Kaip Paprastai ir Greitai Užsisakyti Pervežimą į Vokietiją: Eksperto Vadovas

Vokietija jau daugiau nei dešimtmetį išlieka pagrindine Lietuvos prekybos partnere. Beveik kas antras sunkvežimis, važiuojantis iš Lietuvos vakarų kryptimi, veda krovinį būtent į šią šalį. Esu dirbęs tarptautinių pervežimų srityje virš dvidešimt metų ir per tą laiką mačiau viską – nuo puikių, be trikčių sekusių projektų iki sudėtingų situacijų, kurias teko spręsti telefonu naktį prie autostrados. Visgi viena dalykas išlieka pastovi: klientams, kurie retai užsisako logistikos paslaugas, visas šis procesas dažnai atrodo per daug sudėtingas, brangus ir paslaptimis apgaubtas.

Tikroji tiesa yra tokia, kad užsisakyti kelionę į Vokietiją gali būti paprasta kaip užsisakyti taksi, jei tik žinote, ką tiksliai reikia padaryti ir ką klausti savo logistikos partnerio. Raktas į sėkmę – tai ne kainos paieška paieškos sistemose, o supratimas, kaip suformuoti užklausą ir ką tikėtis iš proceso. Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi, padėdamas jums suprasti ne tik „kaip“, bet ir „kodėl“ viskas vyksta taip, o ne kitaip. Mūsų tikslas – padaryti taip, kad jūsų krovinys pasiektų paskirties vietą Vokietijoje laiku ir be nereikalingų nervų.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Per ilgus metus pradėjau pastebėti, kad klientų susirūpinimai dažnai kartojasi. Žemiau pateiktuose atsakymuose bandysiu išsamiai aptarti tas sritis, kurios sukelia daugiausia neaiškumų, pradedant nuo pasiruošimo siuntai ir baigiant tuo, kas vyksta tuomet, kai sunkvežimis jau važiuoja.

1. Ką aš turiu žinoti prieš skambindamas logistikos kompanijai, kad užsakyčiau pervežimą?

Tai, turbūt, svarbiausias etapas, kurį dažnai nepaisome. Manyčiau, kad maždaug 80 proc. galimų nesklandumų galima išvengti jau čia. Prieš skambinant ar rašant el. laišką, susirinkite visą „techninę“ informaciją. Jums reikės tiksliai žinoti krovinio svorį (neapytiksliai „apie toną“, o tiksliai, jei įmanoma suverti), matmenis (ilgį, plotį, aukštį) ir vietų kiekį (pvz., kiek europaletų).

Taip pat būtina nurodyti adresas – ne tik miestą, bet ir gatvę, pastato numerį. Vokietijoje yra vietų, kur dideli sunkvežimai negali važiuoti, todėl reikia žinoti, ar yra pakankamai vietos manevruoti. Ir svarbiausia – pasakykite, ką reikia daryti su kroviniu atsiėjus: ar reikia iškrauti su kranu, ar yra „kelio“ rampa (pakeliama platforma), ar vairuotojas tums pats. Jei šios informacijos nėra, gauti tikslų pasiūlymą beveik neįmanoma.

2. Kokius dokumentus reikia paruošti siuntai į Vokietiją?

Kadangi ir Lietuva, ir Vokietija yra Europos Sąjungos narių, muitinės procedūros tarp šalių oficialiai nebėra (taip vadinama prekyba viduje ES). Tačiau tai nereiškia, kad dokumentų nereikia. Jūsų pagrindinis dokumentas yra prekių sandėliavimo arba tiekimo sutartis ir sąskaita-faktūra. Be to, būtinas pakavimo sąrašas (packing list), kuriame detaliai išvardijamos siunčiamos prekės, jų svoriai ir prekių ženklai.

Šie dokumentai reikalingi ne tik tiekėjui ir pirkėjui apskaitos tikslais, bet ir vairuotojui bei, esant reikalui, policijai ar kontrolės institucijoms. Jei transportuojate specialias prekes (pvz., chemines medžiagas, maisto produktus, alkoholį), gali prireikti papildomų leidimų ar sertifikatų (pvz., ADR, HACCP). Pasitikėkite manimi – kai sunkvežimį sustabdo Vokietijos federalinė policija dėl dokumentų patikros, turėti tvarkingus popierius yra vertinamas auksu.

3. Kaip susiformuoja pervežimo kaina ir kodėl ji kinta?

Dauguma klientų mano, kad kaina priklauso tik nuo atstumo kilometrais. Tačiau logistikoje tai tik vienas iš komponentų. Kainą formuoja kuras (kurio kaina Vokietijoje, beje, viena aukščiausių Europoje), kelių mokesčiai (Vokietijoje veikia mokama „vairuotojo mokesčio“ sistema – vignettes), vairuotojo darbo užmokestis ir rinkos pasiūla/paklausa.

Pavyzdžiui, jei reikia vežti krovinį į atokų Bavarijos kaimelį, kur nėra kitų užsakymų, kaina gali būti aukštesnė dėl tuščiosios kelionės rizikos. Taip pat įtakos turi sezonas – prieš šventes ar vasaros atostogas kainos šoka aukštyn. Mano patirtis rodo, kad pigiausias pasiūlymas dažnai būna pavojingiausias – jei kaina žymiai žemesnė nei rinkos lygis, gali būti, kad transporto įmonė taupo vairuotojo poilsio laiką arba naudoja techniškai neprižiūrėtą transportą. Geriau pasirinkti vidutinę rinkos kainą su garantijuota kokybe.

4. Kiek laiko trunka standartinis pervežimas į Vokietiją?

Viskas priklauso nuo maršruto ir krovinio tipo. Jei tai „dalinis krovinys“ (LTL – Less than Truckload), kai sunkvežimys surenka prekes iš keleto siuntėjų, planuokite 2–3 darbo dienas. Sunkvežimis turi apvažiuoti prieš tai kitus punktus, pakrauti ir tik tada važiuoti link jūsų gavėjo.

Jei užsakote pilną sunkvežimį (FTL – Full Truck Load), kuris važiuoja tiesiai iš jūsų sandėlio į Vokietiją, kelionė dažniausiai trunka 1–2 dienas (priklausomai nuo to, ar tai Berlynas, Miunchenas, ar Hamburgas). Svarbu atsižvelgti ir į vairuotojo poilsio laiką. Pagal ES taisykles, vairuotojas turi privalomas pertraukas, todėl net jei atstumas yra tik 800 km, kelionė gali užtrukti ilgiau nei paprastam automobiliui. Nespėkite vairuotojui – saugumas yra pirmiausia.

5. Ar galiu siųsti asmeninius daiktus į Vokietiją?

Taip, galite, bet čia yra keletas niuansų. Jei tai tik keletas dėžučių su asmeniniais daiktais (pvz., kelyje į naują gyvenamąją vietą), tai dažnai tvarkoma kaip „dalinis krovinys“. Tačiau reikia aiškiai apibrėžti, kad tai nėra komercinė siunta. Vokietijos muitinė turi teisę sustabdyti transportą ir patikrinti, ar siuntimo tikslas tikrai nėra prekyba.

Jei siunčiate dovaną arba daiktus, kuriuos vėliau planuojate parduoti (net ir per „eBay“ ar pan.), tai jau laikoma komercine veikla. Reikės sąskaitos-faktūros, o gavėjas gali turėti sumokėti PVM ir importo mokesčius (nors tarp ES šalių tai retai atsitinka su asmeninėmis siuntomis, jei vertė nedidelė). Visada geriau iš anksto pasiklausti logistikos brokerio, kad netyčia nesukeltumite įtarimų apie kontrabandą.

6. Kas atsitinka, jei gavėjo Vokietijoje nėra sandėlyje arba jis neatsiliepia?

Tai klasikinis košmaras, su kuriuo susiduriama dažniau, nei galima įsivaizduoti. Vokietija – šalis, kur laikas ir tvarka yra šventa. Jei sunkvežimis atvyksta į paskirties vietą, o ten nėra kas iškrauti (pvz., uždaryta gamykla, nėra atsakingo asmens), prasideda problemos. Vairuotojas negali laukti amžinai – jo laikas yra pinigai.

Paprastai taikomos „laukimo baudos“ (detention time). Pirmosios 2 valandas dažnai būna nemokamos, bet toliau kaina gali būti skaičiuojama kas valanda. Be to, jei krovinys negali būti išduotas, jis gali būti parvežtas atgal į Lietuvą (už papildomą kainą) arba perduotas saugojimui artimiausiame sandėlyje. Mano patarimas: visada susitarkite dėl konkretaus iškrovimo laiko ir užtikrinkite, kad Vokietijos pusė turi visus kontaktus bei instrukcijas. Nusiųskite jiems vairuotojo telefoną ir transporto numerius iš anksto.

7. Kokio tipo transportą rinktis: tentą, šaldytuvą ar tentą su liftu?

Čia viskas priklauso nuo jūsų prekės. Paprasčiausias ir pigiausias variantas – „dryžuotas“ tentas (tarpinė siena). Jis tinka daugumai standartinių prekių (padangos, baldai, statybinės medžiagos, mašinos dalys). Jei prekės jautrios drėgmei, rinkites tentą, tačiau įsitikinkite, kad jis yra sandarus (be skylučių).

Jei vežate maisto produktus, vaistus ar kitas temperatūrai jautrias prekes, būtinas šaldytuvas (refrigerator). Turite nurodyti reikiamą temperatūrą (pvz., +6 laipsnių arba -18). O jei neturite keltuvojo (forklift) iškrovimui Vokietijoje, būtina užsisakyti sunkvežimį su hidrauliniu liftu (taip vadinamas „kelias“ arba „megatrailer“ su liftu galiniame gale). Nenaudokite liftų, jei krovinys per sunkus – liftai turi savo svorio limitus (dažniausiai iki 750-1000 kg).

8. Ar mano krovinys yra apdraustas kelionės metu?

Tai klausimas, dėl kurio dažnai ginčijamasi vėliau, kai jau nutiko įvykis. Pagal tarptautines konvencijas (CMR), vežėjas yra atsakingas už krovinį, tačiau atsakomybės limitas yra gana žemas – paprastai apie 8,33 SDR (specialiųjų traukimo teisių) už vieną kilogramą. Jei vežate brangią elektroniką ar vertybes, ši suma nebus pakankama.

Visada klauskite apie draudimą. Geros logistikos kompanijos siūlo papildomą „visų rizikų“ draudimą (All Risk insurance), kuris padengia visą krovinio vertę nuo įvykio momento iki iškrovimo. Nepamirškite, kad draudimas nedengus blogai supakuoto krovinio – jei dėl blogo fiksavimo prekės susidaužyo viduje, draudimo kompanija gali atmesti išmoką. Pakavimas yra jūsų atsakomybė.

9. Kaip sekti savo krovinių judėjimą?

Anksčiau tekdavo skambinti vairuotojui tiesiogiai į mobilųjį, kas ne visada buvo efektyvu (vairuotojas gali važiuoti arba ilsėtis). Šiandena technologijos leidžia sekti krovinius realiu laiku. Dauguma kompanijų turi GPS sekimo sistemas, kurias gali suteikti klientui (nuoroda į žemėlapį).

Tačiau technologijos technologijomis, o žmogiškasis faktorius lieka svarbiausias. Patirtis rodo, kad geriausia informacija ateina iš dispečerio. Jei jums svarbu, kad krovinys būtų pristatytas iki konkrečios valandos, paprašykite dispečerio aktyviai sekti vairuotoją ir pranešti jums, kai sunkvežimis bus arti. Komunikacija tarp jūsų ir logistikos vadovo yra raktas į ramybę.

10. Ką daryti, jei atvykus į Vokietiją paaiškėja, kad krovinys pažeistas?

Pirmiausia – neskubėkite iškrauti. Vokietijos vairuotojai yra labai disciplinuoti ir žino, kad pažeistas krovinys turi būti fiksuojamas. Reikia užpildyti „CMR protokolą“ (pranešimą apie trūkumus/ar pažeidimus). Jame turi būti tiksliai aprašyta, kas nutiko, nufotografuota pažeidimo vieta.

Šis dokumentas yra pagrindas vėlesniam reikalavimui dėl žalos atlyginimo. Jei pasirašysite dokumentą, kad krovinys gautas be pastabų, o vėliau sandėlyje rastus trūkumus bandysite priskirti vežėjui, teisinės galimybės laimėti bylą bus beveik nulinės. Visada tikrinkite būklę prieš pasirašant dokumentus, net jei vairuotojas verčia skubėti.

Išvada

Užsisakyti pervežimą į Vokietiją nėra mokslas, reikalaujantis aukštojo išsilavinimo, tačiau tai procesas, reikalaujantis atidumo ir supratimo. Per savo dvidešimtmetę karjerą esu įsitikinęs, kad sėkmingiausi klientai tie, kurie nebijuoja klausti ir pasiduoda ekspertų patarimams. Geriausias rezultatas pasiekiamas tada, kai tarp siuntėjo, logistikos įmonės ir gavėjo susiformuoja vienas komandas siekiantis tikslas – krovinio saugumas ir laikytinas terminas.

Vokietijos rinka yra disciplinuota ir reikalaujama, bet tuo pačiu ji ir atpildo už sąžiningą darbą. Pasiruoškite dokumentus, tiksliai apibūdinkite savo poreikius ir pasitikėkite savo transporto partneriu. Tada kelionė į Vokietiją taps ne kasdienė rūpestis, o paprasta, rutininė operacija, leidžianti jums sutelkti dėmesį į savo verslo plėtrą, o ne į sunkvežimio buvimo vietą. Tikiuosi, šis vadovas padės jums jaustis tikrai drąsiai, kai kitą kartą reikės siųsti prekes į vakarus.