Kaip pasiruošti kelionei mikroautobusu į Vokietiją be vargo?

Vokietija jau dešimtmečiais išliks viena populiariausių kryptimi tiek verslo, tiek poilsinėms kelionėms. Kai kalbame apie grupinius kelionių organizavimą, mikroautobusas tampa tiesiog idealiu sprendimu – jis suteikia laisvės, leidžia keliauti kompanijos rate ir, dažnai, yra ekonomiškesnis už bilietus į lėktuvą ar traukinį, kai suskaičiuojame visus išlaidas. Tačiau, kaip kasdienį darbą atliekantis transporto srityje ekspertas, galiu pasakyti viena: sėkminga kelionė prasideda ne tada, kai užsivedamas variklis, o dar daugelį savaičių ar net mėnesių anksčiau.

Per daugiau kaip dvidešimt metų darbo patirtį matau vienodus dalykus: kliūtys, kylančias kelyje, dažniausiai lemia ne techniniai sukilimai, o paprastas nepasiruošimas arba nežinojimas tų smulkių, bet lemiančių detalių. Vokietijos keliai yra vieni geriausių pasaulyje, tačiau ir reikalavimai ten yra griežti. Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo žiniomis, padėsiančiomis Jums išvengti nereikalingo streso, baudų ir neatitikimų, kad kelionė būtų sklandi, o atvykimas į tikslą – malonus.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

K: Kokius dokumentus būtina turėti sau ir transporto priemonei, keliaujant į Vokietiją mikroautobusu?

A: Tai vienas svarbiausių klausimų, ir, deja, dažnai apie jį galvojama paskutinę minutę. Jeigu keliaujate mikroautobusu, kurio bendroji masė neviršija 3,5 tonos (o tai dauguma 8–9 vietų mikroautobusų), taisyklės yra panašios į keleivinio automobilio, tačiau yra niuansų.

Visų pirma, vairuotojas privalo turėti galiojantį vairuotojo pažymėjimą. Jeigu kelionės trukmės ar pobūdžio atžvilgiu reikalinga, tikrinti, ar nereikia tarptautinio vairuotojo pažymėjimo, tačiau šiuo metu standartinis Lietuvos pažymėjimas su lotyniškomis raidėmis visiškai tinkamas. Be to, būtinas asmens dokumentas – pasas arba tapatybės kortelė.

Ką pasako patirtis? Viskada patikrinkite ne tik savo, bet ir keleivių dokumentus. Jeigu grupėje yra vaikų, kurie keliauja su vieno iš tėvų, būtina turėti raštišką sutikimą iš kito tėvo (jei jis nekeliauja), verčiamą į vokiečių ar anglų kalbą. Tai gali išgelbėti nuo rimtų problemų pasienio kontrolėje, nors Schengeno erdvėje kontrolė reta, bet atsitiktinės patikros vyksta.

Dėl transporto priemonės: būtina techninio apžiūros pažymėjimas (TA), kurio galiojimo laikas neturi būti pasibaigęs. Taip pat neatsimykite apie draudimo „Žaliąją kortelę“. Nors dauguma draudikų siūlo ir elektronines versijas, patarčiau turėti ir popierinę. Vokietijos policija yra labai technologinė, tačiau tradicinės dokumentų patikros garantija visada duoda ramybės. Jeigu mikroautobusas yra įmonės nuomotas, reikalinga įgaliojimo raštas (power of attorney), kuris patvirtintų, kad vairuotojas turi teisę vairuoti šį konkretų automobilį.

K: Ar reikia rūpintis specialia technine apžiūra arba papildoma įranga prieš kelionę?

A: Absoliučiai taip. Vokietijoje techninės būklės reikalavimai yra griežtesni nei Lietuvoje, o baudos už techninius trūkumos gali būti šokiruojančios. Prieš išvykstant rekomenduoju atlikti pilną techninę apžiūrą servise, ypatingą dėmesį skiriant stabdžiams, padangų protektoriams (žieminėms padangoms turi būti ne mažiau kaip 4 mm gylio gylis, o vasariniams – 1,6 mm, tačiau patarčiau nežengti žemiau 3 mm dėl saugumo) ir šviesų veikimui.

Taip pat yra specifinės būtinos įrangos reikalavimai, kurių laikomasi Vokietijoje. Mikroautobuse privalo būti: 1. Avarinis ženklas trikampis – vienas. 2. Pirmosios pagalbos rinkinys – turi būti nepažeistas ir galiojantis. 3. Atsparios avarinės liemenės – viena kiekvienam keleiviui (tai yra privaloma, nors dažnai pamirštama). 4. Ugnies gesintuvas.

Svarbiausia taisyklė, apie kurią dažnai užmirštama: atsparios liemenės turi būti transporto priemonės salone, prieinamos vairuotojui ar keleiviams neiseinant iš automobilio. Jeigu jos bus bagažinėje po penkiais lagaminais, policija gali pripažinti, kad įrangos nėra, ir surašyti baudą. Dar vienas dalykas – jeigu mikroautobuso variklis yra „Euro 4“ ar žemesnės klasės, gali kilti sunkumų įvažiuojant į miestus su apribota emisija (Umweltzone), bet apie tai kalbėsime vėliau.

K: Kaip susitvarkyti su kelių mokesčiais (vinjetėmis) keliaujant pro Lenkiją arba pačioje Vokietijoje?

A: Čia dažnai kyla painiava. Vokietijoje, skirtingai nei Lietuvoje, Lenkijoje ar Čekijoje, nėra bendros kelių mokesčių sistemos (vinietės) lengviesiems automobiliams arba iki 3,5 tonos mikroautobusams. Važiuodami Vokietijos automagistralėmis (Autobahn) mokesčio nemokate.

Tačiau jeigu jūsų maršrutas eina per kitas šalis, pavyzdžiui, per Lenkiją arba Čekiją, ten reikės įsigyti elektronines vinjetes. Jas geriausia pirkti internetu anksčiau, pasirinkus tinkamą laikotarpį. Lenkijoje daugiausia mokesčiai renkami iš automagistralių (A1, A2 ir kt.), todėl reikia turėti užpildytą transponderį arba apmokėti kelionę internetu prieš įvažiuojant (jei nėra transponderio, gali tekti mokėti didesnę kainą išradus).

Svarbu: jeigu jūsų mikroautobuso masė viršija 3,5 tonas (pavyzdžiui, kai kurie ilgesni 9 vietų mikroautobusai su keleiviais gali pereiti šią ribą), situacija keičiasi. Tada Vokietijoje taikomas kelių mokesčis sunkvežimiams (Lkw-Maut), kurį reikia mokėti per Toll Collect sistemą. Todėl būtina tiksliai žinoti savo mikroautobuso technines duomenis – „Allowed laden weight“ leistiną pilnąją masę, kurią rasite techniniame pažymėjime.

K: Kas yra „Umweltplakette“ (ekologinė ženklelis) ir ar jis būtinas mūsų kelionei?

A: Tai vienas dažniausių klausimų, ir atsakymas yra: priklauso nuo tikslo. Vokietijos miestuose yra įvestos ekologinės zonos (Umweltzone). į jas įvažiuoti gali tik tie automobiliai, kurie turi specialią spalvotą ženklo ant priekinio stiklo (dažniausiai dešinėje pusėje apačioje).

Jūsų mikroautobuso techniniame apžiūros pažymėjime rasite eilutę „Euro“ klasės numeriu. - Jeigu tai Euro 4 ar aukštesnė (Euro 5, Euro 6), galite gauti žaliąją ženklo kortelę (Plakette), kuri leidžia važiuoti į visas zonas. - Jeigu tai Euro 3, gautumėte geltonąją (Raudona zona jau daug kur uždrausta). - Euro 2 ir žemesnėms klasėms įvažiuoti į zonas draudžiama.

Kur tai labiausiai aktualu? Berlynas, Miunchenas, Kelnas, Frankfurtas, Hamurgas – didmiesčiai, kur be šios kortelės užvažiuoti į centrą neįmanoma. Baudos už neturimą yra gana aukštos (apie 100 eurų). Ženklelį galima įsigyti Vokietijos automobilių techninės apžiūros stotyse (TÜV, DEKRA), daugumoje degalinių arba internetu. Patarčiau užsakyti iš anksto internetu ir pasirūpinti, kad jis būtų pristatytas prieš kelionę, arba nupirkti pirmoje Vokietijos degalinėje, jeigu maršrutas į miestą numatytas iš karto. Klijuoti ant stiklo reikia tvirtai, kitaip gali nuplauti automobilių plovimo mašina.

K: Kokios yra greičio ribos Vokietijoje ir ar tikrai galima važiuoti kiek norima greitai?

A: Mitas apie neribotą greitį Vokietijoje gyvas, tačiau jis nėra visiškai teisingas. Taip, yra automagistralių ruožų, kur nėra fiksuotos greičio ribos (empfehlung 130 km/h – rekomenduojamas greitis), tačiau tokių ruožų vis mažiau, o jie dažnai keičiasi į ribotus ruožus.

Standartinės taisyklės: - Miestuose (Ortschaft): 50 km/h (dažnai griežtai stebima). - Už miesto ribų: 100 km/h. - Automagistralėje (Autobahn): Jeigu nėra ribojimo (nėra ženklų su skaičiumi), važiuojate pagal rekomenduojamą 130 km/h, tačiau atsakomybė už avariją neribotame ruože gali kristi ant vairuotojo, jeigu važiavote pernelyg greitai situacijai. Jeigu pastebėsite ženklą su skaičiumi (pvz., 120 arba 80), tai privaloma riba, jos pažeidimas baudžiamas labai griežtai.

Svarbu: daugelyje vietų, prieš darbo vietas arba sankryžas, taikoma 80 km/h ar net 60 km/hr riba. Jos dažnai stebimos radaru. Be to, Vokietijoje griežtai vertinamas saugus atstumas. Jeigu važiuojate per greitai ir per arti automobilio priekyje, net jeigu viršijate greitį nežymiai, gali būti baudžiama už „nepakankamą atstumą“.

K: Kaip elgtis su vairuotojo darbo laiku ir poilsimi, jeigu kelionė ilga?

A: Jeigu keliaujate privatai, taisyklės lanksčiosčiau – svarbu saugumas. Tačiau jeigu tai komercinė kelionė (pvz., įmonės darbuotojų vežimas arba užsakomasis reisas), tada galioja griežtos ES reglamentų taisyklės (561/2006). Jas žino kiekvienas profesionalus vairuotojas.

Pagrindinė taisyklė: po 4,5 valandų vairavimo privaloma 45 minučių pertrauka (gali būti suskaldyta į 15 min. + 30 min.). Paros poilsis turi būti bent 11 valandų nepaliaujamai (gali būti sumažintas iki 9 val. ne daugiau kaip 3 kartus per savaitę). Savaitinis poilsis – bent 45 valandų.

Mano patarimas: net jeigu keliaujate „kaip draugai“ ir ne verslo reikalais, negerbkite šios taisyklės. Ilga kelionė be poilsio sukelia nuovargį, o nuovargis – pagrindinė avarijų priežastis. Planuokite maršrutą taip, kad turėtumėte laiko pailsėti. Vokietijoje yra daug patogių poilsio aikštelių (Rastplatz) prie automagistralių, kur galima užsukti, išsitiesti, išgerti kavos ir pabūti ore.

K: Ką daryti, jeigu mikroautobusu užstrigsnėje sugenda arba įvykia avarija?

A: Manau, kad niekas nenori to išgyventi, tačiau būti pasiruošusiam – privalu. Vokietijoje su technine pagalba situacija yra viena geriausių pasaulyje, bet tai kainuoja.

Pirmiausia, įjunkite avarinius šviesas ir užsidėkite atsparią liemenę. Išlipę iš mikroautobuso, uždėkite avarinį trikampį 100 metrų atstumu už automobilio (užmiestyje) arba 50 metrų mieste. Jeigu įvykio vieta pavojinga, visi keleiviai turi palikti transporto priemonę ir laukti už saugos atvaros (priešgaisrinės sienelės) arba giliau žolėje, niekada ne už transporto priemonės.

Jei turite „Kasko“ draudimą su technine pagalba, skambinkite į savo draudiką. Jeigu ne, Vokietijoje garsiausia ir patikimiausia yra „ADAC“ pagalbos tarnyba. Jų numeriai lengvai randami internete. Taip pat Vokietijos automagistralėse kas 2 km geltonais stulpeliais yra nurodyti artimiausių telefonų numeriai, kuriais galima skambinti pagalbai neturint mobiliojo ryšio arba kredito.

Svarbu: niekada nesitaisykite automobilio važiuojamojoje dalyje, jeigu jis yra aktyviame kelio ruože! Tai yra mirtingai pavojingu. Laukite profesionalų.

K: Ar yra kokių nors specialių taisyklių, susijusių su alkoholiu vairuojant?

A: Vokietija šiuo atžvilgiu griežta, tačiau turi ir savitumų. Standartinė leistina alkoholio koncentracija kraujyje yra 0,5 promilės. Tai tas pats, kas ir Lietuvoje.

Tačiau yra „0,0 promilės“ taisyklės: 1. Jaunesniems nei 21 metų vairuotojams. 2. Visiems vairuotojams, jeigu transporto priemonėje yra bent vienas keleivis, kuris yra jaunesnis nei 18 metų arba jeigu keleiviai yra mokiniai / studentai, vežami į mokyklą (moksleivių pervežimas).

Kadangi dažnai mikroautobusais keliaujamos jaunimo (sporto, muzikos) grupės, ši taisyklė yra kritiška. Vairuotojas neturi teisė išgerti net alaus priešpatį. Baudos viršijus 0,5 promilės ribą prasideda nuo 500 eurų, viršijus 1,1 promilės – pradedamas baudžiamasis procesas ir vairuotojo pažymėjimas konfiskuojamas vietoje. Mano profesinis patarimas: jei esate vairuotojas, geriate vandenį arba kavą. Tai geriausia apsauga.

K: Kaip geriausiai suplanuoti maršrutą, kad nesisukčiautu ir nesisukti miestuose?

A: Šiandien be navigacijos sunku įsivaizduoti kelionę, tačiau navigacijos taip pat gali suklysti. Vokietijos miestuose, ypač senosiuose centruose, gatvės gali būti per siauros dideliam mikroautobusui, arba ant jų gali būti įrengtos greičio mažinimo juostos, kurios gali pažeikti automobilį.

Naudokite patikimas navigacijas, kurios turi funkciją „nustatyti transporto priemonės tipą“ (Truck / Van). Tai išvengs situacijų, kai navigacija ves pro namų kvartalus, kuriuose neįmanoma pravažiuoti. Taip pat atkreipkite dėmesį į ženklus „Durchfahrt verboten“ (pravažiavimas draudžiamas) arba „Anlieger frei“ (tik gyventojams). Juos pažeidus gausite baudą ir baudos kvitą gausite paštu namo po kelių savaičių (Vokietijos foto fiksavimo sistema labai efektyvi).

Jei keliaujate į didelį miestą, geriau planuokite atvykti į parkingą prie miesto ribų ir toliau naudotis viešuoju transportu arba taksi. Centriniai miestų parkingai dažnai yra pilni arba labai brangūs, o aukštis (Höhenbegrenzung) gali būti per mažas mikroautobusui (dažnai 2,0 m arba 2,1 m ribos).

K: Kaip elgtis su degalais ir mokėjimais Vokietijoje? – ar visur priima kortas?

A: Degalų kainos Vokietijoje svyruoja, tačiau paprastai yra šiek tiek aukštesnės nei Lietuvoje. Didelės degalinių grandinės (Shell, Aral, Total, OMV) priima visas mokėjimo korteles.