Kaip nuvykti į Vokietiją saugiai ir be jokių rūpesčių?

Vokietija jau dešimtmečiais išlieka viena populiariausių kryptų ne tik tiems, kurie vyksta dirbti, bet ir turistams, verslininkams bei lankyti artimųjų. Kaip žmogus, kuris tarptautinių pervežimų srityje praleido daugiau kaip dvidešimt metų, galiu pasakyti viena: šis maršrurs, nors ir labai išvystytas, turi savo niuansų, kurie gali sukelti nemažai nemalonumų, jei nebusi pasiruošęs. Dažnai žmonės galvoja, kad kelionė į Vokietiją – tai paprasta kaip į parduotuvę nueiti, tačiau praktika rodo, kad teisingas organizavimas ir žinių pasirūpinimas yra pusė sėkmės.

Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi ir suformuluosiu aiškius veiksmus, kaip jūsų kelionėtų į Vokietiją būtų ne tik sklandi, bet ir visiškai saugi. Mes nekalbėsime apie tai, ką pamatyti Berlyne ar Miunchene, o susikoncentruosime ties tuo, kas svarbiausia: logistika, dokumentais, saugumu ir tuo, kaip išvengti tipiškų klaidų, kurias kasdien matau keliuose. Pagrindinis tikslas – kad atvykę į paskirties vietą jaustumėtės atsipalaidavę, o neišsekę ir nenuvargę nuo nenumatytų situacijų.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kokius dokumentus būtina turėti su savimi keliaujant automobiliu į Vokietiją?

Tai vienas pagrindinių klausimų, ir, galiu pasakyti, dažniausiai daroma klaida yra pasitikėjimas „taip gerai“ tuo, kas yra degalų bako skyrielyje. Keliaujant į Vokietiją, būtina turėti originalius vairuotojo pažymėjimą (tarptautinis nėra būtinas, jei jis lietuviškas ir lotyniškais rašmenimis) bei techninį pasą. Be to, labai svarbu turėti galiojantį civilinės atsakomybės draudimo „Žaliąją kortelę“ (Green Card). Nors Lietuva ir Vokietija yra ES erdvėje ir daugeliu atvejų draudimas galioja automatiškai, tačiau žaliąją kortelę turi turėti kiekvienas vairuotojas. Tai pagrindinis įrodymas policijai patikrinimo metu, kad transporto priemonė yra apdrausta. Jei keliaujate ne savo automobiliu, būtina turėti įgaliojimą vairuoti (raštiškas sutikis savininko), kurio nėra būtina notarinai patvirtinti, tačiau jis turi nurodyti asmens duomenis, automobilio duomenis ir kelionės datą. Nepamirškite asmens dokumento – paso ar asmens kodą liudijančio dokumento. Be jo, jei įvyks įvykis, identifikavimas gali būti sudėtingas.

2. Ar reikia rūpintis technine automobilio būkle prieš išvykstant?

Absoliučiai taip. Per savo karjerą mačiau nemažai atvejų, kai kelionė baigdavosi pirmoje degaline už Lietuvos sienos dėl banalių gedimų. Vokietijoje techninės būklės reikalavimai yra griežtesni nei Lietuvoje, o kelių policija tikrina labai detaliai. Prieš išvykdami, įsitikinkite, kad padangos atitinka sezoną (žieminės vasarą nebus toleruojamos, jei kelyje bus sniego ar ledo paviršiaus). Svarbu patikrinti stabdžius, šviesas (ypač „ilgąsias šviesas“ ir „posūkio šviesas“), taip pat vairo stiprintuvo, važiuoklės būklę. Vokietijoje automobilių techninė apžiūra (TÜV) yra legenda, ir jų keliai yra labai kokybiški, tačiau bloga techninė būklė ne tik kelia pavojus, bet ir gali lemti didelius baudų rėžius. Jei jūsų automobilis turi aiškių gedimų, pvz., dega „Check Engine“ indikatorius ar varikliai dirba netolygiai, geriau nepriimti sprendimo vykti tolimą kelionę.

3. Kas yra „Umweltplakette“ (aplinkos aprėpties ženklas) ir ar jis man būtinas?

Tai klausimas, apie kurį dažnai pamiršta keliautojai iš Lietuvos, tačiau Vokietijoje tai labai rimta dalykas. „Umweltplakette“ yra ekologinės klasės lipdukas, kuris turi būti pritvirtintas priekinio stiklo vidinėje pusėje. Jis reikalingas važiuojant į miesto centrus, kuriose galioja „žaliosios zonos“ (Umweltzone). Be šio lipduko įvažiuoti į tokias zonas (pvz., Berlyno, Miuncheno, Frankfurto centrus) griežtai draudžiama. Baudos už pažeidimą yra didelės, o policija stovi ties zonų ribomis ir tikrina. Lipduką lengva įsigyti internetu arba degalinėse arti sienos (Lenkijoje ar pačioje Vokietijoje). Yra skirtingos spalvos: raudona, geltona ir žalia. Žalia yra aukščiausia klasė, leidžianti važiuoti visose zonose. Nors jūs galite ir nevažiuoti į miesto centrus, patariu vis tiek įsigyti, nes tikslų maršrutą planuoti sunku, o viena neteisinga posūkio gatvė gali priversti mokėti baudą.

4. Kokios yra greičio ribos Vokietijoje ir ar tikrai Autobane važiuoti galima be ribojimo?

Legenda apie neribotą greitį Autobane (greitkelyje) yra dalinai tiesa, tačiau reikia būti labai atsargiam. Daugumoje Autobano ruožų yra nustatyta rekomenduojama greičio riba – 130 km/h, nors ji nėra privaloma (jei nėra kelio ženklų). Tačiau vis dažniau pasitaiko ruožų su fiksuota riba 120 km/h ar net 100 km/h dėl eismo intensyvumo, remonto ar oro sąlygų. Kelyje už miesto ribų greitis dažniausiai ribojamas 100 km/h (greitkeliai) arba 70 km/h (ne greitkeliai). Gyvenvietėse greitis visada yra 50 km/h, o daugelyje vietų – net 30 km/h. Mano patarimas: nevilkite visą galą, jei nesate įgudęs vairuoti dideliais greičiais. Vokietijos vairuotojai yra labai disciplinuoti ir labai greitai reaguoja, jei važiuojate lėtai kairiajuoju juosta. Kairioji juosta yra skirta aplenkti, važiuoti ja reikia tik tada, kai lenkiate. Jei važiuojate 130 km/h, o jus iš galo lenkia kažkas, kas važiuoja 180 km/h, privaloma nukrypti į dešinę juostą. Tai ne etiketas, o saugumo reikalavimas.

5. Kaip elgtis su degalais? Ar verta juos pirkti Lietuvoje ar Vokietijoje?

Dėl degalų kainų situacija keičiasi, tačiau apskritai Vokietijoje degalai yra brangesni nei Lietuvoje ar Lenkijoje. Vis dėlto, keliaujant toli, reikia atsižvelgti į bako talpą ir automobilio suvartojimą. Mano patarimas – nepulkite pilti degalų pirmoje degalinėje už sienos, ypač Lenkijoje, kurios kainos gali būti panašios į Vokietijos ar net aukštesnės dėl mokesčių. Geriausia planuoti kelionę taip, kad degalų užtektų iki didesnių Vokietijos miestų arba naudoti specialias programas, kurios rodo degalų kainas realiu laiku. Vokietijoje yra didelė degalinių tinklų konkurencija (pvz., Aral, Shell, Jet), tačiau pačios pigiausios degalinės dažnai būna didžiuosiuose prekybos centruose, tokiuose kaip real,-Hypermarket ar Kaufland. Taip pat atkreipkite dėmesį į tai, kad Vokietijoje degalų baką dažnai reikia patys užpilti (self-service), o po to apmokėti kasininko parduotuvėje arba tiesiai priemonėje stovėjimo aikštelėje.

6. Kokias priemones reikia turėti automobilyje privalomuoju rinkiniu?

Vokietijoje šiuo klausimu yra labai griežta. Jei sustatys jus techninės apžiūros ar policija, trūkstamas įrankis gali baigtis bauda. Būtina turėti: 1. Avarinę sustojimo ženklą (triangles) – jis turi būti lengvai pasiekiamas (ne bagažinėje po visais daiktais). 2. Pirmosios pagalbos apyrankę (Verbandskasten) – ji turi būti hermetiška, su galiojimo data (jei pasibaigusi – bauda). 3. Atšvaitines liemenes – privaloma turėti kiekvienam keleiviui, o ne tik vienai. Jei išeisite iš automobilio autostradoje dėl gedimo be liemenės, tai ne tik pavojinga, bet ir nelegalu. Be to, rekomenduoju turėti šviesos šaltinį (žibintuvėlį), užkaltą ant rato keitimui, ir, žinoma, užtikrinti, kad atsarginis ratas būtų pumpuotas ir tinkamos būklės. Nors šaldytuvas ar gerti vanduo nėra privalomi, ilgoje kelionėje tai padės išlaikyti gerą savijautą.

7. Kas daro, jei įvykia eismo įvykis ar gedimas Vokietijoje?

Tai baisiausia scenarijaus dalis, tačiau apie ją reikia žinoti. Jei įvykia avarija, pirmiausia įjunkite avarinę švyturėlę ir uždėkite ženklą maždaug 100 metrų (ar daugiau, jei greitkelis) už automobilio. Visi keleiviai turi išeiti iš automobilio per saugią pusę (dažniausiai per aptvarą) ir užsidėti atšvaitines liemenes. Skambinkite 112 – Vokietijoje veikia labai efektyvi pagalbos tarnyba. Jei gedimas, skambinkite pagalbos tarnybai, kurios adresas dažnai būna ant draudimo poliso arba „Žaliosios kortelės“. Svajonių scenarijus – gauti pagalbą iš savo draudiko Lietuvoje, tačiau dažnai greičiau ir pigiau pasinaudoti vietiniais tarnybomis, o vėliau pateikti sąskaitas draudiko kompensacijai. Būtinai užfiksuokite įvykio vietą (nuotraukos), surinkite liudytojų duomenis. Jei kaltinimas neaiškus, niekada nepripažinkite savo kaltės vietoje – palikite tai policijai ir draudikams.

8. Ar leidžiama vairuoti po alkoholio Vokietijoje?

Vokietija turi griežtas alkoholio vartojimo normas. Leidžiamas maksimalus promilės kiekis kraujyje yra 0,5‰. Tačiau, kaip ekspertas, galiu pasakyti: geriau nieko negerti. Jei vairuotojo kraujyje randama nuo 0,5‰ iki 1,09‰, baudos yra didelės (nuo 500 eurų), taip pat gali būti atimti vairuotojo pažymėjimo taškai (Vokietijoje veikia taškų sistema Flensburg‘e). Virš 1,1‰ – tai jau baudžiamasis nusikaltimas. Be to, yra nulinės tolerancijos taisyklės jauniems vairuotojams (nuo 21 metų amžiaus ar mažiau nei 2 metų stažo) – jiems draudžiama vairuoti po bet kokio alkoholio kiekio. Taip pat atkreipkite dėmesį, kad vairuoti būna neleidžiama ir po narkotikų – policija naudoja greitus testus, o baudos yra šiokios tokios didesnės nei už alkoholį.

9. Kaip planuoti poilsį ir kur leisti pernaktą?

Saugumo sumetimais poilsis yra ne mažiau svarbus nei techninė būklė. Pagal taisykles, vairuotojas turi daryti 15 minučių pertrauką kas 2 valandas arba 45 minučių po 4,5 valandų vairavimo. Vokietijoje yra daugybė poilsio aikštelių (Rasthof), kurios yra lengvai pasiekiamos ir turi visus patogumus: tualetus, dušus, restoranus. Tačiau jos gali būti brangios, jei norite ne tik sustoti, bet ir pernaktoti. Pigiau pernaktoti kempinguuose arba specialiuose automobilių stovėjimo aikštelėse, kurios skirtos sunkvežimiams, tačiau dažnai leidžia stovėti ir lengviesiems automobiliams (žiūrėkite požymius „Auto“ arba „PKW“). Nenustatykite mašina „kišenėje“ prie kelio arba poilsio aikštelėje, kur tai draudžiama – gali būti apmokestinama arba netgi uždaryta. Mano patarimas: jei keliaujate ilgai, užsukite į miestelį ir užsisakykite viešbutį arba pensionsą – tai užtikrins geresnį poilsį nei triukšminga aikštelė prie autostrados.

10. Kokius mokesčius reikia mokėti už važiavimą keliais?

Lengvieji automobiliai (iki 3,5 t) Vokietijoje daugumoje kelių važiuoja nemokamai. Skirtingai nei Austrijoje ar Šveicarijoje, kur reikia įsigyti vinjetes (vignette), Vokietijoje to nėra. Tačiau yra išimčių: kai kurie tuneliai (pvz., Herrentunnel ar Warnowtunnel Rostoke regione) bei kai kurie dideli tiltai yra mokami. Taip pat, jei važiuojate į kalnus (Alpės), gali tekti mokėti už kelių priežiūrą ar užeigti į mokamas zonas. Svarbiausia – pasirūpinkite grynaisiais pinigais arba kortele, nes ne visur mokėjimas terminaluose veikia sklandžiai. Taip pat atkreipkite dėmesį, kad miestuose dauguma vietų yra mokamos (Parkleitsystem). Jei pamatysite ženklą su mėlyna „P“ ir laikrodžiu rodyklę, tai reiškia, kad stovėjimas yra apribotas laiku (dažnai maks. 2 valandos) ir reikia naudoti parkavimo laikrodį. Nenaudojant jo, gausite baudą.

Išvada

Kelionė į Vokietiją gali būti viena maloniausių patirčių, jei tik iš anksto pasirūpinsite detalėmis. Kaip galima pastebėti iš aukščiau pateiktų atsakymų, visa paslaptis slepiasi ne ypatinguose įgūdžiuose, o o atidžiame planavime ir žinių taikyme. Nuo šiandieninių dienų Vokietija yra ne tik pramonės, bet ir kelių saugumo šalis, todėl jų taisyklės nėra sukurtos tam, kad būtų blogiau vairuotojams, o tam, kad visi kelyje jaustumės saugiai.

Visada prisiminkite: geras pasiruošimas – tai geriausia kelionės draugas. Patikrinkite dokumentus, pasirūpinkite „Umweltplakette“, įsitikinkite, kad automobilis techninėje būklėje, ir nustatykite realų greitį. O jei įvyks nenumatyta situacija – nedelskite skambinti pagalbai ir gerbkite vietines taisykles. Tada kelionė į Vokietiją taps ne rūpestis, o sklandži ir maloni patirtis. Sėkmės kelyje ir saugios vairavimo!