 8 vietų mikroautobuse dažnai mažiau vietos bagažui, o komfortas (aukštas lubų aukštis, kojų erdvė) gali būti prastesnis nei didesniame transporto priemonėje.

6. Ar į kainą įeina vairuotojo maitinimas ir nakvynei? Kokia čia yra praktika?

Čia dažnai pasitaiko nesutarimų tarp klientų ir vežėjų, todėl visada būtiniausia susitarti iš anksto. Standartinė praktika rinkoje yra tokia: jeigu kelionė trunka vieną dieną ir grįžtama į tą pačią vietą (pvz., Vilnius–Varšuva–Vilnius), vairuotojo maitinimas ir nakvyne dažniausiai yra įskaičiuoti į bendrą kainą. Vežėjas su savimi turi pinigus (dienpinigius) pietums.

Tačiau jeigu kelionė trunka kelias dienas (pvz., į Italiją ir atgal), situacija keičiasi. Paprastai kainoje nurodoma, kad „maitinimas ir nakvyne neįskaičiuoti“ arba „įskaičiuota viena nakvyne“. Tokiu atveju klientas dažnai turi užtikrinti vairuotojo nakvyne viešbutyje (dažniausiai tas pats viešbutis, kuriame apsistoja grupė) ir maitinimą (pvz., vairuotojas valgo kartu su grupe pusryčius vakarienes arba gauna atskirą maitinimo išmoką).

Mano patarimas: visada klauskite aiškiai: „Ar kaina galutinė, ar aš turiu papildomai mokėti už vairuotojo apgyvendinimą?“. Tai išvengs nemalonios situacijos viešbuties kasoje vidurnaktį.

7. Kaip vairuotojo darbo laiko apribojimai (tachografas) veikia kainą ir maršrutą?

Tai vienas svarbiausių techninių aspektų, kurį dažnai pamiršta neekspertai. Pagal ES reglamentas, vairuotojas po 4,5 valandos vairavimo privalo padaryti 45 minučių pertrauką, o po 9 valandų vairavimo per parą – jis privalo ilgiau pailsėti (paprastai 11 valandų).

Ką tai reiškia jums? Jeigu planuojate nukeliauti iš Vilniaus į Paryžių be naktinio sustojimo, tai tiesiog neįmanoma legaliai atlikti. Vairuotojui reikės nakvynės. Jeigu įmonei teks mokėti už priverstinę nakvyne kelionės metu (pvz., Vokietijoje), tai padidins kainą.

Be to, jeigu jūsų renginio metu reikia laukti 10 valandų, o vairuotojas turi vairavimo laiko limitą, gali kilti situacija, kai reikės skambinti ir kvieti antrą vairuotoją, jeigu norite vykti toliau tą pačią dieną. Vienas vairuotojas negali vairuuti 24 valandas. Todėl, planuodami sudėtingus maršrutus, visada kreipkitės į ekspertus, kurie sugeba suplanuoti kelionę taip, kad atitiktų vairuotojo poilsio režimus, o tai tiesiogiai įtakoja kainą.

8. Kokias paslėptas išlaidas reikėtų tikėtis (mokesčiai už įvažiavavimą į miestus, parkingus)?

Daugelis klientų mano, kad „mums tik reikia nuvežti į adresą X“. Tačiau adresas X gali būti centrinė Londono dalis, kurioje užvažiavimas (ULEZ zone) kainuoja tūkstančius litų, o vienos dienos parkingas gali kainuoti daugiau nei dienos kuro sąnaudos Lietuvoje.

Prieš sutikdami su kaina, visada aptarkite galutinį tašką. Ar tai yra oro uostas (kur dažnai yra nemokami sustojimai trumpam) ar tai yra istorinis miesto centras, kuriame sunku pristatyti didelį mikroautobusą? Tokiu atveju gali tekti keisti mažesnį mikroautobusą paskutiniame kilometre, o tai kainuoja papildomai.

Taip pat svarbu: užsienio šalyse (pvz., Italijoje) daugelyje vietų galima statyti automobilius tik mokamose aikštelėse. Jeigu vairuotojas praleis pusę dienos laukdamas jūsų, jam reikės mokėti parkingą. Paprastai tai apmokestinama klientui. Užtikrinkite, kad šios išlaidos būtų aptartos iš anksto, arba bent jau nurodytos kaip „apie“.

9. Kaip apsaugoti save nuo nepatikimų vežėjų ir „pilotų“?

Rinka yra pilna ir profesionalų, ir vadinamųjų „pilotų“ – žmonių, kurie turi mikroautobusą, veža kaip gali, bet neturi licencijos, draudimo ar patirties. Jie siūlo žemas kainas, nes neturi jokių įsipareigojimų.

Kad tai išvengtumėte, prašykite pateikti vežimo licenciją (tarptautinės keleivių vežimo licencijos kopiją). Patikrinkite, ar įmonė yra registruota Lietuvoje (ar kitos ES šalies) ir turi galiojantį civilinę atsakomybės draudimą keleivių vežimui.

Be to, pažiūrėkite į transporto priemonės amžių. Naujas mikroautobusas ne tik yra patogesnis, bet ir saugesnis. Jeigu jums siūlo 20 metų senumo „Mercedes“ su 1 milijono kilometrų rida už pusę mažiau kainos – pagalvokite, ar verta rizikuoti savo saugumu dėl 100 eurų sutaupymo. Patikimas vežėjas visada pateiks sutartį, kurioje aiškiai numatytos abiejų šalių atsakomybės.

10. Ar įmanoma derėtis dėl kainos, ir kaip tai padaryti teisingai?

Derėtis ne tik įmanoma, bet ir dažnai būtina, tačiau tai reikalauja taktikos. Negalima tiesiog parašyti: „Jūs per brangūs, padarykite 30 proc. nuolaidą“. Tai nieko neduoda.

Geriausias būdas derėtis – pateikti savo sąlygas. Pavyzdžiui: „Mes galime pasirinkti kitą datą, jeigu tada bus pigiau“ arba „Mums nereikia grįžti tuo pačiu mikroautobusu, mums reikia tik vienos krypties“ (tokiu atveju vežėjas gali susirasti kitą užsakymą grįžtant ir sumažinti kainą).

Taip pat galima derėtis dėl mokėjimo sąlygų. Jeigu esate didelis klientas arba planuojate reguliarius reisus (pvz., kas savaitę vežti darbuotojus), galima sutarti dėl fiksuotos kainos visam mėnesiui ar metams, nepriklausomai nuo kuro svyravimų. Išmaniai derėdamasi sukuriate ilgalaikę partnerystę, kuri naudinga abiem šalims.

Išvada

Rasti geriausią kainą mikroautobusų transportui į užsienį nereiškia surasti pigiausio skaičiaus internete. Tai yra sudėtingas procesas, reikalaujantis supratimo, kaip susiformuoja kaina, kokie yra juridiniai ir techniniai reikalavimai, bei gebėjimo įvertinti rizikas. Po dvidešimt metų šioje srityje galiu pasakyti viena: kokybiškas paslaugų teikėjas niekada nebus pigiausias rinkoje, tačiau jis visada sutaupys jums nervų, laiko ir galimai didelių nuostolių ateityje.

Kai ieškote transporto, nebijokite klausti. Klauskite apie vairuotojo poilsį, apie kuro sąnaudas, apie tai, kas įeina į kainą, o kas ne. Tik atviras dialogas leis jums suprasti, ar gaunate tikrą vertę.