Kaip Nuvykti Į Vokietiją Patogiai ir Greitai Dabar? Eksperto Vadovas

Vokietija jau dešimtmečius išlieka viena populiariausių kryptų tarp lietuvių – tiek dėl darbo galimybių, tiek dėl prekybos ryšių, turizmo ar vos ne kasdieninių vizitų pas draugus ir šeimą. Per daugiau kaip dvidešimt metų, praleistų tarptautinių pervežimų srityje, mačiau, kaip pasikeitė kelionės į šią šalį organizavimas: nuo sudėtingų vizų procedūrų ir ilgų eilių pasienio punktuose iki šiandieninio „įvažiavau ir važiuoju“ lengvumo. Tačiau šiandieninis keliautojas ar verslininkas susiduria su kitokiais iššūkiais – kaip išsirinkti greičiausią maršrutą, kuris transporto tipas garantuos ne tik greitį, bet ir komfortą, bei kokių smulkmenų reikia laikytis, kad kelionė neapsimokėtų brangiau nei planavote.

Šiandien rinka pasiūlo neįtikėtinai daug galimybių – nuo pigių low-cost aviabilietų iki patogių autobusų, kurie tampa judančiais biurais, ir traukinių, kurie sujungia didžiuosius miestus be jokių spūsčių. Tačiau „greitai“ ir „patogiai“ sąvokos yra reliatyvios. Vienam greitis – tai lėktuvas, kitam – nuosavas automobilis, leidžiantis keliauti be grafiko apribojimų. Šiame straipsnyje, remiantis ilgamete patirtimi, mes išanalizuosime visas galimas alternatyvas, padėsime išvengti dažniausių klaidų ir pasakysime, kas tikrai verta dėmesio dabar, kai kelionės kainos ir logistika kiekvieną dieną keičiasi.

Nepriklausomai nuo to, ar planuojate vizitą Berlyną, reikia nuvežti prekių į Miuncheną, ar tiesiog leidžiatės į pirklių kelionę į Hanoverio muges, svarbu suprasti logistikos procesus. Mes ne tik aptarsime, kaip nuvykti, bet ir atsakysime į klausimus, kuriuos dažniausiai užduoda mūsų klientai, planuodami kelionę į Vokietiją. Tik supratę visas niuansas, galėsite pasirinkti būtent tai, kas jums labiausiai tinka – taip sutaupysite ne tik pinigų, bet ir nervų.

DUK (Dažnai Užduodami Klausimai)

Šioje skyriuje suformulavau 10 detaliausių atsakymų į klausimus, kuruos dažniausiai girdėju iš žmonių, planuojančių kelionę į Vokietiją. Čia rasite praktinius patarimus, remiančius mano daugiamete patirtimi transporto srityje.

1. Koks yra greičiausias būdas nuvykti į Vokietiją iš Lietuvos dabar?

Jei kalbame apie grynąjį laiką, nuo išvykimo iki atvykimo į paskirties vietą, tai aviacija visada išlieka lyderė. Skrydis iš Vilniaus ar Kauno į Berlyną, Miuncheną ar Frankfurtą trunka vos apie 1 valandą 30 minučių. Tačiau kaip transporto ekspertas privalau įspėti: negalime įskaityti tik skrydžio trukmės. Reikia prisidėti laiką, skirtą nusigauti į oro uostą (paprastai rekomenduojama būti bent 2 valandos anksčiau), registracijai, saugumo patikrai, o atvykus – išvykimui iš oro uosto ir kelionei į miesto centrą. Taigi, realus „durų į duris“ laikas dažnai išsiplėčia iki 5–6 valandų.

Jeigu jūsų tikslas yra, pavyzdžiui, Hanoveris ar Diuseldorfas, kurių oro uostai gali būti arčiau, arba jei gyvenate šalia Lenkijos sienos, greičiausiu alternatyviu būdu gali tapti automobilis. Naudodamiesi šiuolaikiniais autostradų tinklais (A1, A6 ir kt.), bei atsižvelgiant į tai, kad sienos kirtimas Šengeno erdvėje be sustojimų trunka akimirką, automobiliu galima nuvykti per 8–10 valandų, priklausomai nuo maršruto. Tačiau tai veikia tik tada, kai nėra didelių remonto darbų ar eismo įvykių. Todėl, jei jums reikalingas maksimalus greitis ir jūs keliaujate iš didžiųjų miestų, lėktuvas lieka numeris vienas. Jei reikia lankstumo – automobilis.

2. Ar verta rinktis autobusą, norint patogios kelionės?

Daugelis mano klientų vis dar įsivaizduoja autobusus kaip senus, trūkinėjančius mikroautobusus. Tačiau dabartinė situacija tarptautiniame pervežimų sektoriuje yra radikaliai pasikeitusi. Didieji keleivinių pervežimų operatoriai, tokių kaip „Kautra“, „Ecolines“ ar „FlixBus“, siūlo autobusus, kurie savo komfortu gali varžytis su verslo klasės traukiniais. Kalbame apie ergonomiškus sėdynes, kurios atsilenkia, daugiau erdvės kojoms, individualius LED apšvietimus, USB jungtis įkrovimui, o kartais net ir Wi-Fi ryšį bei kavos aparatus.

Autobusas yra idealus kompromisas tarp kainos ir patogumo. Jums nereikia rūpintis vairavimu, degalų kainomis ar kelių mokesčiais Vokietijoje. Galite tiesiog atsisėsti, užmigti arba dirbti nešiojamame kompiuteryje. Be to, autobusai dažnai veža tiesiai į miestų centrus (pvz., ZOB Berlyne), o ne į atokius oro uostus. Tačiau verta atsiminti, kad ilgos kelionės (10–12 valandų) gali būti pavargtinančios fiziškai net ir patogiame autobuse, todėl šis pasirinkimas labiau tinka tiems, kurie nori sutaupyti ir neskubia.

3. Kokie yra pagrindiniai niuansai važiuojant savo automobiliu į Vokietiją?

Važiavimas savo automobiliu suteikia nepalyginamą laisvę, tačiau mano patirtis rodo, kad dažnai pamirštami svarbi techniniai ir juridiniai reikalavimai. Pirmiausia – tai vairuotojo pasitikėjimo draudimas („Žaliasis kortelė“). Nors Vokietijoje galima važiuoti ir su civiliniu atsakomybės draudimu (Lietuvoje – KASKO nėra būtinas, o būtinas TPVAI), bet „Žalioji kortelė“ yra patogesnė, jei įvykį eismo įvykis užsienyje, nes ji supaprastina išmokų gavimą.

Antras dalykas – ekologinės zonos (Umweltplakette). Dauguma Vokietijos miestų (Berlynas, Miunchenas, Kelnas ir kt.) turi žaliasią zoną, į kurią įvažiuoti gali tik automobiliai su specialia spalvota etikete. Be jos gausite didelį baudą. Trečia, ir labai svarbu, yra greičio limitai. Nors vokiška autostrada (Autobahn) garsėja nereglamentuotu greičiu, daugumoje vietų jau yra nustatyti 130 km/h arba net 100 km/h limitai, o juos stebi radarių tinklas. Rekomenduoju neperžengti 130 km/h net ir ten, kur leidžiama važiuoti greičiau, dėl degalų ekonomiškumo ir saugumo.

4. Ar traukinys yra geras pasirinkimas Lietuvos–Vokietijos maršrutu?

Traukinys yra vienas patogiausių būdų keliauti Vokietijos viduje, tačiau kelionė iš Lietuvos yra sudėtinga. Dėl standartų skirtumų (geležinkelio vėžės) tiesioginio traukinio Vilnius–Berlynas nėra. Turite važiuoti per Lenkiją (pvz., su „Rail Baltica“ iki Varšuvos, o tada persėsti į vokiškus traukinius „ICE“ ar „IC“). Ši kelionė gali trukti 12–15 valandų ir reikalauti keletos persėdimų, kas sukelia stresą, ypač jei keliaujate su daug bagažo.

Tačiau jei jūsų kelionė prasideda tiesiogiai Vokietijoje (pavyzdžiui, atvykote lėktuvu į Frankfurtą ir norite nuvykti į Štutgartą), traukinys yra geriausias pasirinkimas. Vokietijos geležinkeliai (Deutsche Bahn) yra labai tikslūs, greiti (ICE traukiniai vysto iki 300 km/h) ir patogūs. Taigi, kaip ekspertas aš sakiau: traukinis puikus vidinėms kelionėms, bet iš Lietuvos jis praranda konkurencingumą dėl ilgos trukmės ir perėjimų.

5. Kaip dabar atropinami keliaujantieji į Vokietiją? Kur geriausia pirkti bilietus?

Pinigų klausimas visada yra prioritetas. Šiuo metu pigiausias būdas yra autobusas. Ankstyvi užsakymai (prieš kelias savaites ar mėnesį) gali leisti nusipirkti bilietus už 30–50 eurų viena kryptimi. Aviabilietų kainos svyruoja priklausomai nuo sezono ir oro linijų (Ryanair, Wizz Air, Lufthansa), bet vidutiniškai reikia skirti 80–150 eurų į abi puses, jeigu nespėjate pasinaudoti akcijomis.

Automobilis atrodo pigiausiai (tik degalai), tačiau čia reikia suskaičiuoti ne tik degalus (Vokietijoje jie brangesni nei Lietuvoje, nors kainos svyruoja), bet ir amortizaciją, o svarbiausia – kelių mokesčius. Nors lengvieji automobiliai Vokietijoje mokesčio už važiavimą autostradomis nemoka (skirtingai nei sunkvežimiai), tačiau kai kurie tuneliai ar tiltai gali būti mokami. Be to, jei važiuojate per Čekiją ar Austriją, ten būtina įsigyti vinjetes. Geriausia bilietus pirkti internetu tiesiogiai pas pervežėjų svetainėse arba palyginimo portaluose, taip išvengiate papildomų tarpininkų mokestčių.

6. Kokius dokumentus būtina turėti sulaikant ar patikrinant pasienyje?

Nors Lietuva ir Vokietija yra Šengeno erdvėje, ir fizinės kontrolės dažnai nėra, dokumentus turėti būtina. Asmens tapatybės kortelė ar pasas turi būti galiojantys. Rekomenduoju ne tikti pasu, jeigu jo galiojimas baigiasi mažiau nei po 6 mėnesių – nors tai ne Šengeno reikalavimas ES piliečiams, kai kurie pareigūnai gali tai pastebėti.

Jei važiuojate svetimais ar nuomotu automobiliu, būtina turėti vairuotojo pažymėjimą (tarptautinis nėra būtinas, jei jis lietuviškas su lotyniškomis raidėmis) ir transporto priemonės registracijos sertifikatą (techninį pasą). Jei automobilis ne jūsų, būtina turėti notariškai patvirtintą įgaliojimą vairuoti. Nepamirškite ir draudimo poliso („Žaliosios kortelės“), kurioje būtų nurodyta Vokietija. Mano praktika rodo, kad šie „popieriai“ dažniausiai pasirodo reikalingi ne pasienyje, o įvykus eismo įvykiui Vokietijoje.

7. Ar yra kokių nors specifinių taisyklių, susijusių su bagažu ar prekėmis įvežimu?

Čia dažnai pasitaiko klaidų. Jei keliaujate lėktuvu, griežtai laikykitės rankinio bagažo taisyklių (skysčiai ne daugiau kaip 100 ml ir t.t.). Autobusuose ir traukiniuose bagažo apimtis dažniausiai ribojama svoriu (pavyzdžiui, 2–3 rankiniai bagažai ir 2 registruojami iki 20–30 kg). Visada patikrinkite pas pervežėją, nes viršijus svorį teks mokėti papildomai.

Dėl prekių įvežimo: jei tai ne asmeninio naudojimo prekės (dovanos, drabužiai), o prekės, skirtos prekybai ar komerciniam naudojimui, jas reikia deklaruoti. Nors šalies viduje ribos nėra, jei jus sustabdys pareigūnai dėl įtarimų (pvz., pervežate cigarettes ar alkoholį virš nustatytų normų: 800 cigarečių, 10 l stipraus alkoholio), gresia didelės baudos ir konfiskacija. Asmeniniam naudojimui alkoholio ir tabako gaminių normos yra gerosios, tačiau jas verta prisiminti, kad netyčia netaptumate kontrabandininku.

8. Kaip išvengti eismo spūsčių (Stau) Vokietijoje, ypač artėjant prie didmiesčių?

Vokietijos autostrados yra vienos tankiausių Europoje. „Stau“ – tai kasdienybė, ypač prie didžiųjų miestų (Vokietijoje tai „Verkehrsaufkommen“ kaupiasi prie Hamburgo, Kelno, Frankfurto ir Miuncheno). Mano patarimas kaip eksperto: jei įmanoma, vengykite važiuoti rytiniais ir vakariniais pjūviais (7:00–9:00 ir 16:00–18:00) prie šių miestų.

Naudokitės navigacijos programomis (Google Maps, Waze), kurios realiu laiku rodo spūstis. Vokiška navigacija „TomTom“ taip pat labai tiksli. Jei matote didelę raudoną juostą, verta pagalvoti apie maršruto keitimą per federalinius kelius (Bundesstraße). Nors juose važiuojama lėčiau, jie dažnai leidžia apeiti didžiąsias spūstis autostradoje. Taip pat verta prisiminti, kad Vokietijoje yra daug „Baustelle“ (statybos aikštelių), todėl maršruto planavimas iš anksto gali sumažinti streso lygį.

9. Ar saugu keliauti Vokietijoje naktį? Kokios yra poilsio zonos?

Vokietija yra viena saugiausių šalių, tačiau naktinis keliavimas turi savo niuansų. Jei važiuojate automobiliu, naktį (nuo 22:00 iki 6:00) uždrausta važiuoti su tam tikros rūšies transporto priemonėmis (pvz., sunkvežimiais turi būti laikomasi poilsio laikų), bet asmeniniais automobiliais tai leidžiama. Tačiau reikia būti atidiems dėl pavojingų gyvūnų (elniai, šernai) keliuose, ypač miškingose vietovėse.

Poilsio zonos (Raststätte ar Rasthof) ant autostradų yra labai gerai prižiūrimos, švarios ir saugios. Ten galite nusipirkti maisto, degalų ir pailsėti. Naktį jos yra apšviestos, tačiau verto vengti palikti vertingų daiktų matomoje vietoje automobilyje, kaip ir bet kurioje šalyje. Jei jaučiate nuovargį, niekada nerizikuokite – sustokite poilsio zonoje. Vokiškas „Autobahn“ draudžia nuovargį, o policija tai labai griežtai seka.

10. Ką daryti, jei kelionės metu sugenda automobilis ar įvykia avarija?

Tai būtina žinoti kiekvienam vairuotojui. Pirmiausia, jei įvykė avarija ar gedimas autostradoje, įjunkite „avarinius šviesos signalus“ (keturkampius) ir užsidėkite šviesos atšvaitus (mažiausiai 50 m nuo automobilio, o greitkeliuose – 100 m). Vokietijoje tai ne tik rekomendacija, bet ir įstatymas.

Jei turite „Žaliąją kortelę“, skambinkite pagalbos numeriu, nurodytame draudimo polise. Dažniausiai tai tarptautinis numeris.