Kaip paruošti kelionės planą į Vokietiją mikroautobusu?

Vokietija – tai viena pagrindinių krypčių bet kuriam profesionaliam vairuotojui ar keleivių pervežėjui, vykstančiam iš Lietuvos. Artumas, geras kelių tinklas ir stipri ekonomika verčia šią šalį lankyti nuolat. Tačiau, būdamas šioje srityje daugiau nei dvidešimt metų, galiu pasakyti viena: nėra nieko blogiau nei netikėtai sustoti Vokietijos autostradoje dėl biurokratinių neatitikimų ar prasto suplanavimo. Kelionė mikroautobusu – tai ne tik tiesiog važiavimas A ir B tašku. Tai sudėtingas logistinis darinys, kuriam reikalingas tikslumas, žinių gilumas ir atsakomybė.

Šiame straipsnyje aš pasidelsiu prie to, kaip tinkamai paruošti tokios kelionės planą. Mes nekalbėsime tik apie tai, kur įsijungti navigaciją. Mes kalbėsime apie tai, kaip išvengti baudų, kaip užtikrinti keleivių saugumą ir, svarbiausia, kaip atrodyti profesionaliai vokiečių pareigūnams akyse. Nuo dokumentų iki techninių reikalavimų – visa tai yra mūsų aptariamo plano dalis. Gerai suplanuota kelionė tai ne tik ramybė vairuotojui, bet ir komfortas keleiviams. Taigi, pradėkime nuo pagrindų ir suformuluokime tobulą strategiją jūsų reisui į Vokietiją.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kokius dokumentus būtina turėti sau ir transporto priemonei vykstant į Vokietiją?

Tai, kas atrodo banalu, dažnai sukelia didžiausius problemų. Vokietijoje dokumentų kontrolė yra griežta, o jų trūkumas gali baigtis ne tik bauda, bet ir kelionės nutraukimu. Pirmiausia, vairuotojas turi turėti galiojantį vairuotojo pažymėjimą (kategorija D1 arba D, priklausomai nuo mikroautobuso dydžio ir vietų skaičiaus). Jeigu kelionės tikslas yra komercinis, būtinas ir „Tarptautinio vairuotojo pažymėjimo“ (CVR) sertifikatas. Be to, reikalingas asmens dokumentas – pasas arba asmens kodą turintis tapatybės dokumentas.

Kas pasiūla transporto priemonę? Čiai sąrašas yra ilgesnis. Būtinas techninis pasas (registracijos liudijimas), kurio duomenys turi sutapti su realia situacija kelyje. Jeigu mikroautobusas yra nuomojamas, reikalinga raštiška nuomos sutartis, patvirtinanti, kad vairuotojas turi teisę ją vairuoti. Komerciniais reisais būtina turėti licenciją (keleivinių tarptautinių pervežimų licencija) ir kelionės lapą (Waybill), kuriame turi būti nurodytas maršrutas, keleivių skaičius ir vairuotojo darbo laikas. Negaliu pamiršti ir draudimo – „Žalos trečiesiems asmenams“ draudimo polisas (Civilinė atsakomybė), kuris galioja ES erdvėje, yra privalomas. Patariu visus šiuos dokumentus turėti pasiekiamoje vietoje, o ne palikti juos lagamine, kurį sunku ištraukti patikros metu.

2. Ar reikia mokėti kelių mokesčius Vokietijoje, ir kaip tai padaryti?

Vienas dažniausių klausimų, kuriuos klausiate, yra susijęs su pinigais – kiek mokesčių reikės sumokėti už važiavimą keliais? Vokietijoje situacija yra specifinė. Jeigu jūsų mikroautobuso bendroji leidžiama masė (BVMM) neviršija 3,5 tonos, jums nereikia mokėti kelių mokesčio (vadinamojo „Maut“) už važiavimą autostradomis. Tai yra viena iš nedaugelio šalių Europoje, kur lengvieji automobiliai ir maži mikroautobusai gali važiuoti nemokamai. Tačiau čia yra vienas „bet“.

Jei jūsų mikroautobusas yra sunkesnis nei 3,5 tonos (pavyzdžiui, VW Crafter arba Mercedes Sprinter su didelės talpos kėbulu), arba jei jis yra pritaikytas keleiviniams pervežti ir turi daugiau kaip 8 vietų (neįskaitant vairuotojo), situacija keičiasi. Tokiais atvejais transporto priemonė gali būti priskiriama prie sunkvežimių arba autobusų kategorijos, ir tuomet reikia įsigyti „Maut“ mokėjimo priemonę – dažniausiai tai daroma per „Toll Collect“ sistemą. Reikia įrengtinio prietaiso (OBU) arba apmokėti maršrutą internetu arba degalinėje iš anksto. Mano patirtis rodo, kad geriau viską apskaičiuoti iš anksto – nelegalus važiavimas mokamais keliais be apmokėjimo baigiasi šimtų eurų baudomis, kurios gali smarkiai pakenkti kelionės biudžetui.

3. Kokie yra greičio apribojimai Vokietijoje mikroautobusams?

Legenda apie Vokietijos autostradas, kuriose nėra greičio apribojimų, yra viena populiariausių pasaulyje, tačiau ji gana pavojinga, jei ją suprantate per plačiai. Pirmiausia, daugumoje autostradų ruožų visgi yra nustatyti greičio limitai, dažnai tai 130 km/h arba net mažiau prie sankryžų ir statybų zonų. Bet svarbiausia mums – mikroautobusams taikomi griežtesni reikalavimai nei paprastiems automobiliams.

Jei mikroautobuso masė viršija 3,5 tonos, arba jei jis turi daugiau kaip 8 sėdimas vietas, greičio limitas autostradoje dažniausiai yra 80 km/h (jei nėra specifinių ženklų), o užmiestyje – 60 km/h. Tačiau yra ir išimčių. Kai kurie šiuolaikiniai mikroautobusai gali būti techniniu požiūriu patvirtinti važiuoti 100 km/h greičiu. Tokiu atveju gale transporto priemonės turi būti pritvirtinta speciali etiketė su skaičiumi „100“. Jei tokios etiketės nėra – vairuokite kaip sunkvežimis, t.y. 80 km/h. Niekada neskubėkite viršyti šių limitų. Vokiečių greičio matuokliai yra preciziški, o baudos už greičio viršijimą, ypač komerciniam transportui, yra labai aukštos. Be to, saugumas visada pirmauja – didelis mikroautobusas reikalauja ilgesnio stabdymo kelio.

4. Kas yra „Umweltplakette“ (ekologinė ženkla) ir ar ji būtina?

Tai vienas dalykas, apie kurį dažnai pamirštama, kol jau pasiekiate miesto centrą. Vokietija yra labai susirūpinusi oro kokybe, todėl daugelyje miestų yra įvestos ekologinės zonos (Umweltzone). Į jas važiuoti gali tik tie automobiliai, kurie turi specialią ekologinę spalvotą ženklą – „Umweltplakette“ – prikabintą priekiniame stikle.

Lietuvoje registruotiems mikroautobusams, kurie atitinka Euro 4 ir aukštesnes standartus, paprastai išduodama žalia ženkla, kuri leidžia važiuoti be apribojimų. Jeigu jūsų transporto priemonė yra senesnė (Euro 3 ar žemesnis), gali tekti gelti arba raudona ženkla, o kai kuriose zonose (pvz., centro zonoje) geltos ženklos gali nebeužteisti, ir įvažiavimas bus draudžiamas. Ženklą galima įsigyti internetu arba daugelyje degalinių Vokietijoje (pvz., ARAL, SHELL). Bauda už važiavimą be ženklos į ekologinę zoną yra 100 eurų. Nemanau, kad norite šventę pradėti nuo tokios išlaidos. Todėl patikrinkite savo techninį pasą ir įsigykite šią ženkla iš anksto, dar neišvažiavę iš Lietuvos arba pirmoje sustojimo vietoje.

5. Kaip teisingai suplanuoti poilsio pertraukas vairuotojui?

Vairuotojo darbo ir poilsio laiko taisyklės Europoos Sąjungoje yra griežtos ir jų laikymasis yra ne klausimas pasirinkimo, o būtinybė. Jeigu atliekate komercinius pervežimus, jums turi būti įrengtas tachografas (jei BVMM > 3,5t arba jei tai keleivinis autobusas). Tachografo duomenys yra šventasis gralis patikros metu. Pagrindinė taisyklė: po 4,5 valandų vairavimo būtina padaryti 45 minučių pertrauką (kurią galima suskaldyti į 15 min. + 30 min.). Paros poilsis turi trukti mažiausiai 11 valandų (gali būti sutrumpintas iki 9 valandų ne daugiau kaip 3 kartus per savaitę).

Jeigu keliaujate privačiu reisu (nekomercinis), tachografo gali nebūti, tačiau vairuotojo nuovargis yra pavojingas. Mano patarimas: laikykitės tų pačių principų ir privačiai. Vokietijos autostradose yra daug patogių poilsiaviečių (Rasthof), kuriose galite pailsėti, nusipirkti kavinę ir netgi pasiimti dušą. Nebranginkite savo sveikatos ir keleivių saugumo dėl 30 minučių. Pavargęs vairuotojas yra pavojingesnis už girtą. Be to, jeigu policija pastebės, kad vairuotojas aiškiai neblaivus arba labai pavargęs, gali uždrausti tęsti kelionę, o tai reikš naktį praleisti kelkraštyje.

6. Kokį įrangą komplektą reikia turėti mikroautobuse Vokietijoje?

Vokietijos eismo taisyklės (StVO) nurodo konkretų privalomą įrangos sąrašą, kurio nebuvimas gali baigtis bauda. Pirmiausia, tai apsauginės liemenės (šviesiai atspindintys liemenės). Svarbiausia yra tai, kad jų turi būti pakankamai visiems keleiviams, o ne tik vairuotojui. Be to, jos turi būti pasiekiamos neišlipant iš automobilio (pavyzdžiui, po priekinių sėdynių dangčiu arba bagažinėje, kuri atsidaro iš vidaus).

Taip pat būtina: aptvaras su šviesos atšvaitais (vykdomasis trikampis), pirmosios pagalbos aptvaras (turi būti galiojantis, patikrinkite terminą), gaubtas uždegimo žvakėms (jei naudojate benzininį variklį, nors šiand daugiau dyzelinių) ir mažiausiai du nešiojami gaubtai. Verta paminėti ir žieminę įrangą: nuo spalio iki balandžio, jeigu kelyje yra sniego ar ledo, būtina turėti žieminės padangas (ne tik su M+S žyma, bet ir atitinkančias aukštesnius reikalavimus) bei sniego grandines (ypač, jeigu keliaujate į kalnų rajonus arba Mėnulio kalnus). Policija Vokietijoje dažnai tikrina, ar esate pasiruošę blogoms oro sąlygoms.

7. Kaip išvengti problemų su navigacija ir maršruto planavimu?

Naudotis paprasta „Google Maps“ navigacija, skirta asmeniniams automobiliams, gali būti klaida. Mikroautobusai yra aukštesni, platesni ir ilgesni, todėl jums gali būti nukreipti pro miesto centrus, kur yra žemos arkos, siauros gatvės arba sunkvežimiams draudžiami važiavimo ruožai. Būtina naudotis profesionalia navigacija, skirta sunkiajam transportui (pvz., „Truck Navigation“ programos arba įmontuotos sistemos, kaip „TomTom Truck“ ar „Garmin“).

Šios navigacijos atsižvelgia į transporto priemonės matmenis (aukštį, svorį, ilgį) ir išvengia žemų tiltų arba staigių posūkių. Be to, planuodami maršrutą, atkreipkite dėmesį į sustojimo vietas. Ne kiekviena poilsievietė (Rasthof) gali priimti ilgesnius mikroautobusus – kartais vietos skirtos tik lengviesiems automobiliams. Patariu iš anksto pažiūrėti, kur galėsite pasistatyti pietums ar nakvynei, kad nereikėtų važinėti ratu ir nerimauti, kur palikti 9 keleivius.

8. Kas daryti, jeigu įvyksta eismo įvykis ar gedimas Vokietijoje?

Niekas nenori galvoti apie blogiausią scenarijų, tačiau būti pasiruošusiam – tai profesionalo požymis. Jeigu įvyksta eismo įvykis, pirmiausia užtikrinkite saugumą: įjunkite variklio stabdžius (avarinius žibintus), užsidėkite apsauginę liemenę ir pastatykite aptvarą (trikampį) už 100 metrų (užmiestyje) ar 50 metrų (gyvenvietėje). Vokietijoje tai yra griežtai reglamentuota. Nedelskite skambinti pagalbos numeriu 112 – jis veikia visoje ES, operatoriai kalba angliškai.

Svarbu: nedarykite jokių pripažinimų kaltės vietoje. Vokietijoje tai gali sudaryti teisinius sunkumus vėliau. Užpildykite europinį eismo įvykio pranešimą (Euro Accident Statement). Jeigu mikroautobusas sugenda ir negali važiuoti, reikės techninės pagalbos. Turėkite savo draudimo kompanijos pagalbos numerį, nes dažnai jie turi sutartis su vietinės vilkiko paslaugomis, kurios gali atvežti jūsų mikroautobusą į serviso centrą nemokamai arba už mažą mokestį. Nepamirškite informuoti savo keleivių – jie gali būti išsigandę, todėl ramus ir profesionalus vairuotojo elgesys yra labai svarbus.

9. Ar yra specialūs reikalavimai keleivių saugumui (diržai, bagažas)?

Keleivių saugumas Vokietijoje yra prioritetas. Kiekvienas keleivias turi užsidėti saugos diržus. Tai ne tik reikalavimas, bet ir gera praktika. Vairuotojas privalo įsitikinti, prieš pradeddamas važiavimą, kad visi diržai užsegti. Jeigu mikroautobuse yra stovimosios vietos, jose keleiviai taip pat turi laikytis saugumo taisyklių (laikytis rankenų).

Dėl bagažo: jis turi būti tvirtai pritvirtintas, kad nenukristų staigaus stabdymo metu. Laisvai gulintys lagaminai gali tapti mirtinais sviediniais avarijos atveju. Jeigu mikroautobusas turi didelę bagažinę, užtikrinkite, kad ji užrakinama. Jeigu keleiviai veža rankinius bagažus salone, juos reikia padėti į specialias vietas arba po sėdynėmis, kad neužblokuotų išėjimo (išsigelbėjimo) kelių. Policija gali nubausti už netvarkingą bagažo tvarkymą, jeigu jis kelia pavojų.

10. Kaip elgtis su policijos patikra Vokietijoje?

Vokietijos policija (Polizei) yra labai disciplinuota ir technologinė. Jie dažnai naudoja mobiliuosius skaitytuvus, kurie iš karto nuskaito jūsų dokumentus ir duomenis iš tachografo. Jeigu jus sustabdo, išlipkite iš automobilio tik tada, kai pareigūnas to paprašo (dažniausia jis pats priartėja). Būkite mandagūs, ramūs ir rankose laikykite dokumentus (vairuotojo pažymėjimą, techninį pasą, kelionės lapą).

Niekada nesikibkite prie pareigūno, nekelkite balso, net jeigu manote, kad kaltas neesate. Diskusijas teiskite teisme, o ne kelyje. Jeigu radote klaidą baudos protokole, galite ją paduoti apeliaciją per tam tikrą laiką (paprastai 2 savaites). Atminkite, kad vokiečiai vertina tikslumą. Jeigu viskas tvarkoje – dokumentai galioja, apribojimų nėra, o įranga pilna – patikra bus trumpa ir maloni. Profesionalumas ir pasiruošimas yra geriausia apsauga nuo problemų.

Išvada

Apibendrinant, kelionės plano paruošimas į Vokietiją mikroautobusu nėra paprasta užduotis, kurią galima atlikti „paskutinę minutę“. Tai yra sisteminis procesas, reikalaujantis dėmesio dokumentams, techninei būklei, maršruto detalioms ir vietiniams įstatymams. Mano daugiametė patirtis tarptautiniuose pervežimuose moko, kad sėkmė slepiasi smulkmenose. Nuo to, ar turite ekologinę ženkla, iki to, ar teisingai suplanavote vairuotojo poilsį – viskas turi įtakos tai, kaip sklandžiai nueis kelionė.

Investavę laiką į planavimą, išvengsite streso, baudų ir, svarbiausia, užtikrinsite saugumą sau ir savo keleiviams. Vokietija yra šalis, kurioje tvarka ir taisyklės yra šventos, todėl jų laikymasis yra geriausias būdas parodyti savo profesionalumą. Tikiuosi, šis straipsnis padės jums susidaryti aiškų veiksmų planą ir jūsų kitas reisas į Vokietiją bus ne tik pelningas, bet ir malonus.