Kaip keliauti iš Vokietijos mikroautobusu be streso? Visas vadovas

Kiekvienas, kuris bent kartą gyveno Vokietijoje arba ten turėjo artimųjų, žino, kad kelionės į Lietuvą ir atgal yra neatsiejama kasdienybės dalis. Dažnai tai susiję ne su poilsiu, o su svarbiais reikalais: vizitais pas šeimą, verslo susitikimais arba būtinybe parsivežti brangių pirktų daiktų. Per mano dvidešimt metų patirtį tarptautinių pervežimų srityje mačiau viską – nuo ašarų džiaugsmo susitikimo metu iki visiško nusivylimo, kai neapgalvota kelionė sukelia daugiau rūpesčių nei malonumo.

Šiuo metu mikroautobusų pervežimai yra vienas populiariausių būdų keliauti tarp Vokietijos ir Lietuvos. Ir nenuostabu – tai idealus kompromisas tarp greičio, kainos ir patogumo. Tačiau, kad kelionė tikrai būtų be streso, reikia žinti keletą subtilybių, apie kurias dažnai užmiršta kalbėti reklamuose. Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo žiniomis, padėsiančiomis jums pasiruošti kelionei taip, kad galėtumėt atsipalaiduoti ir pasikliauti vairuotoju bei transporto priemone.

Šiuolaikiniai keleiviniai mikroautobusai, tokie kaip „Mercedes-Benz Vito“ ar „Volkswagen Caravelle“, skirti 8–9 keleiviams, siūlo kondicionierius, patogias sėdynes ir pakankamai vietos bagažui. Bet ne tik technika lemia sėkmę. Sėkminga kelionė – tai taip pat gera organizacija, aiškus susirašinėjimas su vežėju ir supratimas, kaip vyksta logistinis procesas. Skaitykite toliau, ir sužinosite, kaip išvengti dažniausių klaidų bei ką tikėtis iš profesionalios pervežimų kompanijos.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Šioje skyriuje suformulavau dešimt labiausiai aktualių klausimų, kuriuos klientai man užduoda daugiau nei dvidešimties metų metų patirties. Atsakymai į juus padės jums suprasti procesą ir išvengti nereikalingo nerimo.

1. Kaip teisingai užsakyti kelionę ir kokia informacija būtina?

Norint, kad kelionė nuo pirmo iki paskutinio metro būtų sklandi, užsakymas turi būti kuo tikslesnis. Nereikia tiesiog parašyti „keliauju iš Berlyno“. Reikia nurodyti pilną adresą (gatvė, namo numeris, pašto kodas), nes Vokietijos miestuose gatvės dažnai vadinasi panašiai, o netoli vieno kito gali būti keletas to paties pavadinimo rajonų.

Taip pat labai svarbu nurodyti tikslų keleivių skaičių, įskaitant vaikus. Nepamirškite paminėti apie didelį bagažą – tai nėra tik keli keliais krepšiai, o, pavyzdžiui, „kaladės“ (šaldytuvas), dviračiai, statybinės medžiagos ar netgi šunys. Jei apie tai nepranešate iš anksto, vairuotojas gali tiesiog neturėti vietos ar reikiamo įrangos jums pakrauti. Profesionaliems vežėjams svarbu žinoti ir telefono numerį – ne tik jūsų, bet ir gavėjo Lietuvoje, kad vairuotojas galėtų susisiekti artėjant į vietą.

2. Kiek vietos bagažui skiriama vienam keleiviui?

Tai vienas dažniausių nesusipratimų šaltinių. Standartinė praktika mikroautobusuose – vienam keleiviui skiriama viena didelė lagamina (apie 50–70 litrų tūrio) vieta bagažinėje ir viena maža rankinė bagažo dalis salone. Tačiau čia yra niuansas. Jei keliaujate 8 žmonės ir kiekvienas veža po du didelius lagaminus, fiziškai visi tie daiktai į 8–9 vietų mikroautobuso bagažinę netilps.

Bagažinės tūris yra ribotas. Jei planuojate vežti daugiau daiktų nei įprasta (pavyzdžiui, grįžtate iš „IKEA“ arba vežate dovanų šventei), būtinai apie tai praneškite užsakymo metu. Kartais reikia rezervuoti ne tik keleivio vietą, bet ir papildomą erdvę bagažui, o tam gali prireikti net papildomo automobilio. Geriau iš anksto susitarti dėl papildomo mokesčio už vietą nei stovėti prie automobilio ir spręsti, kur dėti šaldytuvą.

3. Ar maršrutas yra fiksuotas, ar vairuotojas gali nuvykti tiesiai į mano adresą?

Čia dažnai kyla klaidingų lūkesčių. Keliavimas mikroautobusu nėra tas pats, kas taksi paslauga. Mikroautobusas dažniausiai veža kelis keleivius vienu metu, todėl maršrutas sudaromas taip, kad kuo efektyviau aptarnauti visus. Tai reiškia, kad vairuotojas gali tekti apvažiuoti pro keletą miestų, paimti ir išleisti kitus keleivius.

Jūsų kelionė gali truputį užtrukti ilgiau nei jei važiuotumėte savo automobiliu tiesiai. Tačiau profesionalios kompanijos visada stengiasi sudaryti logiškus maršrutus, kad nereikėtų važiuoti į šoną keliasdešimt kilometrų. Jei jums būtina, kad vairuotojas nuvežtų tiesiai be sustojimų, tai laikoma individualiu pervežimu ir kainuoja daugiau, nes turite sumokėti už visus tuščius sėdimas vietas. Paprastai pervežime kaina paskirstoma tarp keleivių, todėl maršrutas yra bendras.

4. Kaip vyksta pasienio kontrolė ir kokie dokumentai reikalingi?

Nors Lietuva ir Vokietija yra Schengeno zonoje, tai nereiškia, kad pasienio kontrolės visiškai nėra. Ypatingai dabar, kai migracijos srautai padidėję, pasienio punktai (pvz., „Tilžė“ ar „Kudirkos Naumiestis“) kartais atlieka papildomus patikrinimus.

Asmens dokumentas (pasas arba tapatybės kortelė) turi būti pasiruoštas ir galiojantis. Jei keliaujate su vaikais, kurie nėra jūsų (anūkai, giminaičių vaikai), būtina turėti notariškai patvirtintą tėvų (ar vieno tėvo) sutikimą vaiko išvykimui į užsienį. Be to, vairuotojai turi deklaruoti gabenamas prekes, jei jų vertė viršija leistinąją ribą (paprastai 430 eurų, jei keliaujate ornu arba keltu, ir 300 eurų – kitais būdais, nors taisyklės gali keistis, visada verta pasitikslinti). Neteisingai deklaruotos prekės gali būti konfiskuotos, todėl niekada neslapkite vairuotojo, ką vežate – jums tai tik kenks.

5. Ar galima keliauti su augintiniais (šunimis, katėmis)?

Taip, dauguma tarptautinių pervežimų kompanijų priima augintinius, tačiau tai nėra automatinis dalykas. Kiekvienas šuo ar katė turi būti registruotas užsakymo metu. Mikroautobuse negalima važiuoti su šunimi ant rankų (išskyrus nedidelius šuniukus specialiuose krepšeliuose, kurie telpa po sėdyne ar ant kelių, jei vairuotojas leidžia).

Didesni šunys turi būti transportuojami specialiuose transportavimo bokštuose (krepšiuose), kurie užtikrina gyvūno saugumą ir neleidžia jam trukdyti kitiems keleiviams. Būtina turėti galiojantį pasą, su antžemine raupų skiepymų žyme (čipas) bei, jei reikia, rabies (pasiutligės) skiepymo pažymą. Taip pat rekomenduojama turėti antiparazitinius preparatus. Nepamirškite, kad jei esate alergiškas gyvūnams, būtinai praneškite tai iš anksto, kad jums nebūtų sėdėti šalia augintinio.

6. Kiek laiko trunka kelionė ir kodėl gali užtrukti ilgiau nei numatyta?

Atstumas nuo, tarkime, Miuncheno iki Vilniaus yra apie 1300–1400 km. Teoriškai, važiuojant 130 km/h greičiu, tai galima padaryti per 12–13 valandų. Tačiau realybėje tokia kelionė trunka nuo 14 iki 18 valandų, o kartais ir ilgiau. Kodėl?

Pirmiausia, tai nėra lenktynės. Vairuotojas turi laikytis poilsio režimo (tahografo duomenys). Jis privalo padaryti bent 45 minučių pertrauką kas 4,5 valandos važiavimo. Be to, reikia laiko pasiimti ir išleisti kitus keleivius, užvesti bagažą. Antra, Vokietijoje dažnai vyksta remonto darbai autobanuose („Baustelle“), dėl ko susidaro didžiuliai spūstys. Galiausiai, orų sąlygos žiemą taip pat gali stipriai sulėtinti judėjimą. Patirkęs keleivias visada planuoja kelionę su atsarga – jei vairuotojas sako, kad atvyks ryte, geriau neplanuokite svarbaus susitikimo pirmą valandą ryte, o palikite laisvų 2–3 valandas.

7. Ar pervežėjas užtikrina draudimą keleiviams?

Tai klausimas, apie kurį dažnai nepamirštama, bet jis yra kritiškai svarbus. Legaliai veikianti pervežimų įmonė privalo turėti keleivių draudimą. Lietuvoje ir Vokietijoje galiojančios įstatymai reikalauja, kad transporto priemonėturėtų civilinės atsakomybės draudimą (KASKO arba transporto draudimas), kuris apima ir keleivių saugumą.

Prieš užsakydamas kelionę, nekibirkite nuo mažiausios kainos. Užklauskite, ar įmonė turi licenciją (tarptautinių keleivinių pervežimų leidimą). Dirbtuvių „vairuotojai“, kurie važinėja be dokumentų, gali pasiūlyti pigiau, bet jei įvyks avarija, jūs neturėsite jokios teisinės apsaugos. Profesionalas visada pasiduos draudimo polisą arba įrodys, kad jo veikla legali. Jūsų saugumas yra pirmiausia.

8. Kaip elgtis su maistu ir poilsiu kelionės metu?

Dauguma šiuolaikinių mikroautobusų turi kondicionierius, tačiau neturi virtuvės. Todėl maistas turi būti pasiruoštas iš anksto. Rekomenduoju pasiimti užkandžių, kurie nebraižo ir nekvailo stipraus kvapo (vengkite kiaušinienės ar keptų žuvų). Geriau, tai yra sumuštiniai, vaisiai, sausi keksnai.

Nepamirškite vandens. Ilgos kelionės metu, ypač su kondicionieriumi, organizmas greitai dehidratuojasi. Nors vairuotojas sustoja degalinėse, kur galima nusipirkti geriamojo vandens, bet jos gali būti retesnės, o kainos – aukštesnės. Poilsio pertraukas (WC ir maistas) vairuotojas planuoja apie kas 3–4 valandas. Jei jums skubiai reikia tualeto, nedvejodami pasakykite vairuotojui – jis stengsis sustoti pirmoje tinkamoje vietoje, tačiau ne visada autobane tai įmanoma iš karto.

9. Ar vaikams reikalingos specialios sėdynės?

Lietuvoje ir Vokietijoje veikia griežti saugumo diržų įstatymai. Vaikai, kurių ūgis ar svoris mažesnis už įstatymuose nustatytą ribą (paprastai iki 150 cm ūgio arba 36 kg svorio), privalo važiuoti specialiose vaikiškose sėdynėse.

Kai kurios pervežimų kompanijos gali turėti vieną ar dvi pagalbines sėdynes, tačiau negalite tikėtis, kad jos bus visiems vaikams arba bus tinkamo dydžio. Geriausia ir saugiausia pasirūpinti savo vaiku patys – pasiimkite patikimą, jūsų vaikui tinkančią autokėdę. Mikroautobusuose dažniausiai būna standartiniai 3 taškų saugumo diržai, prie kurių tokios kėdės tvirtinasi be problemų. Taip pat neužmirškite pasiimti smagus žaislus ar planšetę su filmukais – ilgos kelionės vaikams gali būti nuobodžios.

10. Kas daryti, jei vairuotojas vėluoja arba negali atvykti?

Technika yra technika, ir net geriausiems „Mercedes“ gali sugesti, o vairuotojui gali pablogėti sveikata. Jei vairuotojas vėluoja, pirmiausia nesijaudinkite ir nedarykite išvadų. Susisiekite su operatoriumi arba pačiu vairuotoju (jei turite jo numerį).

Paprastai vėlavimai siejami su užstrigimu ties pasieniu, dideliais spūstimis ar techniniais gedimais. Jei dėl gedimo kelionės neįmanoma tęsti, įmonė privalo pasiūlyti alternatyvų sprendimą – pavyzdžiui, išsiųsti kitą mikroautobusą (jei įmanoma) arba organizuoti pervežimą kitu transportu. Niekada nemėginkite „užsidaryti“ į automobilį, jei jis atrodo techniškai netvarkingas. Jūsų saugumas svarbiau nei greitas atvykimas. Pasitikėkite savo intuicija – jei kažkas atrodo įtartai, klauskite.

Išvada

Keliauti iš Vokietijos mikroautobusu gali būti tikras malonumas, jei pasiruošiate tai atsakingai. Tai ne tik pigiausias, bet ir vienas patogiausių būdų pasiekti namus, kai neturite savo automobilio arba nenorite kelti streso vairuodami tūkstančius kilometrų vienas. Pagrindis raktas į sėkmingą kelionę be streso – tai atviras ir ankstesnis bendravimas su pervežėju.

Nebijokite klausti, reikalaukite profesionalumo ir tikrinkite dokumentus. Gerai organizuota kelionė suteikia jums laiko atsipalaiduoti, perskaityti knygą, pamiegoti arba tiesiog pagalvoti apie artėjančią susitikimą su artimaisiais. Tikiuosi, šie patarimai, paremti ilgamete patirtimi, padės jums mėgautis keliu. Sėkmings kelionės!