Kaip lengvai ir greitai užsakyti krovinių pervežimą į Vokietiją: Eksperto vadovas

Vokietija yra ne tik didžiausia Lietuvos prekybos partnerė, bet ir viena judriausių logistikos krypčių visoje Europoje. Per daugiau nei dvidešimt metų, praleistų šioje srityje, mačiau, kaip pasikeitė rinka – nuo popierinių užsakymų ir faksų iki realaus laiko sekimo sistemų. Vienas dalykas visada išlieka nepakitęs: klientui svarbiausia yra ramybė ir tikslumas. Krovinių pervežimas gali atrodyti sudėtingas procesas, pilnas biurokratinių kliūčių ir specifinės terminologijos, tačiau esu čia, kad padėčiau jums suprasti, kaip visa tai vyksta iš vidaus.

Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi ir paaiškinsiu, kaip užsakyti krovinių pervežimą į Vokietiją kuo paprasčiau, efektyviau ir be nereikalingų nervų. Nesvarbu, ar esate didelė gamybinė įmonė, siekianti išsiųsti keletą sunkiasvorių konteinerių, ar mažas verslas, norintis pristatyti pirmąją partiją prekių į Miuncheno parduotuvę – pagrindai yra tie patys. Teisingai suprasdami procesą, galite ne tik sutaupyti pinigų, bet ir išvengti dažniausių pradūrių, kurie kartais gali užtrukti savaites arba netgi padaryti neigiamą įtaką verslo reputacijai.

Svarbiausia taisyklė, kurią per šiuos metus išmokau: logistika nėra apie tai, kaip perkelti daiktus iš taško A į tašką B. Tai yra informacijos valdymas. Kuo tiksliau ir ankščiau pateiksite informaciją, tuo sklandžiau vyks ir patis pervežimas. Vokietijoje, kur laikas ir tvarka yra beveik religija, ši taisyklė galioja dvigubai. Taigi, panagrinėkime žingsnis po žingsnio, kaip pasiruošti ir įgyvendinti vežimą.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Šioje skyriuje suformulavau dešimt klausimų, kurie, mano patirtimi, labiausiai rūpina klientus. Atsakymai į juus padės jums susidaryti pilną vaizdą apie tai, ko tikėtis ir kaip elgtis.

1. Kokią informaciją turiu pateikti, kad gautų tikslią kainos pasiūlymą?

Tai yra pagrindinis ir svarbiausias žingsnis. Dažnai gaunu užklausas, kurioje parašyta tik „Reikia vežti į Vokietiją“. Toks užklausimas yra kaip eiti į gydytoją ir sakyti tik „Man blogai“, nepranešant, kur skauda. Norėdami gauti tikslią kainą, logistikos ekspertui reikalingi šie duomenys: krovininio adresas (įvežimo ir išvežimo šalis, miestas, pašto kodas), krovinio svoris ir tūris (arba matmenys), krovinio tipas (paletės, dėžės, ilgosios prekės, neįprastos formos), prekių pavadinimas (HS kodas būtų idealu, bet ne visada privalomas), bei pageidaujama atsiėmimo ir pristatymo data.

Be to, būtina nurodyti, ar yra specialių reikalavimų, pavyzdžiui, ar reikia „tail lift“ (keliamosios galinės sankabos) sunkvežimio, ar krovinys reikalauja temperatūros režimo. Taip pat labai svarbu nurodyti prekybos sąlygas – ar tai bus EXW (gamykloje), FCA (kurjeriu atvežtas į terminalą), ar DAP (pristatyta iki pirkėjo durų). Šios detalės lemia tai, kas užtikrins krovos darbus ir atsakingą už juos.

2. Kuo skiriasi dalinis (LTL) ir pilnas (FTL) krovininis pervežimas, kurį pasirinkti?

Tai vienas dažniausiai painiojamų dalykų. FTL (Full Truck Load) reiškia, kad užsakote visą sunkvežimį sau. Jūsų krovinys užpildo visą priekabą arba bent jau jo svoris yra toks didelis, kad ekonomiškiau naudoti atskirą mašiną. Tokiu atveju mašina važiuoja tiesiai iš jūsų siuntėjo pas gavėją Vokietijoje be sustojimų (išskyrus vairuotojo poilsio laiką). Tai yra greičiausias ir saugiausias būdas, kai krovinio yra daug (paprastai virš 22-24 tonų arba 33 europaletės).

LTL (Less than Truck Load) arba dalinis krovininis pervežimas naudojamas, tada, kai prekių yra mažiau – pvz., 1–5 paletės. Tokiu atveju jūsų krovinys suruošiamas kartu su kitų klientų krovinais vienoje mašinoje. Sunkvežimis važiuoja maršrutu, sustoja pas kelių siuntėjus ir keletą gavėjų. Tai yra pigiau, nes mokate tik už užimamą vietą, tačiau trunka ilgiau dėl surinkimo (konsolidacijos) ir išsiuntimo procesų. Jei jums skubama, rinkitės FTL, jei svarbiau kaina – LTL.

3. Ar reikia muitinės deklaravimo siunčiant krovinius į Vokietiją iš Lietuvos?

Kadangi ir Lietuva, ir Vokietija yra Europos Sąjungos (ES) narių šalys bei priklauso Bendrajai rinkai, atsakymas yra ne – standartinio prekių judėjimo atveju muitinės deklaravimo tarp šalių nereikia. Tai viena didžiausių ES naudų. Prekės keliauja laisvai be sienų kontrolės.

Tačiau yra išimčių. Jei vežate akcizinę prekę (alkoholį, tabaką, degalus), reikalingi EMCS dokumentai. Jei prekės yra pavojingos (ADR), gali reikėti specialių leidimų. Taip pat, jei nors viena iš šalių (siuntėjas ar gavėjas) nebuvo ES narei (pavyzdžiui, siunčiate iš Lietuvos į Vokietiją, bet prekės atvyko iš Kinijos ir dar nebuvo sumokėti mokesčiai), tai jau yra susivienijimo procedūra arba tranzitas. Tokiu atveju muitinės procesai būtini. Bet 95% atvejų, kai lietuviška įmonė veža prekes į vokišką įmonę, pakanka komercinės sąskaitos-faktūros ir važiuojamųjų dokumentų.

4. Kokius dokumentus turiu paruošti pervežimui?

Minimalus dokumentų rinkinys, kurį reikia paduoti vairuotojui ar logistikos brokeriui, yra labai paprastas. Visų pirma, tai yra prekių pardavimo sąskaita-faktūra (invoice). Ji turi būti išrašyta anglų arba vokiškai kalba, nurodyant tikslius prekių pavadinimus, kiekius, kainas ir pirkėjo bei siuntėjo duomenis. Antras dokumentas – prekių-pakavimo sąrašas (packing list), ypač jei vienoje siuntoje yra daug skirtingų dėžių ar prekių rūšių.

Jei krovinys yra pavojingas (ADR), būtina pateikti pavojingų krovinių deklaraciją. Jei prekės yra maisto arba gyvūnų kilmės, gali prireikti sveikatos sertifikatų. Visada patariu prieš pat siuntimą pasitikrinti, ar nėra specialių reikalavimų jūsų prekių kategorijai, nes vokiškos institucijos yra labai griežtos dėl sertifikatų galiojimo ir formalaus pobūdžio.

5. Kaip suskaičiuojama pervežimo kaina ir nuo ko ji priklauso?

Kaina nėra fiksuota ir ji priklauso nuo daugelio kintamųjų. Pagrindinis komponentas yra kuras – kuro kainos svyruoja pasaulyje, todėl logistikos kompanijos dažnai taiko kuro priedą. Antras svarbus dalykas – atstumas. Vokietija didelė šalis, važiavimas į Berlyną, Miuncheną ar Hamburką kainuos skirtingai.

Taip pat didelę įtaką turi rinkos pasiūla ir paklausa. Pavyzdžiui, prieš šventes (Kalėdas, Velykas) arba statybų sezono metu laisvų sunkvežimių trūksta, todėl kilos kainos. Vokiška rinka yra specifinė dėl „MAUT“ – kelių mokesties, kurį turi mokėti kiekvienas sunkvežimis, važiuojantis po autostradomis. Šis mokestis įskaičiuojamas į galutinę kainą. Taip pat įtakos turi ir krovinio charakteristika: jei reikia specialių įrankių krovimui (krautuvas, liftas), tai taip pat brangina paslaugą.

6. Kiek laiko užtrunka krovinių pristatymas į Vokietiją?

Standartinis pristatymo laikas priklauso nuo maršruto ir krovinio tipo. Jei užsakote pilną sunkvežimį (FTL) iš Lietuvos, į vakarinę Vokietiją (pvz., į Duisburgą ar Hanoverį) jis gali atvykti per 24–36 valandas. į pietinę (Miunchenas) ar pietryčių (Miunchenas, Niurnbergas) dalį gali prireikti 48 valandų.

Jei tai yra dalinis krovinys (LTL), terminas gali trukti ilgiau – nuo 3 iki 5 darbo dienų. Kodėl? Nes logistikos kompanija turi surinkti (konsoliduoti) krovinius iš skirtingų siuntėjų vienoje vietoje (paprastai Lietuvoje ar Lenkijoje), o vėliau Vokietijoje iškrauti ir paskirstyti. Jei krovinys yra jautrus laikui, visada reikia tai pažymėti ir derinti grafikus iš anksto, nes vairuotojai turi griežtai reglamentuotą poilsio laiką, kuris gali prailginti kelionę.

7. Kas daryti, jei krovinys sugadintas ar dingęs?

Tai bjaurus scenarijus, tačiau jis įvyksta. Čia įsigali draudimo klausimas. Pagal tarptautinius vežimo susitarimus (CMR konvencija), pervežėjo atsakomybė yra ribota. Dažniausiai tai yra apie 8,33 SDR (Specialių traukimo teisių) vienam kilogramui (tai yra apie 9–10 eurų). Jei jūsų krovinys – brangūs elektronikos įrenginiai, ši suma nepadengs nuostolių.

Todėl aš visada patariu įsigyti papildomą krovinių draudimą (Cargo Insurance). Jis nebrangus (paprastai 0,2–0,5% nuo krovinio vertės), bet suteikia ramybės. Jei įvykį pastebite paėmimo ar išdavimo metu, būtina užpildyti „protokolinę pažymą“ (rezervą) vairuotojo buvimo akimis. Nieko nepasirašinėkite, kol nepatikrinote, ar dėžės neįdrėžtos, ar paletės neįlūžusios. Vėliau reikalavimai be šio dokumento gali būti atmesti.

8. Ar galiu sekti savo krovinių judėjimą realiu laiku?

Šiandien tai yra standartas, o ne privalumas. Profesionalios logistikos kompanijos siūlo klientams prieigą prie „Tracking“ sistemų. Ten galite matyti, kur yra jūsų krovinys, ar jau buvo paimtas, ar jau išvyko iš terminalo.

Tačiau verta paminėti, kad LTL (dalinių krovinių) atveju informacija gali būti ne tokia tiksliai realiu laiku, kaip FTL. Daliniai kroviniai dažnai perkeliami tarp terminalų, ir sistemose gali būti rodomas tik „paskutinis įvykis“ (pavyzdžiui, „išsiųsta iš Vilniaus terminalo“). Geriausias būdas sekti yra tiesioginis ryšys su jūsų atsakinguoju vadybininku, kuris gali susisiekti su vairuotoju tiesiogiai, jei reikia išsamesnės informacijos.

9. Kokios yra populiariausios logistikos zonos Vokietijoje ir kuo jos skiriasi?

Vokietija didelė, ir žinoti, į kurį regioną vežate, svarbu planavimo požiūriu. Šiaurės Vokietija (Hamburgas, Brėmenas) yra uostamiestis, ten daug konteinerių ir jūrų prekybos. Vakarai (Duisburgas, Kelnas, Diuseldorfas) – tai pramonės širdis, labai tankiai apgyvendinta, todėl ten dažnai būna „užstrigimų“ dėl didelio eismo srauto.

Pietūs (Miunchenas, Štutgartas) – tai automobilių ir aukštųjų technologijų centras. Kelionės ten ilgesnės, o kainos gali būti šiek tiek aukštesnės dėl didesnio atstumo. Rytai (Berlynas, Leipcigas) vystosi sparčiai, yra daug naujų sandėlių. Žinant specifinį miestą, logistas gali tiksliau suprasti, koks maršrutas bus efektyviausias – ar važiuoti per A1 autostradą, ar rinktis trumpesnius, bet siauresnius kelius.

10. Kaip išvengti vėlavimų ir nesusipratimų su vairuotoju?

Vėlavimai dažniausiai kyla dėl dviejų priežasčių: blogai suderinto laiko arba klaidingų adresų. Vokietijoje adreso struktūra gali būti sudėtinga – gatvės numeris, pastato numeris, blokas, „Gewerbe“ (pramoninė) zona. Būtinai patikrinkite, ar adresas turi pašto kodą (Postleitzahl).

Kas svarbiau – derinkite tikslų laiką (Time Window). Negalima tiesiog parašyti „pristatyti rytoj“. Vairuotojui reikia žinoti, kad jis gali atvykti tarp 08:00 ir 10:00 valandos ryto. Jei įmonė turi pietų pertrauką nuo 12:00 iki 13:00, apie tai reikia pranešti iš anksto. Vokietijos vairuotojai yra labai disciplinuoti ir laikosi grafiko, jei jiems nenurodyta kitaip. Jei vėluosite su iškrovimu, jie gali pradėti skaičiuoti laukimo valandas (Stand time), kurios yra mokamos.

Išvada

Užsakyti krovinių pervežimą į Vokietiją nėra mokslas, reikalaujantis rocket engineering žinių, tačiau tai reikalauja atidumo, organizacijos ir supratimo, kaip veikia ši mechanika. Kaip kasdien su tuo susiduriantis ekspertas, galiu užtikrinti, kad sėkmės formulė paprasta: kuo tiksliau informacija, kuo geresnis pasiruošimas ir kuo sklandesnis komunikacija su logistika, tuo mažiau galvos skausmo ir didesnė tikimybė, kad prekės atvyks laiku ir saugiai.

Nebijokite klausti savo logistikos partnerio klausimų. Jei kažkas atrodo neaišku – klausėkite, kol suprasite. Geriau praleisti penkias minutes paaiškinimais nei penkias dienas spręsdami problemas dėl sugedusio krovinio ar įstrigusios mašinos. Vokietijos rinka yra patikima ir pelninga, jei elgiatės profesionaliai. Tikiuosi, kad šis straipsnis padės jums jaustis drąsiau planuojant kitą siuntą ir atskleis visas tamsias vietas tarptautinių pervežimų pasaulyje. Sėkmės jūsų verslo keliuose!