Kaip pervežti daiktus į Vokietiją be rūpesčių ir streso: Visiškas vadovas

Vokietija jau daugelį dešimtmečių išlieka viena populiariausių kryptimi lietuviams, kurie ieško geresnio gyvenimo, aukštesnių atlyginimų ar tiesiog nori pradėti gyvenimą vienoje stabiliausių Europos šalių. Tačiau nors mintis apie naują pradžią žadinančia, paties persikėlimo procesas dažnai sukelia didelį stresą ir nerimą. Vienas sudėtingiausių etapų, su kuriuo susiduria kiekvienas persikeliantysis, yra turto pervežimas. Kaip viską supakuoti, kad niekas nesužlūžtų? Kokius dokumentus reikia tur�ti omenyje? Kaip išvengti papildomų rūpesčių ties siena? Es pervežimų srityje dirbu virš dvidešimt metų ir per šį laikotarpį matavau begalę situacijų – nuo puikiai suplanuotų, "lygių" pervežimų iki tikrų logistinių košmarų, kuriuos būdavo sunku išspręsti. Šiame straipsnyje pasidelsiu ne ties techninėmis specifikacijomis, o ties tuo, kas aktualiausia jums – klientui. Pasakysiu, kaip šį procesą padaryti sklandžiu, taip išvengiant nereikalingo įtampos ir nepageidaujamų staigmenų.

Svarbiausia taisyklė, kurią per ilgus metus išmokau – sėkmingas pervežimas prasideda ne tada, kai atvažiuoja sunkvežimis, o dar prieš kelis mėnesius, kai tik imate svajoti apie naująjį būstą. Turto pervežimas į užsienį nėra tiesiog daiktų pakrovimas į kėbulą. Tai kompleksinis procesas, reikalaujantis tikslumo, žinių ir, svarbiausia, ramios galvos. Vokietija yra šalis, kurioje veikia griežtos taisyklės, tvarka ir disciplina, todėl mūsų "kiemo" metodai, pasitikėjimas "kaip nors nusivers", čia nedirba. Bet nerašykite šios šalies kaip ką nors neprieinamą ar pernelyg sudėtingą. Su taisytais žiniais ir gera parengimu, persikėlimas gali vykti taip sklandžiai, kaip paprasta kelionė į parduotuvę. Toliau rasite išsamų atsakymų į dažniausiai užduodamus klausimus, padėsiančių jums suprasti visą mechaniką ir pasijusti tikrai pasiruošusiam.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kada pradėti rengtis pervežimui ir kiek laiko tai paprastai užtrunka?

Tai vienas kritiškiausių klausimų. Dauguma klientų kreipiasi į mus pernelyg vėlai – likus dviem savaitėms iki išvykimo. Idealus laikas pradėti planuoti pervežimą į Vokietiją yra mažiausiai 4–6 savaitės iki planuojamos išvykimo datos. Kodėl? Pirmiausia, turite laiko susirasti patikimą pervežėją. Geri, patikimi ir su draudimu dirbantys pervežėjai turi užimtus grafikus, ypač vasaros mėnesiais ar pabaigoje, kai žmonės persikėliao dažniau. Antra, turite laiko atlikti inventorizaciją. Reikia apskaičiuoti tūrį (kubinius metrus), kad neįvyktų situacija, kai daiktų telpa daugiau nei suteiktame automobilyje. Trečia, dokumentų tvarkymas (ypač jeigu pervežate transporto priemones) gali užeiti nenumatytą kiekį laiko. Patirtis rodo, kad kuo anksčiau pradėsite planuoti, tuo mažiau streso patirsite paskutinę savaitę prieš išvykimą. Sklandžiam pervežimui į Vokietiją reikia skirti laiko ne tik fiziniam darbui, bet ir organizaciniam procesui.

2. Ar verta rinktis profesionalią pervežimo kompaniją, ar galima padaryti patys („savitarna“)?

Tai klausimas, ant kurio dažnai susidūria biudžeto ir patogio pusiausvyra. Jeigu turite nedaug daiktų – pavyzdžiui, kelias krepšelis, dvi lagaminas ir vieną dviratį – savitarna gali būti pigesnis sprendimas. Tačiau kalbant apie pilnametį butą ar namo turto pervežimą, profesionalių kompanijų paslaugos dažnai apsimoka. Kodėl? Pirmiausia, jūsų nervai. Pakavimas, nešiojimas sunkių spintų per nusileidimus, įkrovimas – tai fizinis ir emocinis krūvis. Profesionalai turi įrangą (transportines juostas, vežimėlius, kėbulus su užtvaromis), kuri apsaugo jūsų nugarą ir daiktus. Antra, laikas. Profesionalai, kurie dirba komanda, gali sudėti butą į sunkvežimį per 3–4 valandas, kol jums su draugais tai užtruktų visą dieną, o po to dar reikėtų atsigyventi savaitę. Trečia, ir svarbiausia – atsakomybė. Jeigu krenta jūsų nešiojamas televizorius ir jis sužaloja, jums tenka mokėti. Jeigu tai padaro pervežėjas, veikia draudimas. Esu matęs nemažai atvejų, kai "savarankiškas" pervežimas pasidarydavo brangesnis nei paslauga dėl sugadintų baldų ar net sunkvežimio techninių problemų užsienyje.

3. Kaip teisingai supakuoti daiktus, kad jie nepažeistų kelionės metu?

Supakavimas yra pusė sėkmės. Dažnai žmonės pasikliauja "galvos reikalais" – deda indus į lagaminus be užpildo, spaudžia dėžes vieną prie kitos, tikėdamiesi, kad niekas nejudės. Vokietijos keliai, nors ir geros, bet ilgos, o sunkvežimiai viršija keliones ir vairuotojai turi stabdyti. Jeigu dėžėje yra tuštumos, daiktai juda ir gali susidaužyti. Rekomenduoju naudoti stiprius, penkiasluoksnius kartoninius geminius (dėžes), o ne maž prekybos centruose parduodamas dėžutes. Kiekviena dėžė turi būti užpildyta iki viršaus (neperpildyta, bet be tuštumų) ir uždaryta lipnia juosta skersai ir išilgai. Kruopštumo reikalauja smulkmenos: indai turi būti įvynioti į burbuliukų plėvelę (keliais sluoksniais) ir padėti vertikaliai, o ne gulsčiai (kaip indų spintoje). Baldai, ypač minkšti, turi būti įvynioti į storas stretch plėvelę, o kampai apsaugoti kartonu. Nepamirškite pažymėti kiekvienos dėžės – nurodykite, kame ji yra (pavyzdžiui, "Virtuvė", "Miegamasis") ir ar yra trapūs daiktai. Tai labai pagreitins iškrovimą ir išdėstymą naujajame būste.

4. Kokius dokumentus būtina tur�ti kelionės metu ir ar reikia mokėti muitą?

Lietuva ir Vokietija yra ES narės, todėl teoriškai yra be muitų zonos. Tačiau čia yra vienas esminis niuansas, kurį dažnai pamiršta. Jeigu pervežate daiktus, kurie yra jūsų asmeninis naudojimas ir kuriais naudojotės ne mažiau 6 mėnesių, jie laikomi "pervykimo turtu" (Umzugsgut) ir nuo jų nėra mokami mokesčiai (PVM ir muitai). Tačiau tam reikia įrodymų. Sienoje ar atsitiktiniame patikrinime gali būti reikalaujama parodyti "Transfer of Residence" formą (lengvatinio apmokestinimo deklaraciją), nors praktiškai dažniau užtenka turto sąrašo. Būtinas yra detalus turto sąrašas (inventorius). Jis turi būti parašytas vokiškai arba angliškai, nurodant apytikrį daikto vertę (nors ir pervykimo turtui vertė nėra labai svarbi mokesčių kontekste, bet ji svarbi draudimo atveju). Taip pat būtina turėti asmens dokumentus. Jeigu pervežate transporto priemonę (automobilį, motociklą), čia reikalavimai griežtesni – reikės techninio paso, draudimo poliso (Žalos kompanija privalo būti informuota apie automobilio išvežimą) ir galbūt papildomų dokumentų, jeigu automobilis neįregistruotas.

5. Kas yra "Forma 0350" ir ar ji būtina lietuviams, persikeliantiems į Vokietiją?

Apie šią formą daug kalbama, tačiau dažnai painiojama. Forma 0350 (arba vokiškai Formular 0350) yra deklaracija, naudojama ne ES šalyse atvykstantiesiems į Vokietiją. Kadangi Lietuva yra ES narė, oficialiai ši forma jums nereikalinga vietos muitinės (Zoll) deklaravimui. Tačiau praktika parodo, kad kai kurie muitininkai gali ją pareikalauti kaip papildomą patvirtinimą, kad daiktai yra asmeniniai ir nebuvo nupirkti parduotuvės prieš pat sieną su tikslu parduoti. Esu patyręs atvejų, kai klientai su savo ruožta šią formą turėdavo, ir tai greitai išspręsdavo klausimus. Tačiau, jeigu jos neturite, paprastai užtenka gerai surašyto turto sąrašo ir paaiškinimo, kad persikeliate gyventi. Jeigu pervežate brangius elektroninius prietaisus ar naujus daiktus (su etiketėmis), rekomenduoju turėti pirkimo kvitus arba bent jau sugebėti įrodyti, kad jie nebus parduodi Vokietijoje.

6. Kaip vyksta pervežimas pačiame Vokietijoje? Ar yra kokių nors ypatingų taisyklių?

Vokietija išsiskiria savo urbanistika ir tvarka, todėl čia yra kelios svarbios taisyklės, kurių negalima ignoruoti. Pirmiausia – stovėjimas. Vokietijoje negalima tiesiog sustabdyti sunkvežimio bet kur prie namų, net jei tai atrodo saugu. Jeigu gyvenate mieste arba tankiai apstatytame rajone, dažnai reikia gauti specialų leidimą stovėjimui (Halteverbot Schild) iš vietinės policijos arba ordnungsdienst (tvarkos tarnybos). Be šio leidimo, pervežėjas rizikuoja gauti baudą, o automobilis gali būti nuvarytas. Be to, Vokietijoje daug miestų yra "žalia zona" (Umweltzone), į kurią negalima važiuoti be specialios žalos spalvos ekologinės kortelės (Umweltplakette) ant automobilio. Mūsų automobiliai turi tas korteles, tačiau jeigu samprotausite "savitarna", būtinai patikrinkite, ar jūsų automobilis turi teisę važiuoti į miesto centrą. Dar vienas dalykas – didžiųjų daiktų (pavyzdžiui, pianinų, sekcijų) išnešimas per langus ar balkonus. Vokietijoje tai gali būti draudžiama statybos normų ar gatvių eismo taisyklių požiūriu, todėl visada reikia iš anksto sužinoti, ar galima naudotis keltuvu.

7. Kokios yra dažniausios paslėptos išlaidos, kurių klientai nepagalvoja?

Daugelis klientų orientuojasi tik į pagrindinę kainą, paskaičiuotą pagal atstumą ir tūrį. Tačiau yra keletas paslėptų išlaidų, kurios gali padidinti galutinę sumą. Viena jų – "ilgas nešimas" (Langstreckentransport). Jeigu sunkvežimis negali pastatyti tiesiai prie durų (nes per platus važiavimas, arba yra želdynas), ir vairuotojas turi nešti daiktus 50 metrų ar daugiau, tai paprastai mokama papildomai. Tas pats galioja ir laiptais – jeigu nėra lifto, o butas yra penktame aukšte be lifto, kainuoja kiekvienas laiptas darbo atžvilgiu. Taip pat, jeigu daiktai yra sunkūs (pavyzdžiui, safas, marmurinė viršus, pianinas), gali būti taikoma "sunkiojų daiktų" priemoka. Dar viena dalykas – laukimo mokestis. Jeigu vairuotojas turi laukti, kol jums išrūšiuojamas raktas nuo buto, o to nebuvo numatyta grafike, laikas virš 1 valandos gali būti mokamas. Viską tai galima išvengti aptarus detales iš anksto ir parodyt realią situacą (nuotraukas išanksto).

8. Ar draudimas būtinas, ir ką jis apima?

Beveik visada – taip. Nors vairuotojai būna patyrę ir vairuoja atsargiai, kelyje gali įvykti viskas: staigus stabdymas, avarija, netikėtas oras (lietus, vėjas). Klientas visada turi galimybę pasirinkti draudimo lygį. Standartinis draudimas dažnai apima tik atsakomybę pagal CMR konvenciją, kuri gali būti labai maža (pvz., apie 2 EUR už kilogramą). Tai reiškia, kad jeigu pasigendate 100 kg vertės televizoriaus, gausite tik 200 eurų atlyginimą, jeigu neįvyks neatsitikimas. Todėl visada rekomenduoju papildomą "Visų rūšių" (All risk) draudimą, kuris padengia daiktų vertę nuo susidaužymo, drėgmės ar net paslydimo. Svarbu suprasti, kad draudimas neveikia, jeigu daiktai buvo blogai supakuoti kliento (o ne pervežėjo) kaltės. Jeigu supakavote pašalinius daiktus (pvz., degalus, pinigus, brangius papuošalus), jie paprastai nedraudžiami.

9. Kokie daiktai yra draudžiami arba nepageidaujami pervežti?

Yra keletas kategorijų, kurių geriau nevežti. Pirmiausia – tai pavojingos medžiagos (benzinas, alyvos, dažai, degiosios dujos). Jos ne tik draudžiamos dėl gaisro rizikos, bet ir gali sugadinti kitus daiktus, jeigu išsilieją (tai netaikoma hermetiškai uždarytoms nedidelėms aerozolių dėžutėms, bet gausos kibiras dažų – ne). Antra – maisto produktai, ypač ilgaamžiai ar mėsos produkcija. ES taisyklės griežtos, o pervežimo sandėlyje gali būti karšta, o maistas gali pakenkti ir užteršti kitus daiktus. Trečia – augalai. Nors galima vežti kai kuriuos augalus su šaknimis (jeigu žemė nuplauta), tačiau dauguma pervežėjų nedžiugins augalų gabenimu, nes jie reikalauja specialių sąlygų (šviesos, oro) ir gali užgti. Ketvirta – pinigai ir brangūs dokumentai. Geriausia juos vežti su savimi rankinėje bagaže, nes net jeigu dėžė dings ar bus sugadinta, draudimas to neatitšauks.

10. Kas vyksta su pakuotėmis ir šiukšlėmis po iškrovos Vokietijoje?

Tai dalykas, apie kurį dažnai visi užmiršta, kol vairuotojas paklausia: "Ką daryti su dėžėmis?". Vokietijoje šiukšlių tvarkymimo sistema yra labai griežta ir brangi. Negalima tiesiog mesti visko į vieną konteinerį kaip Lietuvoje kartais. Kartoninės dėžės turi eiti į "Papier" (popieriaus) konteinerį, o plastikas ir polistirenas – į "Gelber Sack" (geltoną maišą) arba atskiras dėžutes. Jeigu jūsų naujajame name nėra didelių konteinerių šiukšlėms (pvz., gyvenantame nam arba mažame name), gali tekti vežti šiukšles į artimiausią "Wertstoffhof" (perdirbimo centrą). Dauguma pervežėjų pasiūlo paslaugą išvežti pakuotes atgal (už papildomą mokestį) arba padėti jas suskaldyti ir išmesti vietinėse atliekose. Patariu iš anksto susitarti dėl šio dalyko – arba pasiruoškite didelį "Papier" maišą ir nuvykite į artimiausią supermerką (paprastai ten yra specialios dėžės kartonui), arba susitarkite su vairuotoju, kad jis pasiimtų tuščias dėžes su savimi, jeigu tai įeina į sutartį.

Išvada

Persikėlimas į Vokietiją gali būti vienas didžiausių gyvenimo pokyčių, ir tai natūralu, kad jis sukelia emocijas. Tačiau patirtis rodo, kad stresas dažniausiai kyla ne iš paties judėjimo, o iš nežinojimo ir blogo planavimo. Pasiruošę klientai, kurie aiškiai žino, ką turi, ką turi daryti su dokumentais ir kaip vyksta procesas, dažnai net su šypsenena pasakoja "atsibodo", kai vairuotojai išvažiuoja. Raktas į sėkmę – detali planavimas, atviras dialogas su pervežėju ir realūs lūkesčiai. Nebijokite klausti, reikalauoti aiškumo ir pasirūpinti savo turto saugumu. Vokietija laukia jūsų su tvarka ir precizumu, tad jeigu ir jūs pasielgsite taip pat, šis kelias taps nebe būtinybė, o sklandžiu žingsniu link naujos gyvenimo dalies.