Kaip keliauti į Vokietiją patogiai ir greitai kasdien? Eksperto vadovas

Vokietija jau dešimtmečius yra viena pagrindinių kryptų lietuviams. Nesvarbu, ar tai verslo kelionė į Berlyną, darbas gamykloje netoli Miuncheno, ar vizitas pas giminaičius Vokietijos provincijoje – šis maršrutas yra itin intensyvus. Per dvidešimt metų, praleistų tarptautinių pervežimų srityje, mačiau, kaip pasikeitė kelių kokybė, pasikeitė vairuotojų įpročiai ir, svarbiausia, keičiasi kelionių organizavimo poreikiai. Anksčiau būdavo pakanka įsodinti žmones į autobusą ir važiuoti, šiandien klientas reikalauja ne tik greičio, bet ir maksimalaus komforto, wi-fi ryšio bei aiškios logistikos.

Keliauti kasdien ar dažnai į toli šiaurės vakarus esančią šalį gali būti iššūkis, jeigu nepasiruošiate tinkamai. Atstumas nuo Vilniaus ar Kauno iki Berlyno siekia apie 1000–1100 kilometrų. Tai kelionė, kuri reikalauja strateginio mąstymo. Šiame straipsnyje aš pasidelsiu ant to detaliai, neapsiribodamas trumpais patarimais, o suteikdamas gilią žinią, kurią per daugelį metų sukūpiau, stebėdamas tūkstančius sėkmingų ir, deja, nepavykusių kelionių.

Mes aptarsime viską: nuo transporto priemonės pasirinkimo iki tokių smulkmenų, kaip kelių kainos Lenkijoje ar poilsio stotelės pasirinkimas, kurios gali lemti visos kelionės sėkmę. Šis vadovas sukurtas tam, kad jūsų kelionė į Vokietiją ne tik būtų greita, bet ir atitiktų aukščiausius patogumo standartus.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Koks transporto būdas yra patogiausias kasdienėms kelionėms į Vokietiją: autobusas, automobilis ar traukinys?

Renkantis transporto priemonę reikia vadovautis ne tik kaina, bet ir laiko bei komforto santykiu. Jeigu kalbame apie autobusą, tai, mano nuomone, yra optimaliausias pasirinkimas tiems, kurie noria atsisakyti vairavimo streso. Šiuolaikiniai autobusai, kurie važiuoja šiuo maršrutu (pvz., „Lux Express“, „Kautra“ ar tarptautiniai nešėjai), yra pritaikyti ilgoms kelionėms: jie turi kondicionierius, wc, wi-fi ir, svarbiausia, leidžia pailsėti.

Automobilis suteikia visišką laisvę. Jūs nenukentėsite nuo fiksuoto grafiko, galite sustoti kur tik norite. Tačiau, kalbant apie kasdienes keliones, vairuotojo nuovargis yra didžiausias priešas. 1000 km viena kryptimi reiškia 10–12 valandų už vairo. Tam reikalingi du vairuotojai arba ilgos pertraukos. Be to, kuro kainos ir kelių mokesčiai Lenkijoje bei Vokietijoje (nors Vokietijoje keleiviniams automobiliams mokesčio nėra, bet Lenkijoje „viaTOLL“ sistema kainuoja brangiai) padidina išlaidas.

Traukkinys – tai romantiškas, tačiau šiuo atveju sudėtingesnis variantas. Nėra tiesioginio maršruto Vilnius–Berlynas. Teks važiuoti per Kauną, Šiaulius ar Rygą, daryti persėdimus. Tai puikus variantas tiems, kurie bijo lėktuvų ar nemėgsta autobusų, tačiau dėl persėdimų ir ilgesnio kelionės laiko, kasdieniam judėjimui jis nėra labiausiai efektyvus.

2. Kaip išvengti eismo spūsčių kelyje per Lenkiją ir Vokietiją?

Eismo spūstys – tai neperžengiama šio maršruto dalis, ypač važiuojant per Lenkiją. Per savo praktiką išmokau vieno pagrindinio dalyko: laiko valdymas yra viskas. Jeigu įsivažiuojate į Varšuvą ar Poznanę pikinėmis valandomis (7:00–9:00 ir 16:00–19:00 vietos laiku), prarasite valandas.

Mano patarimas: planuokite kelionę taip, kad naktį pravažiuotumėte didžiuosius miestus. Jeigu vairuojate asmeniniu automobiliu, stenkitės kirsti Lenkijos sieną anksti ryte (prieš 6:00 valandą ryto) arba vėlai vakare. Taip pat verta naudotis moderniomis navigacinėmis programomis (pvz., „Google Maps“ ar „Waze“), kurios realiu laiku nukreipia į aplinkkelius. Lenkijoje kelyje A2 būna daug remonto darbų, todėl būtinai patikrinkite „drogowskaz“ (kelio ženklų) informaciją iš anksto. Vokietijoje situacija geresnė, tačiau automagistralių sankryžos („Autobahnkreuz“) prie didmiesčių taip pat užstringa.

3. Kiek laiko užtrunka kelionė ir kaip ją tinkamai suplanuoti?

Teoriškai atstumas yra apie 1000 km, ir jeigu būtumėte važiavę pastoviu 120 km/h greičiu, nuvažiuotumėte per 8–9 valandas. Tačiau realybėje tokios kelionės trukmė svyruoja nuo 10 iki 14 valandų. Kodėl? Degalinių pertraukos, pasienio kontrolė (nors ir reta, tačiau įmanoma), eismo spūstys, techniniai sustojimai.

Jei keliaujate kasdien, svarbiausia yra ne tik nuvažiuoti taip, kad atvyktumėte į paskirties vietą, bet ir atvykti įveikę. Jeigu turi susitikimą ryte 9:00 val., reikėtų išvykti ne vėliau kaip prieš 22-23 valandas ankstesnį dieną. Mano patirtis rodo, kad saugiau yra įsivertinti 12 valandų kelionę su pertraukomis. Taip išvengsite streso dėl vėlavimo ir galėsite pailsėti prieš darbus.

4. Kokius dokumentus būtina turėti su savimi, kad ne užstrigtų pasienyje?

Nors Lietuva ir Vokietija yra Šengeno erdvėje, ir fizinės kontrolės dažniausiai nėra, tačiau reikalavimai keleiviams yra griežti. Pasienio policija gali atlikti rinktinę patikrą.

Būtini dokumentai: 1. Galiojantis pasas arba asmens tapatybės kortelė. Vairuotojo pažymėjimas nėra kelionės dokumentas (išskyrus atvejus, kai važiuojate automobiliu ir jis laikomas asmens dokumentu tik pačiam vairavimui, bet ne įveikti sienos). 2. Kelionės draudimas. Nors jis nėra privalomas Šengeno viduje, bet verta turėti medicininį draudimą, kuris galioja Vokietijoje. Vokietijos medicina brangi, o netikėtas susirgimas gali smarkiai užpulsėti kišenes. 3. Dokumentai automobiliui (jei važiuojate savu): techninė apžiūra, civilinė atsakomybės draudimas („Zelena karta“), vairuotojo pažymėjimas.

Jeigu važiuojate ne savo automobiliu, būtina turėti notariškai patvirtintą vairuotojo įgaliojimą nuo savininko. Be jo, automobilį gali konfiskuoti, manydami, kad jis pavogtas.

5. Kur geriausia ilsėtis ir pavalgyti kelyje (Lietuva-Lenkija-Vokietija)?

Maistas ir poilsis – tai ne pusė reikalas, o degalai jūsų organizmui. Per daugelį metų išsiaiškinau geriausias vietas. * Lietuva: Stotelės prie „Viči“ ar „Litpamo“ degalinių yra švarios, maistas geras, tačiau brangesnis. * Lenkija: Čia reikia būti atidesniems. Mažos kavinės prie kelio gali pasiūlyti abejotino kokybės maistą. Rekomenduoju sustoti didelėse degalinėse, tokių kaip „Orlen“, „Shell“ ar „BP“, šalia didžiųjų miestų (pvz., Lodzė ar Poznanė). Ten maistas šviežesnis, o tualetai tvarkingesni. Mano mėgstamiausia strategija – pietūs vienoje iš jų, kad ir šiek tiek pailsėtum nuo vairo. * Vokietija: Čia standartai aukšti. Didžiosios autonominės degalinių tinklai („Autohof“) siūlo puikias pasiūlymas – nuo karštų patiekalų iki šaltų gėrimų. Vokietiškas duonos pyragas („Brezel“) ar kava gali sužadinti.

Svarbu: nebijokite užtrukti 15–20 minučių. Pailsėjęs vairuotojas – tai saugumas ir greitis, o pavargęs – tai rizika.

6. Kokie yra kelių mokesčiai (muitinės, keltai, kelių rinkliavos)?

Šis klausimas dažnai kelia sumišimą. * Lietuva: Nėra kelių mokesčių keleiviniams automobiliams. * Lenkija: Yra privaloma įsigyti vinietę („viaTOLL“) elektronine forma. Be jos važiuoti autostrada A2 (kuri yra pagrindinis kelias į Vokietiją) negalima. Bausmės didelės. Vinietę galima nusipirkti degalinėse ar internetu. Svarbu užpildyti automobilio numerius tiksliai. * Vokietija: Stenkitės („Maut“) mokėti turi tik sunkvežimiai ir transporto priemonės virš 3,5 tonos. Keleivinis automobilis gali važiuoti nemokamai visais „Autobahn“ keliais. * Keltai: Jeigu renkatės maršrutą per Švediją ar Daniją, ten bus keltų mokesčiai, tačiau tiesioginis maršutas per Lenkiją jų nereikalauja.

7. Kaip užtikrinti saugumą ilgose kelionėse? (Techninė būklė, vairuotojo režimas)

Saugumas yra prioritetas Nr. 1. Prieš išvykstant būtina patikrinti: padangas (jos turi būti tinkamos sezonui – Vokietijoje ir Lenkijoje galimos didelės baudos už vasarines padangas sniege), stabdžius, šviesas, skysčių lygį. Bet svarbiausia yra žmogus. Mikro miegas (microsleep) yra pavojingiausias dalykas. Jei pajutote, kad vokai užsimerkia savaime – sustokite. Nėra jokio susitikimo, kuris vertų gyvybės.

Mano patarimas: jei keliaujate kasdien, rinkitės autobusą. Ten yra keletas vairuotojų, jie keičiasi pagal grafiką. Jei važiuojate automobiliu, imkite draugą ir keiskitės kas 3–4 valandas. Gerkite daug vandens, bet vengykite sunkių, riebių patiekalų prieš važiuojant – jie sukelia mieguistumą.

8. Kokios yra bilietų kainos ir kaip jų taupyti?

Kainos svyruoja priklausomai nuo sezono ir dienos. * Autobusai: Kainos gali varyti nuo 60 iki 120 eurų viena kryptimi. Pigiau užsisakyti iš anksto (pvz., 2–3 savaitėms) arba sekti akcijas. Dauguma kompanijų turi lojalumo programas. * Lėktuvai: Iš Vilniaus ar Kauno į Berlyną ar Hamburgą skrendantys „Ryanair“ ar „Wizz Air“ gali pasiūlyti bilietus už 20–40 eurų, tačiau prisidedant bagažo mokesčius ir nuvykimą į oro uostą, suma padidėja. Be to, lėktuvų grafikas ne visada tinkamas kasdienėms kelionėms. * BlaBlaCar: Keliavimas su kitais vairuotojais gali būti pigiausias variantas (30–50 eurų), tačiau čia mažiau komforto ir priklauso nuo kito žmogaus.

9. Ar verta rinktis „BlaBlaCar“ karpoolingą kasdien?

„BlaBlaCar“ yra populiarus variantas tarp studentų ir tiems, kurie taupo. Tačiau kalbant apie kasdienę kelionę į Vokietiją, tai turi savų trūkumų. Jūs priklausote nuo vairuotojo, kuris gali vėluoti, atšaukti kelionę paskutinę minutę arba turėti ne patogų automobilį (pvz., mažą „Golf“ su pilna bagažo skyrius, kur jums nebeliks vietos kojoms).

Be to, jeigu jums reikia dirbti kelyje su nešiojamuoju kompiuteriu, tokiame automobilyje tai neįmanoma. Jei keliaujate retai – puiku. Jei kasdien – geriau pasirinkti patikimesnį autobusą ar savo automobilį.

10. Ką daryti, jei įvyksi avarija ar susidursi su technine problema užsienyje?

Tai baisiausias scenarijus, bet apie jį reikia galvoti. Pirmiausia, visada turkite su savimi „Green Card“ draudimo polisą – jis apima techninę pagalbą užsienyje (pagalbą kelyje). * Jeigu stabdžiai neveikia arba variklis užgęsta – įjunkite „avarinius žibintus“, statykite trikampį 50–100 metrų atstumu (prieš tai užsidėkite šviesos atšvaitinę liemenę). Niekada nieko nedarykite greitajame kelio ruože – išlipkite per dešinę pusę ir užsilenkite už apsauginio barjero. * Skambinkite draudimo kompanijos pagalbos linija. Dauguma jų turi 24/7 pagalbą. * Jei keliaujate autobusu – jūsų nebekreipia dėmesio. Vairuotojas ir dispatcheris pasirūpins technine pagalba bei keleivių pervežimu į kitą autobusą. Tai dar vienas privalumas pasirinkti profesonalų pervežėją.

Išvada

Kelionė į Vokietiją kasdien yra reali, įgyvendinama tūkstančių žmonių kasdien. Tai reikalauja disciplinos, gero planavimo ir atsakomybės. Esu dirbęs šioje srityje pakankamai ilgai, kad galėčiau pasakyti: nėra vieno „geriausio“ būdo, yra tik tas, kuris geriausiai tinka jums.

Jei jums svarbi laisvė ir galimybė užsukti į parduotuvę netoli namų Vokietijoje važiuojant – rinkitės automobilį, tačiau nepraraskite proto dėl nuovargio. Jeigu norite tiesiog atsisėsti, užmigti ir atsibusti prie durų – autobusas yra neabejotinas lyderis. Nepamirškite, kad kokybiška kelionė prasideda ne tada, kai užsijunge variklis, o tada, kai pasiruošiate: įsigyjate vinietę, patikriniate dokumentus ir pasiruošiate psichologiškai.

Kelionė turi būti ne būtinybė, kurią reikia iškęsti, o dalis savo gyvenimo ritmo.