Kaip Planuoti Kelionę (Pervežimą) Iš Vokietijos Be Jokių Vargų? Eksperto Vadovas

Dirbant tarptautinių pervežimų srityje beveik dvi dešimtis metų, sukaupiau nemažai patirties, kurią noriu pasidalinti su jumis. Vokietija – tai viena svarbiausių logistikos širdų Europoje. Čia susikerta tūkstančiai kelių, čia veikia didžiausios prekybos aikštelės ir sandėliai. Tačiau tiems, kurie nėra susidūrę su profesionalia logistika, Vokietija gali atrodyti kaip uraganas biurokratijos, griežtų taisyklių ir specifinių reikalavimų.

Kai sakau „kelionė“, turėkite omenyje ne tik asmeninį kelionę automobiliu, bet ir dažniausiai pasitaikančią situaciją – krovininę kelionę. Tai gali būti perkeltas automobilis iš automobilių aikštelės, baldų siunta iš „eBay“ arba didelis technikos pervežimas verslo poreikiams. Nepaisant to, ar planuojate pervežti vieną paletę, ar visą butą, principai išlieka tie patys. Be gero plano, net paprastas pervežimas gali viršyti biudžetą, o klaidos dokumentuose gali sustabdyti krovinį pasienio punkte arba netiesioginiame kelyje.

Šiame straipsnyje aš neapsiriboju sausais teisiniais aktais. Kalbėsiu kaip praktikas, kuris mato, kaip ašos rieda, ir kaip išvengti tų bėdų, su kuriomis susiduria dauguma nepratusių klientų. Mano tikslas – padaryti taip, kad jūsų „kelionė“ iš Vokietijos vyktų sklandžiai, be nereikalingų nervų ir staigmenų.

Svarbiausia taisyklė, kurią perėmiau per šiuos metus, yra paprasta: geriausias būdas išvengti vargų yra suprasti procesą iki galo dar prieš jį pradedant. Vokietijos sistema veikia kaip tiksliai sukalibrotas mechanizmas. Jeigu įkišate į jį ne tą detalę arba ne taip ją užsukate, mechanizmas užstrigs. Bet jeigu viską padarysite teisingai, jums nereikės jokio „stipraus rūpesčio“ – viskas vyks savaime.

Štai išsamus vadovas, kaip tai padaryti.

DUK (Dažnai Užduodami Klausimai)

Šioje skiltyje suformulavau 10 klausimų, kuriuos dažniausiai girdėju iš savo klientų, ir atsakymus į juos, remiantis savo ilgamečia patirtimi. Ši informacija padės jums susidaryti pilną vaizdą.

1. Nuo ko pradėti planuojant pervežimą iš Vokietijos, kad vėliau nekiltų problemų?

Viskas prasideda ne nujungiant sunkvežimio, o nuo detalaus krovinio inventorizavimo. Dažnai klientai sako: „Aš turiu tris spintas ir stalą“. Eksperto akimis tai per mažai informacijos. Pradžioje turite tiksliai žinoti, ką pervežiate: matmenis, svorį, medžiagas ir būklę.

Vokietijoje labai griežtai vertinamas krovinių užtvirtinimas (vokiškai – Ladungssicherung). Jei planuojate samdyti „dalį sunkvežimio“ (arba vadinamąją „puselę“), turite žinoti, ar jūsų krovinys gali būti padėtas ant kitų krovinių (pvz., dėžių) ar jis turi stovėti atskirai. Jei tai yra subyrantis krovinys (smėlis, grūdai, atliekos), reikės specialios pakuotės – bigbag’ų. Jei tai brangūs baldai, reikės griežtesnio įpakavimo.

Taip pat būtina iš anksto nustatyti, ar galima lengvai priarteti prie pakrovimo vietos Vokietijoje. Vokiški miestai dažnai turi siauras gatves, „zonos“ apribojimus (Umweltzone – tik transporto priemonėms su žalia kortele), o senamiestyje sunkvežimiui prieisti gali būti neįmanoma be specialių leidimų. Jei nepaminėsite apie sunkiai pasiekiamą vietą iš anksto, vairuotojas gali atvykti ir nepajėgti įvažiuoti, o tuomet prasidės papildomi išlaidas už laukimą arba perkrovimą.

2. Kokius dokumentus būtina paruošti, kad muitinė ir policija neturėtų klausimų?

Dokumentų rengimas – tai pusė sėkmės. Jei keliaujate su pilnu konteineriu arba pilnu sunkvežimiu, pagrindinis dokumentas yra CMR važtaraštis. Tačiau pats CMR nieko nereiškia be priedų.

Jums reikės Prekių siuntos sąrašo (Packing List). Jis turi būti labai tikslus: nurodykite, kas yra dėžėje (pvz., „used household goods“ – naudoti buitiniai daiktai, ar „new machinery parts“ – naujos mašinų dalys), kiek svorio ir kiek tokių dėžių yra. Vengiame abstrakčių užrašų tipo „daiktai“.

Antras pagal svarbumą dokumentas – PVM sąskaita-faktūra (Invoice) arba krovos kvitas. Jei pervežate naujas prekes, būtina pateikti sąskaitą, kurioje matytųsi prekių vertė. Muitinės pareigūnai turi žinoti prekių vertę, kad galėtų apskaičiuoti mokesčius (jei reikia) ir patvirtinti, kad siunta nėra kontrabanda.

Jei pervežate asmeninius daiktus (pvz., persikėlimą į Lietuvą), reikės sudaryti „Transfer of Residence“ dokumentų rinkinį, įrodantį, kad gyvenote Vokietijoje ilgiau nei 12 mėnesių ir kad daiktus naudojote mažiausiai 6 mėnesius. Tai leis išvengti PVM ir muito mokesčio.

3. Ar reikalingas eksporto deklaravimas išvykstant iš Vokietijos?

Tai vienas dažniausių klaidingų įsitikinimų. Dauguma klientų mano, kad jei važiuoja į ES šalį (pvz., Lietuvą), tai jokie muitinės reikalavamai neegzistuoja. Tačiau Vokietija yra ES narė, bet išvežiant prekes iš ES (net į kitą ES šalį, jei tai yra prekybinis sandoris arba grąžinimas), dažnai reikalingas Eksporto procedūros pritaikymas (išlygos taisyklės).

Jei pervežate prekes, kurios bus parduodamos Lietuvoje, Vokietijos muitinė turi žinoti, kad šios prekos iš tiesų išvežamos. Tai daroma siekiant kovoti su PVM sukčiavimu. Be tinkamai užpildytos eksporto deklaracijos (arba paprastojo eksporto pranešimo, jei vertė maža), vokiškai muitininkai gali sustabdyti sunkvežimį net ir pasienio viduje (pvz., ties Frankonijoje) ir reikalauti dokumentų.

Mano patarimas: visada pasiklauskite savo logistikos partnerio, ar šiai siuntai reikalingas vokiškas eksporto kodas (MRN kodas). Jei reikia, jį turi užregistruoti siuntos siuntėjas Vokietijoje.

4. Kaip pasirinkti patikimą pervežėją? Ką tikrinti prieš pasirašant sutartį?

Rinka pilna „vokietukų“ – t.y., neoficialių vežėjų, kurie važinėja senais sunkvežimiais ir siūlo „pigiau už visus“. Mano 20 metų patirtis sako: jei atrodo per daug pigu, tai yra pavojus.

Tikrinkite, ar pervežėjas turi liudijimą (tarptautinių vežimų licenciją). Oficialios kompanijos visada pateiks savo numerį. Taip pat patikrinkite draudimą. Pagal CMR konvenciją, atsakomybė už krovinio praradimą ar sugadinimą yra ribota (apie 8,33 SDR už kg). Jei pervežate brangų krovinį (pvz., automobilį, vertą 20 000 EUR), o jis sudegs, standartinis draudimas nebus pakankamas. Klauskite apie „All risk“ (visų rizikų) draudimą.

Taip pat verta paieškoti atsiliepimų internete ne tik apie kainą, bet ir apie komunikaciją. Vokiškas tikslumas reikalauja, kad vairuotojas atvyktų laiku. Jei pervežėjas neatsiliepia į skambučius ar vėluoda atsakyti į el. laiškus planavimo etape, kokius garantijas jis duos, kai sunkvežimis bus užstrigęs somewhere tarp Berlyno ir Leipcigo?

5. Kokios yra pagrindinės pakavimo ir užtvirtinimo klaidos, kurių reikia vengti?

Vokietijoje yra griežtų taisyklių, reglamentuojančių, kaip krovinys turi būti užtvirtintas kelyje (DIN EN 12195-1 standartas). Vokietijos federalinė policija (Bundespolizei) dažnai atlieka tikrinimus netoli pasienio su Lenkija ar Čekija.

Klaida nr. 1: Nepakankamas tempiamosios jėgos diržų skaičius. Vienas diržas dažnai nėra pakankamas, jei krovinys sveria daug. Reikia skaičiuoti svorio ir trinties koeficientus.

Klaida nr. 2: Krovinio judėjimas „vertikaliai“. Dauguma užtvirtina tik, kad krovinys nešliužtų šonine, bet pamiršta, kad sustojant jis gali „pašokti“ į priekį. Reikia naudoti atramines sijas arba užsegimo diržus, kurie laiko krovinį žemyn.

Klaida nr. 3: Netinkama pakuotė. Jei pervežate smulkius daiktus dėžėse, o šios dėžės yra per silpnos (pvz., paprastos „Apple“ dėžės be stiprinimo), viršutinė dėžė suspaudžia apačios. Rezultatas – sugadinta turto.

Naudokite kokybiškus europalletes (EUR 1 arba EUR 2), nes jos yra standartinio dydžio ir tinka konvejeriams bei sunkvežimiams.

6. Kaip susiformuoja kaina ir kodėl ji gali pasikeisti planavimo metu?

Kaina nėra tiesiog atstumas padaugintas iš kuro. Profesionali kaina susideda iš: 1. Pagrindinio tarifo (už maršrutą). 2. Kuro priedo (Fuel surcharge) – jis kinta priklausomai nuo naftos kainos rinkoje. 3. Užsakymo priedo (Order fee) – už tai, kad vairuotojas turi atvykti į konkrečią vietą konkrečiu laiku. 4. Papildomų paslaugų – liftas (kranas), pristatymas „pirmame aukšte be lifto“, įkėlimo/iškėlimo darbai rankomis (darbo valandos Vokietijoje brangios).

Dažna klaida – nenurodyti, kad krovinys reikalauja specialios technikos. Vairuotojas atvyksta su paprastu tentu, o jums reikia sukelto krovinio 3 metrų aukštyje. Tuomet reikia šaukti autokraną, kas kainuoja šimtus eurų. Visada iš anksto nurodykite „special requirements“.

Taip pat žinokite apie „Standgebühren“ – laukimo mokestį. Jei vairuotojas atvyksta į paskirtą vietą, o jums reikia 2 valandų rūpintis dokumentais arba pakavimu, vokiški įmonėms įprasta taikyti mokestį už laukimą (paprastai po 1 valandos nemokamo laiko).

7. Ar verta drausti krovinius, ir ką daryti, jei jis sugenda kelyje?

Be abejo, verta. Kaip minėjau, standartinis CMR draudimas apmoka labai mažai. Jei vežate 10 tonų metalo laužo, tai gali užtekti. Bet jei tai yra jūsų verslo įranga ar asmeniniai daiktai, draudimas yra privalomas.

Jei atsitiko avarija ar krovinys buvo pavogtas: 1. Nedelsdami praneškite pervežėjui. 2. Užfiksuokite žalą. Neleiskite vairuotojui išvykti, kol nepadarėte nuotraukų. Jei vairuotojas pasiūlo „susitarti čia pat“, būkite atsargūs – geriau fiksuoti oficialiai. 3. Rašykite pretenziją (claim). Pagal taisykles, pretenziją reikia pateikti raštu per 7 dienas nuo pristatymo (jei žala matyti) arba 30 dienų (jei ne). Negerai, jei skambinate šnekėtis, o parašo nėra.

Mano patirtis rodo, kad geriausiai draudžia didelės, patikimos logistikos kompanijos, kurios turi ilgamečius santykius su draudikais. Maži vežėjai dažnai turi „formalias“ polises, kurios realiai neapmoka visko.

8. Kiek laiko užtrunka pervežimas ir kaip planuoti grafiką?

Nepasitikėkite „Google Maps“ prognozėmis. Sunkvežimis negali važiuoti 130 km/h greičiu (daugumoje vietų ribojamas 80 km/h, o kai kur 60 km/h). Be to, jis turi poilsio pertraukas.

Standartinis maršrutas, pvz., iš Miuncheno į Vilnių, užtrunka apie 18–20 valandų važiavimo laiko. Tačiau reali „kelionė“ su pakrovimu, iškrovimu ir poilsiais trunka 1,5 – 2 dienas.

Jums svarbu suprasti „Loading window“ (pakrovimo langą) sąvoką. Vokiški sandėliai dirba griežtai. Jei jums suteikta laika nuo 8:00 iki 10:00 ryto, o vairuotojas atvyksta 10:15, jums gali atsisakyti pakrauti šią dieną. Tai reiškia papildomą dienos delsimą. Visada planuokite laiko rezervą bent 1 dienai, jei tai nėra „Just in Time“ (tiksliai laiku) siunta, kur už vėlavimą baudžiama tūkstančiais eurų.

9. Kokios yra specifinės ypatybės pervežiant automobilius iš Vokietijos?

Lietuvoje labai populiari pirkti automobilius Vokietijoje. Čia yra keletas niuansų. Pirma, jei perkate automobilį iš autosalono arba aikštelės, paprasčiausia pasinaudoti autovežio paslaugomis.