Kaip keliauti į Vokietiją saugiai ir be rūpesčių? Eksperto gidas keliautojams

Vokietija – viena artimiausių ir populiariausių kryptų lietuviams. Kasmet šalis susilaukia milijonų svečių, kurie vyksta čia ne tik dėl verslo, bet ir dėl poilsio, pirklių šventės ar tiesiog gražių gamtos vaizdų. Esu dirbęs tarptautinių pervežimų srityje daugiau nei dvidešimt metų ir per tą laiką tūkstančius kartų keliavau įvairiais maršrutais link Vokietijos. Nuo didžiųjų logistikos centrų, tokių kaip Hamburgas ar Miunchenas, iki mažųjų miestelių Bavarijos kalnuose – mačiau viską.

Nors Vokietija pasižymi puikiu kelių tinklu ir aukšta aptarnavimo kultūra, kiekvienai kelionei reikalinga nemaža pasiruošimo. Dažnai tenka matyti keliautojų, kurie, netyčia pažeidę vietinius taisykles, patiria nemažą stresą ir susiduria su nenumatytomis išlaidomis. Siekdama padėti išvengti šių problemų, parengiau išsamų vadovą. Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo patirtimi ir paaiškinsiu, kaip organizuoti kelionę taip, ji būtų ne tik patogi, bet ir visiškai saugi.

Saugumas prasideda ne nuo to, kai užsivedate variklį, o dar namuose, planuojant maršrutą ir tikrinant transporto priemonę. Vokietijos kelių eismo taisyklės gali šiek tiek skirtis nuo mūsų įprastų, o jų laikymasis yra griežtai kontroliuojamas. Be to, techniškai tvarkingas automobilis Vokietijoje ne tik yra saugumo garantas, bet ir įstatymo reikalavimas. Toliau rasite atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus, kurie padės jums jauskitis užtikrintai kelyje.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kokius dokumentus būtina turėti su savimi, važiuojant į Vokietiją?

Tai vienas svarbiausių klausimų, nes be teisingų dokumentų kelionė gali baigtis dar prasidėjusi. Pirmiausia, turite turėti galiojantį vairuotojo pažymėjimą. Jeigu jis – „senojo“ tipo (be kortelės), rekomenduojama jį pakeisti į naująjį, kad išvengtumėte nesusipratimų dėl brūkšnelinių kodų ar formato. Taip pat būtina turėti techninį automobilio pasą. Jeigu automobilis neregistruotas jūsų vardu (pvz., priklauso įmonei ar šeimos nariui), būtina turėti notariškai patvirtintą įgaliojimą vairuoti šį automobilį, parašytą vokiškai arba angliškai.

Nepamirškite draudimo poliso – „Žalos atlyginimo civilinės atsakomybės“ draudimo (vadinamasis „Auto“ draudimas) žalos kortelė (Green Card). Nors Lietuva yra ES narė ir draudimas galioja visoje Europos Sąjungoje, pažymėjimas su vokišku adresu greičiau pagelbėtų įvykus įvykiui. Jeigu keliaujate nuomojamu automobiliu, įsitikinkite, kad turite visus nuomos punktų pateiktus dokumentus. Pasas arba asmens tapatybės kortelė taip pat privalomi, jeigu reikės apsistoti viešbutyje ar patvirtinti asmenybę policijai.

2. Ar reikalingas specialus techninis paruošimas automobiliui prieš kelionę?

Absoliučiai taip. Per savo darbo metus mačiau, kaip nusivylimą sukelia techninės problemos svetimoje šalyje. Prieš išvykstant atlikite pilną techninę apžiūrą: patikrinkite stabdžius, padangas, akumuliatorių, aušinimo skysčio lygį, žibintus ir „vašką“. Vokietijoje yra griežti reikalavimai dėl automobilio techninės būklės. Jei automobilis yra aiškiai avarinis (pvz., dega rūko žibintai, arba yra didelių rūdžių židinių, galintys įtakoti saugumą), policija gali uždrausti toliau važiuoti ir nuimti numerius.

Labai svarbu yra padangų būklė. Vokietijoje griežtai vertinamas protektoriaus gylis – jis turi būti ne mažiau kaip 1,6 mm (bet rekomenduojama ne mažiau 3 mm, ypatingą dėmesį skiriant saugumui). Taip pat patikrinkite, ar automobilyje yra privalomas komplektas: aptaisių rinkinys, kelionės servizo komplektas (kėbului pakelti), suoliukas ratams keisti ir atsarginis ratas. Nors dauguma šių dalykų yra ir mūsų įprastiniuose rinkiniuose, jų trūkumas gali būti baudžiamas.

3. Ar Vokietijoje reikia mokėti už kelių naudojimą (vinjetes)?

Tai vienas dažniausių mitų. Skirtingai nei kaimyninėse Austrijoje ar Šveicarijoje, Vokietijoje nėra bendros kelių naudojimo mokesčio (vinietės) lengviesiems automobiliems. Tai reiškia, kad galite važiuoti autostradomis (Autobahn) nemokamai. Tačiau nepamirškite, kad kai kurie tiltai, tuneliai ar specialūs keliai (pvz., tunelis po Elbe upiu Hamburge ar kai kurie Alpių keliai pietinėje Bavarijoje) gali būti mokami. Juose yra mokami bokštai, kuriuos reikia pravažiuoti atskirai.

Jei jūsų maršrutas eina per kitas šalis (pvz., važiuojate per Čekiją ar Lenkiją), būtinai įsigykite šių šalių vinietes, nes jų neįsigijus baudos yra labai didelės. Vokiškos vinietės sunkvežimiams yra (MAUT), tačiau tai jums nerūpi, jei keliaujate asmeniniu automobiliu.

4. Kokios yra greičio limitų nuostatos Vokietijoje, ypač autostradose?

Vokietija žymi savo autostradomis, kuriose vietomis nėra greičio apribojimo, tačiau tai nereiškia visiško anarchijos. Esu matęs, kaip daugelis vairuotojų šį faktą suvokia klaidingai. Miestuose (Gebiet mit 30 km/h / 50 km/h ženklai) greitis ribojamas iki 50 km/h, o gyvenamųjų zonų gatvėse – net iki 30 km/h. Užmiestyje greitis dažniausiai ribojamas iki 100 km/h.

Autostradose situacija kitokia. Apie 60-70 proc. Vokietijos autostradų turi nustatytą greičio ribą (dažniausiai 130 km/h), o likusioje dalyje galima važiuoti taip greitai, kaip leidžia sąlygos, saugumas ir automobilio galios (rekomenduojamas greitis yra 130 km/h). Tačiau labai svarbu prisiminti: jei kelyje matote 130 km/h ženklą su juosta per jį, tai privalomas greičio apribojimas. Jei jo nėra – važiuokite protingai. Be to, greitis visada yra ribojamas ties sankryžomis, darbų vietose (Baustelle) ir pavojingais posūkiais. Nuo šių metų taip pat griežčiau stebimi greičio viršijimai darbo vietose, kur baudos gali siekti šimtus eurų.

5. Kas yra „Umweltplakette“ (žalia kortelė) ir kada ji būtina?

Tai vienas dalykas, apie kurį dažnai pamiršta keliautojai iš Lietuvos. „Umweltplakette“ yra ekologinė kortelė, rodanti automobilio išmetamųjų teršalų klasę. Ji būtina norint važiuoti į taip vadinamas „žaliasias zonas“ (Umweltzone) miestuose. Šios zonos įvestos siekiant pagerinti oro kokybę didmiesčiuose.

Dauguma didžiųjų Vokietijos miestų, tokių kaip Berlynas, Miunchenas, Kelnas, Štutgartas, Hanoveris ir kiti, turi šias zonas. Jas paprastai žymi raudonai žaliai juostuoti ženklai su užrašu „Umweltzone“. Į šią zoną negalima važiuoti be prkabintos ant priekinio stiklo žalos, geltonos arba raudonos kortelės (priklausomai nuo automobilio). Dauguma šiuolaikinių automobilių gali gauti žaliąją kortelę (mažiausiai teršiančių). Jas galima įsigyti internetu (užpildžius automobilio techninio paso duomenis) arba degalinėse Vokietijoje. Bauda už važiavimą be kortelės siekia 100 eurų.

6. Kokie yra reikalavimai dėl vaikiškų saugos priemonių automobilyje?

Vokietija yra ypatingai griežta vaiko saugumo klausimuose, o tai mano, kaip eksperto, akimis, yra teisinga. Taisyklės paprastos: vaikai, kurie yra aukštesni nei 150 cm, privalo sėdėti su pritaikyta vaikiška sėdyne arba pagalve. Vaikai, kurie yra žemesni nei 150 cm, negali sėdėti automobilyje be specialios įrangos.

Svarbiausia yra tai, kad vaikų saugos kėdutės turi būti patvirtintos pagal ECE R44/03 arba ECE R44/04 standartus (arba naujesnį i-Size). Negalima naudoti senų, pažeistų ar neregistruotų kėdučių. Jeigu keliaujate su mažais vaikais, įsitikinkite, kad kėdutės yra tvirtai prifixuotos pagal instrukciją. Taip pat atkreipkite dėmesį, kad vaikus draudžiama vežti priekinėje sėdynėje, jeigu ten yra įjungtas oro pagalvės (Airbag) mechanizmas, nebent kėdutė yra specialiai pritaikyta ir įjungta priešingai kelio krypčiai (tuo atveju airbag turi būti išjungtas).

7. Ką reikia žinoti apie alkoholio vartojimą prieš vairavimą Vokietijoje?

Lietuvoje tolerancija alkoholiui vairuotojams yra nulinė, tad mums tai nėra problema, tačiau verta prisiminti Vokietijos taisykles. Leidžiamas maksimalus alkoholio kiekis kraujyje yra 0,5 promilės. Tačiau yra ir griežtesnių apribojimų: jei vairuotojas pažeidė eismo taisykles ar buvo įsivėlęs į įvykį, riba nukrenta iki 0,3 promilės. Be to, vairuotojai su stažu mažiau nei 2 metai arba jaunesni nei 21 metų turi griežtai nulinę toleranciją (0,0 promilės).

Nors Vokietijoje alus yra populiari kultūros dalis, vairuoti išgėrus – tai griežtas draudžiamas veiksmas. Baudos didėja priklausomai nuo promilių kiekio, o esant dideliems viršijimams gresia ne tik bauda, bet ir vairuotojo pažymėjimo atėmimas bei kalėjimas. Mano patarimas: jei planuojate vakarieniauti alaus (Biergarten) ar vyno (Wein), geriau pasirinkite vairuotoją, kuris negeria, arba naudokitės viešuoju transportu/taksi.

8. Kaip elgtissi, jei įvyksta eismo įvykis ar techninė problema?

Niekas nenori galvoti apie nelaimingus atsitikimus, tačiau būti pasiruošusiam – tai eksperto požiūris. Jei įvyksta eismo įvykis, visų pirma užtikrinkite saugumą: įjunkite signalizaciją (avarijinę šviesą) ir užsidėkite šviesos atšvaitines liemenes. Jei įvykis įvyko autostradoje, visi žmonės privalo išlipti iš automobilio ir užlipti ant apsauginės sienelės už kelkraščio.

Vokietijoje veikia galinga pagalbos tarnyba – ADAC. Net jei nesate jų narys, kvietimas pagalbos telefonu gali būti naudingas. Būtinai užpildykite europinį eismo įvykio declaravimo blanką (Euro protocol), jei nėra sužeistųjų ir abiejų šalių nuomonės dėl kaltės sutampa. Jei nesutariate – kvieskite policiją (numeris 110). Dėl techninių gedimų: autostradose kas 2–5 km yra geltonių telefonų stulpai, kuriais galima nemokamai susisiekti su pagalbos centru. Jie nurodo jūsų tikslią vietovę (kilometražą), kas labai padeda greitai atvykti vilkikui.

9. Ar yra kokių nors specifinių taisyklių, susijusių su sustojimu ir stovėjimu?

Taip, ir čia dažnai klystama. Vokietijoje griežtai draudžiama stovėti automobiliu su varikliu dirbančiu, jei vairuotojas išlipa iš mašinos (vadinamas „Motorabgasdelikt“). Tai siejama su aplinkosauga. Jei reikia palikti automobilį net ir minutę, jį reikia užgesinti.

Taip pat atidžiai žiūrėkite kelio ženklus. Stovėjimo vietose su mėlynu fonu ir baltomis P raidėmis (Parkplatz) stovėjimas dažnai mokamas. Reikia nupirkti bilietą iš automato (dažnai reikia įvesti numerio ženklą). Stovėjimas nelegalioje vietoje miestuose gali baigtis ne tik bauda, bet ir automobilio tempimu į aikštelę (Abschleppdienst), kas kainuos labai brangiai. Jeigu matote ženklą su raudonu kryžiumi per stačiakampį („Durchgangsstraße verboten“), tai reiškia, kad čia draudžiama ne tik stovėti, bet ir sustoti net trumpam (išskyrus eismo sąlygas).

10. Ką reikia žinoti apie „Rettungsgasse“ (gelbėjimo koridorių)?

Tai gyvybiškai svarbi taisyklė, kurią kiekvienas vairuotojas turi žinoti išgalvos. Kai autostradoje susidaro spūstys ir pradeda judėti raudonai mirksintys policijos, greitosios pagalbos ar gelbėjimo tarnybų automobiliai, visi vairuotojai privalo susiformuoti gelbėjimo koridorių.

Taisyklė paprasta: jei kelių juostų yra trys, vairuotojai kairiojoje ir vidurinėje juostose turi nustypti kairiau (iki pat kairiojo kelkraščio), o dešinės juostos vairuotojai – nustypti dešinėn (iki pat dešiniojo kelkraščio). Jei juostų yra dvi – kairioji juosta nustumia kairėn, dešinioji – dešinėn. Tarp jų susiformuoja laisvas kelias specialiosioms tarnyboms. Už šios taisyklės pažeidimą, jei tai trukdo gelbėtojams, baudos gali siekti 200–400 eurų, o taip pat gali būti atimami vairuotojo pažymėjimo balai. Per savo karjerą esu matęs, kaip ši taisyklė išties gelbėja gyvybes, todėl prašau ją įsidėmėti labai gerai.

Išvada

Kelionė į Vokietiją gali būti vienas maloniausių ir patogiausių nuotykių, jeigu tik iš anksto pasiruošiate. Šalis pasižymi puikiu infrastruktūros išvystymu, tačiau tuo pačiu ir labai griežta eismo kultūra. Daugiau nei dvidešimt metų patirtis tarptautiniuose pervežimuose mane išmokė vieno pagrindinio dalyko: rūpesčiai kelyje dažniausiai kyla ne dėl blogų kelių, o dėl žmogaus neapgalvotų veiksmų.

Tikrinant dokumentus, pasirūpinant ekologine kortele, žiūrint į greičio matuoklius ir elgiantis atsakingai spūstyse, jūs ne tik išvengiate baudų, bet ir, kas svarbiau, užtikrinate saugumą sau ir savo keleiviams. Vokietija – šalis, kurioje tvarka ir disciplina yra vertinamos virš visko. Nusileiskite šioms taisyklėms, o kelionį atiduokite malonumui mėgautis vietiniu maistu, panorama ir architektūra.

Sėkmings kelionės! Tegul Jūsų ratai visada būna tvirti, o keliai – saugūs.