Kaip nuvykti į Vokietiją? Suplanuokite savo kelionę dabar lengvai

Vokietija jau dešimtmečiais išlieka viena populiariausių kryptimi ne tik tarp lietuvių, keliaujančių verslo reikalais, bet ir tarp those, kurie ieško poilsio, kultūros ar tiesiog nori apžiūrėti kaimynus. Esu dirbęs tarptautinių pervežimų srityje daugiau kaip dvidešimt metų, ir per tą laiką tūkstančius kartų keliavau maršrutais Vilnius–Berlynas, Kaunas–Miunchenas ar Klaipėda–Hamburgas. Nors šiandienos technologijos ir navigacijos sistemos labai supaprastino gyvenimą, sėkminga ir be rūpesčių praėjusi kelionė visada priklauso nuo tinkamo išankstinio planavimo.

Dažnai galvojama, kad važiavimas į Vokietiją – tai paprasta kaip į parduotuvę nueiti. Tačiau logistikos specialisto akimis matyti detalės, kurios gali nulemti, ar jūsų kelionė bus maloni, ar ją užtemdys baudos, techninės problemos ir nenušviesti posūkiai. Šiame straipsnyje padėsiu jums sudaryti tobulą kelionės planą, atsižvelgiant į maršruto ypatumus, dokumentų reikalavimus, kelių eismo taisyklių niuansus ir finansines pusiausvyras. Mūsų tikslas – kad jūsų važiavimas būtų ne tik skubus, bet ir saugus, bei maksimaliai patogus.

DUK (Dažnai užduodami klausimai)

Šioje skyriuje suformulavau dešimt labiausiai aktualių klausimų, kuriuos dažniausiai girdėju iš klientų planuojančių kelionę Vokietijon. Atsakymai paremti ilgamečia praktika ir žiniomis apie dabartinę situaciją keliuose.

1. Kokius dokumentus būtina turėti su savimi keliaujant į Vokietiją automobiliu?

Nors Lietuva ir Vokietija yra Schengeno erdvėje, ir sienos kontrolės dažniausiai nėra, dokumentų kontrolė gali būti atliekama bet kurioje šalyje, ypač arti sienos arba vykstant policijos reidams. Pirmiausia, būtinas galiojantis asmens dokumentas – tapatybės kortelė arba pasas. Vairuotojas privalo turėti vairuotojo pažymėjimą. Labai svarbu yra transporto priemonės registracijos sertifikatas (techninės apžiūros liudijimas). Jei automobilis ne jūsų, būtina turėti įgaliojimą važiuoti šiuo automobiliu (raštišką leidimą iš savininko), nurodant kelionės datas ir maršrutą. Taip pat ne užmirškite civilinės atsakomybės draudimo „Žalias kortelė“ poliso – ji turi būti galiojanti visoms šalims, per kurias važiuosite. Nors šiuolaikinės sistemos dažnai tikrina elektroniniu būdu, popierinis variantas visada yra saugesnis ir greičiau išspręs problemų situaciją.

2. Kokiu maršrutu geriausia vykti iš Lietuvos, kad būtų greičiausia ir patogiausia?

Pats populiariausias ir efektyviausias maršrutas veda per Lenkiją. Važiuojant iš Vilniaus ar Kauno, reikėtų nukreipti link Lenkijos sienos (per Kalvarijos ar Lazdijų pasienio punktus). Lenkijoje pagrindinis kelias yra autostrada A1, vėliau S8 ir galiausiai A18, kuri veda prie Vokietijos sienos (Frankfurtas prie Oderio). Šis maršrutas yra geriausiai išasfaltuotas, nors Lenkijoje vietomis dar galima sutikti remonto darbų. Svarbu atkreipti dėmesį, kad vokiškoji pusė prasideda A12 autostrada, kuri sklandžiai jungiasi su Berlynu arba toliau į vakarus. Jei keliaujate iš Klaipėdos, patogu naudotis A1 autostrada link Kauno ir toliau pagal minėtą maršrutą. Nors šis maršrutas yra ilgiausias kilometrais, jis yra greičiausias dėl aukščų leidžiamų greičių ir kokybiško kelio dangos.

3. Ar reikia mokėti už važiavimą keliais (vinietes) ar mokesčius už tunelius?

Vienas didžiausių keleivių painiavų šaltinių yra kelių mokesčiai. Geros naujienos: Vokietijoje asmeniniais automobiliais važiuojant autostradomis (Autobahn), vinietės nereikalingos – tai viena iš nedaugelio Europos šalių, kur asmeninio transporto eismas autostradomis nemokamas. Tačiau tą patį negalima pasakyti apie Lenkiją. Nuo 2021 metų Lenkijoje įvestas elektroninis mokesčiai už automobilių ir sunkvežimių eismą autostradomis ir greitkeliais (viaTOLL). Asmeniniai automobiliai turi įsigyti elektroninę vinietę (e-vinietę), prieš įvažiuodami į A1 ar kitas mokamas trasas. Jos galioja tam tikrą laiką (pvz., 24 valandas, savaitę, mėnesį). Nusipirkti ją galima internetu arba degalinėse arti sienos. Jei nusipirksite vinietę iš karto po sienos kirtimo, gali būti, kad jau būsite pažeidę taisykles, todėl rekomenduoju padaryti tai iš anksto arba sustoti prieš pat pirmą mokamą kelio atkarpą Lenkijoje.

4. Kas yra „Umweltplakette“ (ekologinė ženklelis) ir ar jis man būtinas?

Tai labai svarbus dalykas, kurį dažnai pamiršta turistai. „Umweltplakette“ – tai ekologinės klasės ženklelis, kuris privalomas įvažiuojant į daugumą Vokietijos miestų centrų (vadinamąsias „žaliasias zonas“ – Umweltzone). Be šio lipduko, įvažiuoti į miesto centrą draudžiama, ir už tai skiriamos didelės baudos. Ženklelis rodo, kiek automobilis teršia orą. Dauguma naujų (gamybos metų nuo 2011-2014) benzininių ir dyzelinių automobilių gali gauti žaliąją spalvą (aukščiausia klasė). Jį galima įsigyti Lietuvoje (dažnai per automobilių klubus arba tam skirtas internetines svetaines) arba Vokietijoje (techninės apžiūros stotyse DEKRA, TÜV, arba net kai kuriose degalinėse). Kaina svyruoja, bet tai nedidelė investicija, palyginti su bauda, kuri gali siekti 100 eurų ir daugiau.

5. Kokios yra greičio apribojimo Vokietijos autostradose ir kaip jas laikytis?

Legenda apie tai, kad Vokietijoje greičio apribojimo nėra, yra tik dalinai teisinga. Nors yra nemažai ruožų (priešingai nei Lietuvoje), kur nėra fiksuoto greičio limito (taip vadinama „freie Fahrt“), čia galioja rekomenduojamas greitis – 130 km/h. Jei įvyksta avarija važiuojant greičiau, vairuotojas gali būti laikomas kaltu dėl padidėjusios rizikos, net jei ir techniškai neviršijo limito. Be to, daugelis autostradų ruožų, ypač arti miestų, sankryžų ar statybų zonų (Baustellen), turi griežtus apribojimus – dažniausiai 80, 100 ar 120 km/h. Juos stebi greičio kameros. Mano patarimas: jei nesate tikri dėl vietinio greičio, laikytės 130 km/h. Tai saugu, ekonomiška kuro atžvilgiu ir leidžia išvengti nemalonumų. Taip pat prisiminkite, kad dešinė juosta skirta važiavimui, o kairė – lenkimui, todėl dešinėje juostoje neįsivažiuokite, jei ten važiuojate lėčiau nei srautas.

6. Kokie yra reikalavimai automobiliui (žiemos ratai, važiuoklės įranga)?

Vokietijoje eismo saugumo standartai yra vieni aukščiausių Europoje. Žiemos ratai yra privalomi nuo spalio mėnesio iki balandės pabaigos (O bis O – Oktober bis Ostern). Tačiau čia taikoma „sąlyginė“ taisyklė: jei oro sąlygos tokios, kad reikalingi žiemos ratai (sniegas, ledas, šlapdriba), jie turi būti sumontuoti net ir vasarą. Už jų trūkstamą gresia bauda (nuo 60 eurų), o jei dėl to sukeliama avarija – bauda didesnė ir draudimas nebus mokamas. Taip pat būtina turėti su savimi: atsarginią lemputę, šviesos atšvaitų liemenę (privaloma turėti automobilyje, o ne bagažinėje), pirmosios pagalbos rinkinį ir apsauginį trikampį. Apsvarstykite galimybę turėti ir „V formos“ atšvaitų rinkinį, jei važiuojate sunkesniais keliais arba nutūpėte neaiškioje vietoje naktį.

7. Kur geriausia ir pigiausia užpilti kuro?

Kuro kainos Vokietijoje, kaip ir visur, svyruoja, tačiau bendrai brangiau nei Lietuvoje. Vokiškose degalinėse (pvz., Aral, Shell, Esso) kuras miesto centre ar autostradoje gali būti gerokai brangesnis. Mano patarimas: jei kuro lygis nukrito iki pusės, ieškokite degalinių (tankstellen) už miesto ribų, mažesniuose kaimeliuose arba prie prekybos centrų (Hipermarketai), kur kuras dažnai pigesnis. Taip pat verta atkreipti dėmesį į „Pfand“ sistemą – jei įsigysite vandens ar kavos butelį su ta grąžinimo žyme, vėliau galėsite paduoti tuščią butelį į specialų automatą degalinėje ir atgauti 0,25 eurų. Tai smulkmena, bet padeda sutaupyti ilgai kelionėje. Taip pat nepamirškite, kad daugumoje degalinių priimamos mokėjimo kortelės, tačiau grynaisiais pinigais mokėti visada saugiau tų, kurie neturi banko kortelių su bekontakčio funkcija.

8. Kaip elgtis, jei įvykeda avarija ar automobilis sugenda?

Nors niekas nenori to galvoti, būti pasiruošusiam būtina. Jei automobilis sustojo autostradoje, pirmiausia įjunkite „avarinius žibintus“. Būtina užsidėti šviesos liemenę (pirmiausia įsijunkite, tada išlipkite iš automobilio, o ne atvirkščiai). Tada išsukite apsauginį trikampį – jis turi stovėti maždaug 100 metrų už automobilio (jei yra ribojimas 100 km/h ar daugiau). Visi keleiviai turi išlipti iš automobilio ir užlipti už saugumo atitvaros (gelžbetinės sienelės) autostrados pakraštyje. Niekuomet nestovėkite automobilyje ar tarp juostų! Skambinkite pagalbos tarnybai. Jei turite draudimą, skambinkite į savo draudimo kompanijos pagalbos liniją – dažnai jie turi partnerius Vokietijoje ir padės organizuoti vilkiką ar remontą. Jei neturite vietinio SIM kortelės, Europos skambučiai numeriu 112 veikia netgi be SIM kortelės ir yra nemokami.

9. Ar verta naudotis navigacija ir kokios programos geriausios?

Šiuolaikinės navigacijos yra nepakeičiamas pagalbininkas. Mano patirtis rodo, kad geriausiai veikia „Google Maps“ ir „Waze“, nes jie realiu laiku atnaujina informaciją apie spūstis ir policijos postus. Tačiau verta turėti ir atsarginį planą – atsisiųsti Vokietijos žemėlapį į telefoną iš anksto, nes autostradų ruožuose, ypač netoli sienos ar miškingose vietovėse, mobilusis ryšys gali būti silpnas. Jei planuojate važiuoti pro didžiuosius miestus (Berlynas, Miunchenas, Frankfurtas), nustatykite navigaciją taip, kad ji vengtų mokamų zonų (Umweltzone), jei neturite ženklelio, arba tiesiog sekti kelio ženklais „Umweltzone verboten“ (Įvažiavimas draudžiamas). Taip pat atkreipkite dėmesį, kad Vokietijoje griežtai draudžiama laikyti telefoną rankose vairuojant (net jei tik tikrinat žemėlapį). Telefonas turi būti įtvirtintas laikiklyje.

10. Ką daryti su laiku ir poilsio pertraukomis?

Kelionė į Vokietiją iš Lietuvos trunka apie 12–14 valandų priklausomai nuo maršruto ir sustojimų. Tai ilgas kelias, todėl neabejotinai reikės poilsio. Pagal EES taisykles, vairuotojas privalo daryti 45 minučių pertrauką po 4,5 valandų vairavimo. Nemanoma, kad ši taisyklė taikoma tik profesionaliems vairuotojams – ji yra ir fizinio saugumo garantas. Vokietijos autostradose yra daug poilsio vietų (Rasthof), kuriose galima ne tik užpilti kuro, bet ir pavalgyti, pailsėti. Dauguma jų yra švarios ir saugios. Jei jaučiate nuovargį, nedelskite ir sustokite. Pavojingiausia yra kovoti su miegu vairuojant 130 km/h greičiu. Planuokite savo kelionę taip, kad turėtumėte laiko bent vienam ilgesniam sustojimui (pvz., pietums) per pusiaukelę.

Išvada

Kelionė į Vokietiją gali būti nuostabi patirtis, suteikianti laisvės ir naujų įspūdžių. Kaip žmogus, kuris šiuos maršrutus įveikęs ne kartą ir ne du, galiu pasakyti, kad raktas į sėkmę yra ne geras automobilis ar pažangiausia navigacija, o pasiruošimas ir atsakingumas. Žinodami dokumentų reikalavimus, suprasdami kelių mokesčių sistemas (ypač Lenkijoje) ir turėdami savo automobilį tinkamai paruošę (žiemos ratai, ekologinis ženklelis), išvengsite 90 proc. galimų problemų.

Neleiskite, kad smulkmenos sugadintų jūsų kelionę. Skirkite valandą išankstiniam planavimui – patikrinkite draudimus, įsigykite reikalingas vinietes ir ženklelius, numatykite poilsio pertraukas. Tada, kai užvesite variklį, galėsite mėgautis vaizdu iš lango, muzika ir tikėjimu, kad kelionė praės sklandžiai.