Kaip nuvykti į Vokietiją? Patogus ir ekonomiškas būdas

Vokietija jau dešimtmečiais yra viena populiariausių kryptų tarp lietuvių. Nesvarbu, ar tai verslo kelionė į Hamburgo uostą, vizitas pas giminaičius Berlyne, darbo paieška Miunchene ar paprasta turistinė kelionė į Bavarijos Alpes – klausimas, kaip efektyviausiai ir pigiausiai nuvykti į šią šalį, visada išlieka aktalus. Per daugiau kaip dvidešimt metų darbo patirtį tarptautinių pervežimų srityje stebėjau, kaip keitėsi kelių, pasienio kontrolės ir bilietų kainų politika. Šiandien, kai pasaulis atsivėrė po pandemijos, susirasti optimalų būdą nėra taip paprasta kaip anksčiau – reikia atsižvelgti ne tik į kainą, bet ir į komfortą, laiką ir, žinoma, nervų taupymą.

Šiame straipsnyje pasidalysiu savo žiniomis, padėsiu suprasti transporto rūšių niuansus ir parodysiu, kaip susikurti kelionę, kuri nežlugtų Jūsų biudžetui, tačiau užtikrintų sklandų atvykimą į tikslą. Nors dažnai galvojame, kad pigiausia yra „autostopu“ arba senas, sudeginantis daug degalų automobilis, profesionalus požiūris rodo, kad ilgainiui ekonomiškiau būna pasirinkti subalansuotą sprendimą.

Nors šiuolaikinės technologijos leidžia mums greitai palyginti kainas, dažnai paslėpti mokesčiai, nenumatyti sustojimai ar ilgos laukimo eilės gali smarkiai pakeisti pradinį įvaizdį. Todėl, renkantis transportą, svarbu ne tik žiūrėti į pirmąjį skaičių ekrane, bet ir suprasti, kas už jo slypi. Žemiau išsamiai aptarsime visus galimus kelionių variantus, atsakysime į dažniausiai kylančius klausimus ir padėsime Jums priimti apgalvotą sprendimą.

DUK (Dažnai Užduodami Klausimai)

Šioje skyriuje suformulavau ir išsamiai atsakiau į dešimt klausimų, kurie dažniausiai kyla planuojant kelionę į Vokietiją. Tai leis Jums gauti kompleksinę informaciją vienoje vietoje.

1. Kuris transporto rūšis yra pigiausia kelionės į Vokietiją atveju?

Renkantis pigiausią variantą, visada reikia atsižvelgti į santykį tarp kainos ir laiko. Jei kalbame grynai apie pinigus, be abejo, pigiausia yra keliauti autobusu (pvz., „FlixBus“, „Kautra“, „Ecolines“ ar kitų nešiotojų maršrutais). Autobusų bilietų kainos svyruoja priklausomai nuo užsakymo laiko – jei įsigyjate bilietą mėnesį iš anksto, kaina gali siekti net 30–50 eurų vienam krypčiui. Tačiau verta paminėti, kad pigiausi bilietai dažnai yra nepatraukliais laikais (pvz., naktį arlabai anksti ryte).

Antra vieta pagal pigumą – tai dalinis kelionės automobiliu (blaBlaCar principu). Čia kaina priklauso nuo vairuotojo, tačiau paprastai ji dalinama iš keleivių ir gali būti panaši į brangų autobuso bilietą, tačiau su privalumu – atvykstate tiesiai į reikiamą vietą be persėdimų. Tačiau čia nėra fiksuota kainų politika, todėl gali tekti derėtis.

Lėktuvais dažnai galima rasti pigių bilietų (pvz., „Ryanair“ ar „Wizz Air“ pasiūlymai), tačiau čia būtina įskaityti papildomus išlaidas: kelionę į oro uostą (Vilniuje, Kaune ar Palangoje),registruotą bagažą, priemonių išvykimo mokesčius bei kelionę nuo Vokietijos oro uosto iki galutinio tikslo. Dažnai po šių papildomų išlaidų „pigus“ bilietas tampa brangesnis už komfortišką autobuso bilietą.

2. Kuo pasirinkti: autobusą ar traukinį?

Tai vienas dažniausių dilemų. Traukiniai Vokietijoje (DB – Deutsche Bahn) yra labai kokybiški, greiti ir komfortiški, tačiau jų kaina Lietuvos–Vokietijos maršrutuose yra gana aukšta. Be to, tiesioginio traukinio maršruto tarp Vilniaus ir Berlyno nėra – teks persėsti (pvz., Varšuvoje ar Maskvoje/ Minske, tačiau šiuo metu dėl geopolitinės situacijos maršrutai per Rytų Europą yra sudėtingi). Populiausias būdas keliauti traukiniu – važiuoti iki Varšuvos ir ten persėsti į Vokietijos traukinį (pvz., „Berlin-Warszawa Express“). Tai patogu tiems, kurie nemėgsta ilgai sėdėti vienoje vietoje, tačiau bilietų kainos gali būti dvigubai didesnės nei autobuso.

Autobusas šiuo atveju laimi dėl dviejų pagrindinių priežasčių: pirmiausia, tai tiesioginis maršrutas (dauguma autobusų važiuoja be persėdimų arba su vienu nedideliu sustojimu Lenkijoje), o antra – kaina. Be to, šiuolaikiniai autobusai jau nebeturi nieko bendra su senaisis „Ikarusais“: jie turi WC, Wi-Fi, individualias ventiliacijoles ir įkraunamos jungtys. Jei Jūsų prioritetas yra sumažinti išlaidas ir nenuvilti patogumo lygiu, autobusas yra racionalus pasirinktas. Tačiau jei Jums svarbu judėti laisviai, galėti paeiti į vagone arba Jums sunku sėdėti ilgą laiką vienoje vietoje, traukinio (jei įmanoma suderinti maršrutą) kokybė gali viršyti autobuso pasiūlymą.

3. Ar verta keliauti savo automobiliu? Kokie yra išlaidų ir rizikos aspektai?

Kelionė savo automobiliu suteikia maksimalią laisvę: važiuojate kada norite, sustojote kur norite, ir turite visą bagažą su savimi. Tačiau kaip ekspertas, turiu įspėti apie paslėptas išlaidas. Kelionė iš Vilniaus iki Berlyno ir atgal tai apie 3000 km. Vidutiniškai automobilis suvažiuoja 6–7 litrus degalų šimtui kilometrų (taip pat reikia įvertinti, kad Vokietijoje degalai brangesni nei Lietuvoje). Taigi, tik degalams teks išleisti apie 350–450 eurų.

Prie to pridėkite kelių mokesčius. Nors Vokietijoje daugelyje vietų greitkeliai nemokami (tačiau tai keičiasi, atsiranda mokesčiai sunkvežimiams ir tam tikrose vietose, o aplink miestus dažnai reikia važiuoti mokamais ruožais arba aplinkkeliais), tačiau keliaujant per Lenkiją arba Čekiją būtina įsigyti vinjetes (vignettes). Lenkijoje daugelis greitkelių yra mokami (A2, A4), todėl reikia turėti paros arba mėnesio kortelę. Tai gali pridėti dar 50–100 eurų prie išlaidų.

Taip pat neverta pamiršti techninės priežiūros ir amortizacijos. Ilgos kelionės pasiduoda automobiliui: padangos, tepalai, variklio apkrova. Jei automobilis ne naujas, po tokios kelionės gali reikėti techninio aptarnavimo. Be to, vairuotojo nuovargis – 15–20 valandų vairavimas be rimto poilsio yra pavojinga. Jei keliaujate su šeima, kaina vienam asmeniui gali būti panaši į autobuso bilietą, tačiau jei vienas – tai tikrai brangiausias pasirinkimas.

4. Kiek trunka kelionė autobusu ir ką tikėtis kelyje?

Vidutinė kelionės trukmė autobusu iš Lietuvos didmiesčių iki Vokietijos centrų (Berlynas, Miunchenas, Hamburgas) svyruoja nuo 14 iki 20 valandų, priklausomai nuo maršruto ir sustojimų skaičiaus. Pavyzdžiui, kelionė į Berlyną paprastai trunka apie 14–16 valandų, o į Miuncheną ar Diuseldorfą gali užtrukti iki 18–20 valandų.

Ką tikėtis kelyje? Šiuolaikiniai keleiviniai autobusai yra pritaikyti ilgos kelionėms. Dažniausiai yra du vairuotojai, kurie keičiasi kas 4–5 valandas, kad užtikrintų saugumą. Planuojant kelionę verta atsižvelgti į sustojimus. Paprastai vienas ar du ilgesni sustojimai (apie 20–30 minučių) numatyti maistui ir rūkaliams bei keletas trumpų techninių sustojimų degalinėse.

Mano patarimas: pasiruoškite pramogoms. Nors dauguma autobusų turi Wi-Fi, prieš sieną su Lenkija arba vokiškame kaimo regione signalas gali būti silpnas. Parsisiųskite filmus, muziką, pasiimkite knygą ir neabejotinai – power banką, nes ilgas laikas sujungtas telefonas gali išsikrauti. Taip pat verta pasiimti nedidelį vandens butelį ir užkandžių, nors dažnai autobusuose yra kondicionierius, todėl oras gali būti sausas.

5. Ar saugu keliauti dalinės kelionės (ridesharing) paslaugomis?

Dalinės kelionės paslaugos (tokios kaip BlaBlaCar) Lietuvoje ir Vokietijoje yra labai populiarios. Jos gali būti puikus būdas sutaupyti ir užtikrinti greitesnį atvykimą, nes vairuotojai dažnai važiuoja trumpesniais maršrutais arba tiesiogiai į Jums reikalingą miestą be sustojimų didžiuosiuose autobusų stotyse. Tačiau, kaip profesionalas, privalu įspėti apie saugumo standartus.

Skirtingai nei profesionalių pervežėjų autobusuose, privačių vairuotojų automobiliai nėra tikrinami reguliariai techninės apžiūros atžvilgiu tokiu pat griežtumu kaip komercinis transportas. Be to, vairuotojo patirties ir būklės (ar jis neperdirbo, ar užmigo) vertinimas priklauso nuo Jūsų intuicijos. Prieš išvykdami būtinai perskaitykite kitų keleivių atsiliepimus, patikrinkite vairuotojo reitingą.

Taip pat svarbu susitarti dėl bagažo. Privatus automobilis turi daug mažiau vietos bagažui nei autobusas. Jei turite didelius lagaminus, būtinai tai praneškite iš anksto, kad vairuotojas galėtų numatyti vietą (dažnai keleiviai turi sėdėti su lagaminu ant kelių, kas ilgoje kelionėje yra nepatogu). Finansiškai tai gali būti labai patogu, tačiau rizikos faktorius visada egzistuoja, todėl rekomenduoju šį būdą drąsiems ir lankstžiems keleiviams.

6. Kaip susitvarkyti bagažą ir gyvūnų pervežimą?

Bagažo klausimas yra vienas svarbiausių renkantis transporto rūšį. Autobusuose dažniausiai leidžiama nemokamai vežti vieną didelį lagaminą (iki 20–25 kg) ir vieną rankinį bagažą. Jei keliaujate su daugiau daiktų (pvz., persikėlėjui), reikės pirkti papildomą bilietą bagažui, kas gali brangiai kainuoti.

Lėktuvuose situacija griežtesnė: kiekvienas papildomas lagaminas kainuoja, o svorio ir matmenų apribojimai yra labai griežti. Viršijus apribojimus, oro linijos imami dideli mokesčiai.

Ką daryti, jei reikia nuvežti augintinį? Autobusuose maži augintiniai (šunys, katės) dažnai leidžiami vežti specialiuose konteineriuose, jei telpa ant kelių arba po sėdynėmis, tačiau tai būtina pranešti užsakant bilietą, nes vietų gyvūnams yra ribotas skaičius. Traukiniai Vokietijoje yra labai draugiški gyvūnams – juos galima vežti beveik be apribojimų už nedidelį mokestį, jei gyvūnas turi veterinarinį pasą ir antšerkšnio (jei reikia). Lėktuvuose gyvūnų pervežimas sudėtingesnis ir brangesnis, o kai kurios žemos kainos linijos visiškai neleidžia vežti gyvūnų (išskyrus vedlius šunis).

7. Kokius maršrutus dažniausiai pasirenka keleiviai ir kur geriau važiuoti?

Vokietija didelė šalis, todėl maršruto pasirinkimas priklauso nuo Jūsų galutinio tikslo. Populiariausias maršrutas yra į Berlyną. Jis patogus tuo, kad yra arčiausiai geografiškai, o važiavimas per Lenkiją (via Warsaw) yra ganėtinai greitas, nes keliai (ypač A2 autostrada Lenkijoje) yra gerai išasfaltuoti.

Jeigu Jūsų tikslas yra Vokietijos vakarai (Diuseldorfas, Kelnas, Frankurtas), dažniausiai autobusai važiuoja per Lenkiją toliau į pietus arba per Čekiją. Kelionė į Miuncheną (pietūs) trunka ilgiau, dažnai maršrutai eina per Prahą arba Austriją. Renkantis maršrutą, verta atsižvelgti į tai, kiek laiko praleisite pasienio punktuose. Nors šengeno erdvėje kontrolės dažnai nėra, tačiau atsitiktinės patikros yra įprastos, ypač keliaujant per Lenkijos-Vokietijos sieną, kurioje kartos sustojimai gali užtrukti.

Mano patarimas: jei įmanoma, rinkites maršrutus, kurie vengia didžiųjų miestų centų avarinių situacijų (pvz., aplenkti Berlyną, jei važiuojate į vakarus), tačiau autobusų maršrutai yra fiksuoti, todėl čia galimybių mažiau. Jei važiuojate savo automobiliu, siūlau planuoti maršrutą taip, kiek įmanoma išvengiant mokamų kelių Vokietijoje (naudokite „B“ tipo kelius, kurie nemokami, nors ir lėtesni), tačiau tai prailgins kelionę.

8. Kur ir kaip saugiai įsigyti bilietus, kad išvengti apgavysčių?

Per mano dvidešimt metų patirtį mačiau daugybę keleivių, kurie nukentėjo įsigiję bilietus iš neoficialių šaltinių. Pagrindinė taisyklė: visada įsigykite bilietus tiesiogiai iš pervežėjo (pvz., „FlixBus“ svetainė) arba patikimų bilietų platintojų (pvz., „Autobusų bilietai“ ir pan.). Niekada nenaudokite asmeninių skelbimų portalų, kur kas siūlo „pigu“ parduoti bilietą, nes tikimybė, kad jis padirbtas ar jau panaudotas, yra labai didelė.

Taip pat būkite atidi su el. paštu gautomis nuorodomis. Apgavystės „phishing“ būdu yra dažnos – gausite laišką, kad „Jūsų bilietas užsakytas, bet reikia papildomai sumokėti mokesčio“, o nuoroda vedą į netikrą svetainę. Visada patikrinkite svetainės adresą (jis turi prasidėti „https“).

Jei įsigyjate bilietus autobuse stotyje, mokėkite grynaisiais arba banko kortele terminalu, ir būtinai reikalaukite kvito. Jei renkatės lėktuvą, čia rizika mažesnė, jei naudojatės oficialiomis aggregatorių svetainėmis (pvz., „Skyscanner“, „Kiwi“), tačiau visada perskaitykite taisykles dėl bilietų grąžinimo, jei planus teks keisti.

9. Kokius dokumentus būtina turėti kelionės metu?

Nors Lietuva ir Vokietija yra Schengeno erdvėje, kelionės dokumentai yra būtini. Asmeninis tapatybės dokumentas (pasas arba ID kortelė) turi būti galiojantis. Nepamirškite, kad ID kortelės galiojimo laikas dažnai būna trumpesnis nei paso, todėl prieš kelionę būtinai patikrinkite datas. Jei važiuojate savo automobiliu, būtina turėti vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registracijos sertifikatą (techninį pasą) ir draudimo „Green Card“ polisą.