Kaip Planuoti Kelionę Į Vokietiją Be Rūpesčių? Eksperto Vadovas

Vokietija jau dešimtmečiais išlieka viena populiariausių kryptų ne tik verslo kelionėms, bet ir poilsiui. Kaip žmogus, kuris tarptautinių pervežimų srityje dirbu jau virš dvidešimties metų, esu matęs viską – nuo puikiai suplanuotų logistikos grandinių iki kelionių, kurios pavirto tikru košmaru dėl menkų smulkmenų. Vokietija – tai šalis, kurioje veikia tikslumas, o kelių infrastruktūra viena geriausių Europoje, tačiau būtent šis tikslumas ir reikalauja iš vairuotojo ar keleivio tam tikros pasiruošimo. Kelionės planavimas čia neapsiriboja bilietų įsigijimu; tai yra kompleksinis procesas, apimantis techninį transporto priemonės paruošimą, dokumentų tvarkymą ir strateginį maršruto sudarymą.

Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo patirtimi, padėsiant išvengti tipiškų klaidų, kurias dažnai darome keliaudami į Vakarus. Svarbiausia taisyklė, kurią išmokau per šiuos metus, yra paprasta: rūpesčiai atsiranda ne dėl to, kad ką pamiršote, o dėl to, kad tikėjotės „kaip nors bus“ kelyje. Vokietiškas „Ordnung“ (tvarka) netoleruoja chaoso, todėl pasiruošimas yra pusė sėkmės. Nesvarbu, ar vykstate savo automobiliu, ar nuomotės jį vietoje, šis vadovas padės jums jaustis saugiai ir užtikrintai.

Šiuo metu, kai keičiasi kuro kainos, o ekologiniai reikalavimai darosi vis griežtesni, kelionės planavimas tampa dar aktualesnis. Mes aptarsime ne tik tai, ką reikia turėti su savimi, bet ir kaip išsiderėti keliuose, kaip elgtis ypatingomis situacijomis ir kodėl reikia žinoti apie tam tikrus niuansus, kurių nėra standartiniuose kelionių gairiuose. Siekiant padaryti šį tekstą kuo praktiškesnį, jį struktūruojame taip, kad galėtumėte greitai rasti atsakymus į labiausiai deginusius klausimus. Tad, pradėkime nuo pagrindų ir eikime prie detalių, kurios užtikrins jūsų ramybę.

DUK (Dažnai Užduodami Klausimai)

1. Kokius dokumentus būtina turėti su savimi važiuojant į Vokietiją savo automobiliu?

Tai vienas dažniausiai užduodamų klausimų, ir, galiu pasakyti, vienas svarbiausių. Per savo praktiką esu matęs, kaip šeimos atostogos buvo stabdomos ties pat siena dėl neįvertintų smulkmenų. Pirmiausia, naturalu, turite turėti galiojantį vairuotojo pažymėjimą. Jeigu jis – senojo tipo (be kreditinės kortelės formato), patariu visada pasidaryti ir jo kopiją. Be to, būtinas asmens tapatybės dokumentas (pasas arba asmens kodą turintis pažymėjimas). Nepaisant to, kad Vokietija yra Šengeno erdvėje, policijos patikra gali būti atliekama bet kurioje vietoje, ir asmens identifikavimas privalomas.

Tačiau daugiau dėmesio skirkite automobilio dokumentams. Techninės apžiūros pažymėjimas (TA) turi būti ne tik galiojantis, bet ir su automobiliu. Dažnai vairuotojai važiuoja kitu automobiliu ir pamiršta pasiimti jo TA kortelę – tai baudžiamą veiksmas. Labai svarbu yra Kompensacinės transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimo polisas (dar vadinamas „Žaliąja kortele“). Nors Lietuvoje dažniausiai draudimas yra elektroninėje sistemoje, Vokietijoje policija gali reikalauti parodyti popierinį dokumentą su „Green Card“ ženklu. Patariu prieš išvykdami užtikrinti, kad turi šį dokumentą fiziškai, arba bent jau turi patvirtinimą iš savo draudikų, kad draudimas galioja užsienyje (kadangi kai kurie Lietuvos draudikai turi specifinius apribojimus, kuriuos reikia iš anksto pašalinti). Jeigu automobilis nėra jūsų nuosavybė, būtina turėti ir notariškai patvirtintą įgaliojimą vairuoti, kitaip gali kilti įtarimų dėl transporto priemonės pasisavinimo.

2. Ar Vokietijoje yra mokami keliai ir ką reikia žinoti apie mokesčius?

Čia dažnai kyla nesusipratimų. Skirtingai nei kai kuriose kaimyninėse šalyse (pvz., Prancūzijoje ar Italijoje), Vokietijoje nėra bendrojo kelių mokesčio (vinjetės) lengviesiems automobiliams (iki 3,5 t). Tai reiškia, kad važiuodami pagrindiniais autostradomis (Autobahn), jums nereikės įsipirkti jokios vinjetės. Tačiau tai nereiškia, kad važiavimas visiškai nemokamas. Kai kurie tuneliai, tiltai ir specialūs keliai (pvz., Alpėse perėjimai ar kai kurios miesto dalys) gali būti mokami.

Taip pat verta paminėti, kad jei planuojate važiuoti sunkesniu transportu arba priekaba, kurios bendroji masė viršija 3,5 tonas, situacija pasikeičia – tokiems atvejams yra taikomi mokesčiai pagal nuvažiuotą atstumą ir emisijų klasę (MAUT sistema). Bet jei keliaujate standartiniu turistiniu automobiliu, pagrindinis biudžeto poreikis susijęs su kuru. Nepaisant to, visada patariu patikrinti maršrutą – jei nukrypsite į kaimyninę Austriją, vinietės ten jau privalomos, ir jos gana brangios. Taigi, tikslus maršruto planavimas gali padėti išvengti netikėtų išlaidų.

3. Kokios yra greičio apribojimų taisyklės autostradose ir miestuose?

Vokietijos autostrados yra legendinės dėl „greičio neribojimo“ zonų, tačiau tai dažnai suprantama neteisingai. Kaip profesionalas, turiu įspėti: greitis nėra neribojamas visur. Didžiojoje autostradų dalies yra nustatyti greičio apribojimai, dažniausiai 130 km/h arba 100 km/h ties sankryžomis, statybos zonose ir pavojingais posūkiais. Ten, kur ribojimo nėra, veikia rekomenduojamas greitis – 130 km/h. Jei važiuojate greičiau ir įvyksta avarija (net jei ne jūsų kaltė), gali būti taikoma dalinė atsakomybė.

Miestuose situacija griežtesnė. Standartinis greičio limitas gyvenamuosiuose rajonuose yra 50 km/h, tačiau vis dažniau galima pamatyti zonas su 30 km/h ribojimu (tam tikros gatvės arba visi rajonai). Vokietijoje itin griežtai stebima 30 km/h zona, viršijus greitį tikslinėmis priemonėmis, baudos yra didelės. Be to, būkite budrūs ties „Zone 20“ arba mokyklos zonose, kur greitis gali būti ribojamas iki 10–15 km/h. Mano patirtis rodo, kad geriausia strategija yra laikytis bendrojo 130 km/h autostradoje ir 50 km/h mieste, jei nėra kito ženklo – tai užtikrins, kad netyčia neviršysite greičio.

4. Ką privaloma turėti automobilio medicinosininėje ir techninėje aptarnavimo dėžėje?

Vokietijos eismo saugumo reikalavimai yra vieni iš detaliausių Europoje. Būtina turėti medicininę priemonių dėžutę (pirmosios pagalbos rinkinį). Ji turi būti hermetiška, o jos turinys – negaliojęs (kreipkite dėmesį į tiražo datą ant dėžutės). Jei dėžutės galiojimo laikas pasibaigęs, tai laikoma pažeidimu, už kurį gresia bauda. Taip pat privaloma turėti bent vieną atspindėtį (šviesą atspindintį liemenę). Naujesnės taisyklės nurodo, kad liemenės turi būti tiek, kiek yra keleivių automobilyje, tačiau praktiškai policija dažnai tenkina ir vieną, jei ji yra vairuotojo pasiekiamoje vietoje.

Be to, būtina turėti dviejų rūšių trikampį – avarijinį stop ženklą. Jis turi būti patvirtintas atitinkamu sertifikatu (dažniausiai ECE R27). Taip pat rekomenduoju, nors ir ne visada būtina pagal griežtą legislaciją (priklausomai nuo automobilio amžiaus), turėti ugningą gesintuvą. Jeigu automobilio priekiniai žibintai nėra xenon arba LED, privaloma turėti ir rezervines lempas. Vokietijos policija gali sustabdyti techninę apžiūrą tiesiog kelyje, jei matyti, kad trūksta šių elementų, todėl geriau pasirūpinti jais iš anksto.

5. Kaip elgtis degaliniuose: koks degalų kainų lygis ir mokėjimo būdai?

Degalų kainos Vokietijoje svyruoja, tačiau paprastai jos aukštesnės nei Lietuvoje. Didelės degalinių tinklai (pvz., Aral, Shell, Esso) siūlo aukščą kokybę, tačiau ir kainos atitinkamai aukštesnės. Jei norite sutaupyti, verta ieškoti „Haff“ arba „Freie Tankstelle“ (nepriklausomos degalinės), kurios dažnai būna po 5–10 centų pigesnės. Degalinių kainos rodomos dideliuose stulpuose prie pat kelio, todėl galite spėti pasirinkti pigiausią variantą dar prieš suvažiuodami į kompleksą.

Dėl mokėjimo – čia svarbus niuansas. Nors dauguma degalinių priima mokėjimo korteles, vis dažniau pasitaiko atvejų, kai kortelės skaitytuvai atsisako priimti „užsienio“ (ne Vokietijos bankų išduotas) korteles, ypač jei jos turi tik ribotą funkcionalumą (pvz., elektroninės). Geriausiai visada veikia kreditinės kortelės su „chip“ technologija. Taip pat verta prisiminti apie „Tankkarte“ sistemas, jei keliaujate verslo reikalais – tai leidžia apmokėti degalus be PVM, tačiau tai reikalauja išankstinio susitarimo. Mažoms degalinėms naktį dažnai būna uždarytos kasos, ir mokėti reikia automatu – ten būtina turėti kortelę, grynųjų pinigų automatai vis retesni.

6. Ką daryti, jei įvyksta eismo įvykis avarija Vokietijoje?

Tai, ką tikriausiai nenorite patirti, tačiau būsite pasiruošę. Pirmiausia, užtikrinkite saugumą – įjunkite pavojų šviesas, užsidėkite liemenę ir pastatykite trikampį (Vokietijoje jis turi būti statomas maždaug 100 metrų atstumu nuo avarijos vietos autostradoje ir 50 metrų mieste). Jei yra sužeistųjų, skambinkite greitosios pagalbos numeriu 112. Vokietijos pagalbos tarnybos veikia labai efektyviai.

Labai svarbu užpildyti Europos avarijos deklaraciją (Euro Accident Statement). Toks formularius turi būti kiekvieno vairuotojo dokumentų aibėje. Jį reikia užpildyti vietoje, abiejų šalių pasirašant. Nenuokryskite nuo fakto net ir tada, kai atrodo, kad kaltės nėra. Vokietijoje policija į avarijas važiuoja ne visada (jei nėra sužeistųjų ir diskusijų dėl kaltės), todėl teisingai užpildytas deklaracijos lapas yra pagrindas draudimo išmokai gauti. Niekada nepripažinkite kaltės deklaracijoje, jei nesate tikri – tiesiog užpildykite aplinkybes. Būtinai nufotografuokite avarijos vietą, abiejų automobilių pažymėjimus ir aplinką.

7. Ar yra kokių nors specialių taisyklių, susijusių su aplinkosauga (Umweltplakette)?

Taip, ir tai vienas dažniausių „straiglių“ turistams. Daugelyje Vokietijos miestų (pvz., Berlyne, Miunchene, Kelne, Štutgarte) yra įvestos ekologinės zonos (Umweltzone). Į jas įvažiuoti galima tik tuo atveju, jei automobilio priekiniame stikle yra pritvirtinta speciali spalvota etiketė – „Plakette“. Etiketės spalva priklauso nuo automobilio emisijų klasės: žalia (geriausia, galioja visur), geltona ir raudona (ribotos galimybės).

Be šios etiketės įvažiavus į zoną, gresi didelė bauda (nuo 80 eurų), o jei neturite registracinių numerių (pvz., juos pasiėmė policija), bauda dar didesnė. Etiketę galima įsigyti daugelyje vietų Lietuvoje (prieš išvykstant) arba Vokietijos degalinėse, techninėse apžiūros stotyse (TÜV) ir netgi kai kuriose autodalių parduotuvėse. Ji kainuoja nedaug (apie 5–10 eurų), bet jos nebuvimas gali sugadoti visą kelionės biudžetą. Patariu iš anksto patikrinti savo maršrutą – jei planuojate lankytis miestuose, ši etiketė privaloma.

8. Kaip planuoti poilsį: ar leidžiama miegoti automobilyje ar stovėti bet kur?

Vokietijoje labai griežtai atskiriamos „stovėjimo“ (Parken) ir „ilsėjimosi“ (Rasten) vietos. Jeigu tiesiog sustojote prie kelio ir užmigote, tai gali būti kvalifikuojama kaip neteisėtas stovėjimas ar netgi nusprendžiama, kad vairuotojas nebuvo tinkamai pajėgus vairuoti (gali būti baudžiama už vairavimą išsekus). Ilgam poilsiui skirtos specialios aikštelės – „Rastplatz“ (poilsio vietos) ir „Rasthof“ (poilsio vietos su degaline, restoranu ir tualetais).

Automobiliuose su gyvenamąja įranga (kempinginiai automobiliai) turi savo niuansų. Jeigu automobilis yra registruotas kaip sunkvežimis arba turi tam tikrą masę, jums gali būti draudžiama stovėti bendrose poilsio aikštelėse naktį (ten dažnai stovi ženklai „Fahrverbot für Kraftfahrzeuge über 3,5 t“). Tokiu atveju reikia ieškoti specialių stovėjimo aikštelių (Stellplatz). Paprastam keleiviui patariu ne taupyti ant nakvynės – už 10–15 eurų galite užtikrinti saugią stovėjimo vietą su dušu, kas leis atsipalaiduoti ir toliau saugiai tęsti kelionę.

9. Kokios yra pagrindinės vairavimo kultūros ypatybės, kurių reikia laikytis?

Per 20 metų pastebėjau, kad vairavimas Vokietijoje ypatingas tuo, kad ten labai didelis pasitikėjimas kitais vairuotojais, tačiau tai reikalauja ir didelės disciplinos. Pagrindinė taisyklė – „Rechtsfahren“ (važiuoti dešine). Net jei kairė juosta tuščia, automobiliu ten važiuoti draudžiama, jei tik nevyksta lenkimas. Vairuotojai čia labai greitai prisitaiko prie greičio, todėl staigus manevras ar „iššokimas“ iš dešinės juostos gali būti labai pavojingas.

Taip pat labai svarbu naudoti signalizaciją. Vokietijoje signalas duodamas ne tada, kai jau pradėjate lenkti, o gerokai anksčiau. Dar vienas dalykas – „zipper“ metodas („Reißverschluss“). Kai viena juosta baigiasi ir visiems reikia susiliesti į vieną, vairuotojai turi susiliesti lygiai po vieną iš kairės ir dešinės pusės. Tai ne dora, o įstatymu įtvirtinta taisyklė. Jei bandysite prasibrauti ne eilės tvarka, kiti vairuotojai neleis, o gali būti ir nubausti. Taip pat nepamirškite, kad jei už jus važiuojantis automobilis pradeda signalizuoti prieš jums lenkiant, jis tikriausiai jums duoda ženklą, kad kelias laisvas – tai labai paprasta mandagumo forma, kurią verta panaudoti.

10. Ką daryti, jei automobilis sugenda arba pasibaigia degalai autostradoje?

Tai viena blogiausių situacijų, tačiau Vokietijoje tam yra gerai organizuota pagalbos sistema. Jei jus užklupo bėda autostradoje, niekada neikite įvažiavimo juostos pėsčiomis – tai gyvybei pavojinga. Pirmiausia įjunkite pavojų šviesas, užsidėkite liemenę (tai būtina netgi jei išlipate iš automobilio tiesiog patikrinti ratą) ir išlipkite iš automobilio per dešines duris (toli nuo važiuojančios eismo juostos). Užslinkite už apsauginės juostos.

Tada skambinkite pagalbai.