Kaip keliauti į Vokietiją mikroautobusu saugiai ir efektyviai: Visaverčis vadovas

Vokietija jau dešimtmečiais išliks viena pagrindiniu Lietuvos prekybos bei turizmo sričių partnerių. Nesvarbu, ar planuojate organizuoti komandos išvyką, vežti keleivius, vykdyti komercinį pervežimą ar kelionę su šeima ir draugais – mikroautobuso pasirinkimas dažnai tampa optimaliu sprendimu dėl ekonomiškumo ir komforto balanso. Tačiau, turint daugiau nei dvidešimt metų patirties tarptautinių pervežimų srityje, galiu drąsiai pasakyti: sėkminga kelionė neprasideda tada, kai užvedamas variklis, o dar gerokai anksčiau, kai planuojamas maršrutas ir tikrinami techniniai reikalavimai.

Vokiški keliai žūri būtent dėl savo tvarkos ir griežtumo. Čia neįmanoma važiuoti „kaip kažkas“ – yra taisyklės, kurios yra šventos. Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo žiniomis, padėsiančiomis išvengti nereikalingų rūpesčių, baudų ir, svarbiausia, užtikrins saugų atvykimą į tikslą. Mes aptarsime viską nuo reikiamų dokumentų iki vairavimo etiketo automagistralėse.

Įvadas

Mikroautobusu kelionė į Vokietiją – tai ne tik tiesioginis važiavimas iš taško A į tašką B. Tai sudėtingas logistinis procesas, reikalaujantis atidumo dėllei. Vokietijos kelių infrastruktūra yra viena geriausių pasaulyje, tačiau ir reikalavimai transporto priemonėms bei vairuotojams čia yra vieni griežčiausių. Dažnai klientai klausia: „Ar tikrai reikia taip daug ruoštis?“ Atsakymas paprastas: ruoštis užtikrina ramybę.

Pagrindiniai aspektai, kuriuos reikia apsibrėžti dar išvykimo iš Lietuvos metu, yra techninis mikroautobuso parengimas, keleivių bei bagažo tvarkymas, o tiksliau – dokumentų ir draudimų galiojimas. Vokietijoje ne visi „greičio demonai“ yra pavojingiausi, dažniau bėdų kelia netikslumai dokumentuose arba techniškai neprižiūrėtas transportas. Šiame vadove mes suksimės aplink visas šias sritis, kad jūsų kelionė būtų ne tik efektyvi, laiku ir biudžetiška, bet ir visiškai saugi.

Svarbu prisiminti, kad mikroautobusai Vokietijoje dažnai priskiriami kitai kategorijai nei įprasti lengvieji automobiliai, ypač jei kalbame apie komercinius pervežimus arba transporto priemones, kurių bendroji leistina masė viršija 3,5 tonos (nors dauguma turistinių mikroautobusų sverbia mažiau, apribojimai gali skirtis priklausomai nuo vietų skaičiaus). Todėl žinių gilioka ir tikslus supratimas yra būtinas.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Žemiau pateikiamas klausimų ir atsakymų sąrašas, kuris susiformavo per daugelį metų dirbant su klientais, vykstančiais į Vokietiją. Šie atsakymai padės išvengti dažniausių klaidų.

1. Kokius dokumentus būtina turėti su savimi vykstant į Vokietiją mikroautobusu?

Tai yra pagrindinis klausimas, nuo kurio prasideda bet kuri kelionė. Pirmiausia, vairuotojas privalo turėti galiojantį vairuotojo pažymėjimą (kategorija D1 arba D, priklausomai nuo vietų skaičiaus ir mikroautobuso masės). Jei kelionė vyksta komerciniais sumetimais, reikalingi ir transporto licenciniai lapai (Ličencija), taip pat galiojantis ADR sertifikatas (jei pervežami pavojingi kroviniai, nors keleiviniams pervežimams tai retai būna aktuelu).

Be to, būtina turėti transporto priemonės registracijos liudijimą (techninį pasą) bei galiojančį civilinės atsakomybės draudimo „Žaliąjį kortelę“ (Green Card). Nors Lietuva yra ES narė ir „Zalia kortelė“ nėra būtina formaliai, jo turėjimas gerokai palengvina gyvenimą įvykus nelaimei ar patikros metu. Taip pat rekomenduoju turėti su savimi originalią draudimo poliso kopiją. Jei mikroautobusas yra nuomojamas, būtina turėti notarinį įgaliojimą nuomotojo vairuoti šį automobilį užsienio šalyse.

2. Ar reikalinga speciali vairuotojo darbo laiko apskaita ar tachografas?

Tai vienas sudėtingiausių klausimų, su kuriuo susiduriama. Jei mikroautobuso masė viršija 3,5 tonos arba jis skirtas komerciniam keleivių pervežimui (mokamas transportas), tachografo naudojimas yra privalomas. Tačiau dažnai naudojami lengvesni (iki 3,5 t) 9 vietų (be vairuotojo) mikroautobusai, kurie gali būti vairuojami be tachografo, jei tai ne komercinė veikla.

Bet čia reikia būti labai atsargiam. Jei vykstate verslo kelionę ir gaunate už ją atlyginimą, arba jei mikroautobusas priklauso įmonei, Vokietijos policija gali laikyti tai komercine veikla net jeigu Jūs nevykstate reguliaraus maršruto. Patirtis rodo, kad geriausia konsultuotis su logistikos ekspertais arba įrengti tachografą (jei techninė galimybė yra), kad išvengtumėte ginčų kelyje. Jei tachografo nėra, vairuotojas turi laikytis bendrųjų poilsio režimų (kas 4,5 valandos – 45 min. poilsis), nors ir neįrašydamas jų į diską.

3. Kokius techninius reikalavimus turi atitikti mikroautobusas prieš įveikiant sieną?

Vokietijos kelių policija (Autobahnpolizei) labai dažnai sustabdo mikroautobusus tikrinimui. Automobilis turi būti techniškai tvarkingas. Viskas prasideda nuo padangų – jos turi būti pritaikytos sezonui (apie žiemos padangų reikalavimus kalbėsime vėliau), gero protektoriaus gylio (mažiausiai 1,6 mm, tačiau rekomenduojama daugiau dėl saugumo) ir be jokių išorinių defektų (pvz., burbulių).

Svarbu patikrinti visus šviesos signalus: žibintai, „stabdžiukai“, posūkiai, gabaritiniai žibintai turi veikti švariai ir ryškiai. Vairuotojo sėdynė turi būti reguliuojama, saugos diržai – veikiantys. Bagažinėje negali būti neišsisklaidžiusių daiktų, kurie gali kirsti į saloną avarijos metu. Taip pat būtina, kad mikroautobuse būtų degalų kanistra (jei reikalinga), atsarginis ratas su įrankiais ir aptaisa bei aptarnavimo komplektas (žibintų lemputės).

4. Kas yra „Umweltplakette“ (ekologinė ženklelis) ir kodėl jis būtinas?

Tai vienas dažniausių rūpesčių, apie kurį lietuviai dažnai pamiršta. Vokietijos miestuose yra įvestos ekologinės zonos (Umweltzone). Į jas įvažiuoti gali tik tie automobiliai, kurie turi specialią lipduką (ženklelį) priekiniame stikle. Mikroautobusai, ypač senesni, gali neįsivažiuoti į centrinę Miuncheno, Berlyno ar Frankfurto dalį be šio lipduko.

Ženkleliai yra skirtingų spalvų: žalias (geriausias, leidžia važiuoti visur), geltonas ir raudonas (ribotos galimybės). Dauguma naujesnių (nuo 2006-2009 m.) mikroautobusų, atitinkančių Euro 4 ir aukštesnius standartus, gali gauti žaliąjį lipduką. Jį galima nusipirkti internetu iš anksto arba some Vokietijos techninėse apžiūros stotyse (TÜV, DEKRA). Baudos už jo neturėją gali siekti šimtus eurų, tad ši investicija (maždaug 5–10 eurų) tikrai verta.

5. Ar Vokietijoje galioja mūsų greičio apribojimai ar yra specialių taisyklių mikroautobusams?

Čia būtina būti labai atidžiam. Vokietijoje greičio limitai mikroautobusams gali skirtis nuo lengvųjų automobilių. Jei mikroautobuso masė viršija 3,5 tonas (daugiausia 9 vietų autobusai sverbia mažiau, bet yra išimčių), greitis automagistralėje (Autobahn) dažnai ribojamas 80 km/h (kai kur atvejais 100 km/h su greičio reguliatoriumi).

Jeigu mikroautobuso leidžiama masė yra iki 3,5 tonos, tuomet galioja įprasti 130 km/h rekomenduojamas greitis (ir nerekomenduojama viršyti 130 km/h), o ten, kur yra ribojimai, važiuoti reikia pagal nurodytą greitį (pavyzdžiui, 120 km/h ar 100 km/h). Miesto gyvenamuosiuose rajonuose visada galioja 50 km/h ribojimas, o oose – 100 km/h, nebent nurodyta kitaip. Visada laikykitės nurodyto greičio, nes Vokietijoje daugeliuose automobilių yra greičio matuokliai, kurie praneša apie viršyta greitį.

6. Kokie yra žiemos padangų reikalavimai Vokietijoje?

Vokietijoje nėra griežtos datos, nuo kada prasideda „žiemos padangų sezonas“, tačiau yra griežtas situacinis reikalavimas: žiemos padangos (su M+S arba Alpine žymėjimu) privalomos, jei kelyje yra sniego, šlapdgnos arba apledėjusios dangos. Tai nėra rekomendacija, o įstatymas.

Nebaigiantis pagalvojus apie orus, reikia žinoti, kad nuo 2017 m. įsigaliojo naujas reikalavimas dėl sniego griovelio (3 mm gylio) šlapdroms padangoms. Paprastos „žieminės“ padangos, kurios neturi pakankamai griovelio, gali būti pripažintos netinkamomis. Mano patirtis sako, kad geriausia įsidėti aukštos kokybės žiemes (arba visų sezonų su geru įvertinimu) jau lapkričio mėnesį, kad išvengtumėte staigių orų pokyčių Lenkijoje ar Vokietijos pasienyje. Baudos už netinkamas padangas yra didelės, be to, jei įvyks avarija su nežieminėmis padangomis, draudimo kompanija gali atmokėti nuostolius tik išimtiniais atvejais.

7. Kaip teisingai pasiruošti keleiviams ir bagažui?

Saugumas prasideda salone. Kiekvienas keleivis privalo užsidėti saugos diržą. Vokietijoje tai yra griežtai kontroliuojama, ir bauda už ne užsegusį diržą gali būti taikoma ne tik vairuotojui, bet ir pačiam keleiviui. Prieš išvykstant reikia patikrinti, ar visi diržai veikia.

Bagažas turi būti padėtas taip, kad nekristų į vairuotojo lauką ar ant keleivių sunkio aštraus stabdymo metu. Jei mikroautobusas turi stoginę bagažinę, ten reikia krauti tik lengvus daiktus (krepšius, drabužius), nes sunkios pakros gali pakeisti automobilio svorio centrą ir padaryti jį nestabiliu vairuojant posūkiuose. Viduje reikia uždaryti visus skyrius, kad durys atsitrenkus netrukčiotų. Taip pat svarbu, kad bagažas neužblokuotų išėjimo kelių („šeimininkų“ durų) – tai yra viena pagrindinių saugumo taisyklių.

8. Kas daryti, jei įvyko avarija ar mikroautobusas sugedo Vokietijoje?

Nieko nemalonensio nėra, tačiau būtina žinoti veiksmų algoritmą. Pirmiausia, įjunkite variklio stabdį (hazardus), užsidėkite šviesą atspindėtį liemenę (ji privalo būti mikroautobuse) ir pastatykite trikampį (mažiausiai 50–100 metrų už avarijos vietos, automagistralėje – 150 m).

Skambinkite pagalbos numeriu 112. Vokietijoje šis numeris veikia nemokamai, operatoriai dažnai kalba angliškai. Praneškite vietą (jei yra Autobahn, pažymėkite kelio numerį ir, jei įmanoma, artimiausio „kilometro stulpelio“ numerį). Jeigu turite „Kasko“ draudimą su pagalba kelyje, skambinkite į savo draudimo kompanijos pagalbos liniją – dažnai jie turi partnerių Vokietijoje, kurie atvyks greičiau.

Jei įvyko eismo įvykis su kaltinamuoju, būtina užpildyti „Euro accident“ formą (Europinį avarijos pranešimą). Tai labai pagreitins draudimo išmokų gavimą grįžus į Lietuvą. Niekada nepripažinkite kaltės, jei nesate tikri, ir nepasirašinėkite jokių dokumentų vokiškai, kurių nesuprantate (išskyrus policijos protokolus).

9. Ar reikia mokėti už važiavimą automagistralėmis (mokestis už kelią)?

Geras naujienas: Vokietijoje asmeniniais (ir dauguma iki 3,5 t svorio) mikroautobusais važiuoti automagistralėmis (Autobahn) yra nemokamai. Nėra jokių vignetės ar mokamų vartų, kaip Prancūzijoje arba Lenkijoje. Tai viena priežasčių, kodėl šalis tokia populiari tranzitinėms kelionėms.

Tačiau yra vienas „bet“. Jei jūsų mikroautobuso masė viršija 7,5 tonos (tai jau ne mikroautobusas, o mažasis autobusas), tuomet reikia mokėti mokesčius pagal „Toll Collect“ sistemą (tokius kaip sunkvežimiai). Jei vairuojate įprastą 9 vietų (pvz., Mercedes Vito ar VW Transporter) mikroautobusą, kuris sveria mažiau nei 3,5 tonos, jums nieko mokėti nereikia. Saugokitės sukčių, kurie prie sienos gali siūlyti „pigius kelio bilietus“ – jums juos nereikia.

10. Kokios yra specifinės vairavimo kultūros taisyklės Vokietijos keliuose?

Vokiškas vairavimo etiketas – tai atskira mokslo sritis. Pagrindinė taisyklė automagistralėje: „Dešinėje eismas, kairėje – lenkimas“. Niekada nevairuokite kairiajuoju juosta, jei ne lenkiate. Jei kairėje juostoje važiuojate greičiau už dešinėje esančius automobilius, o jie ne lenkia, Jūs elgiatės neteisingai. Taip pat draudžiama lenkti dešinėje.

Dar vienas dalykas – „Reißverschluss“ (užtrauktuko) principas, kai susidaro eismo spūstys: viena eismo juosta įsijungia į kitą pakaitomis – vienas automobilis iš dešinės, vienas iš kairės. Tai leidžia eismui judėti tolygiai. Taip pat verta prisiminti, kad prieš pervažiuojant pėsčiųjų perėją („Zebrą“) būtina visiškai sustoti, jei pėstasis laukia arba jau žengia ant perėjos. Vokietijoje pėstieji turi absoliučią pirmenybę, ir policija tai stebi labai aktyviai.

Išvada

Kelionė į Vokietiją mikroautobusu gali būti puiki patirtis – patogi, ekonomiška ir leidžianti lankytis įvairiuose miestuose neatsiejant nuo savo grupės. Tačiau, kaip matėme iš aukščiau pateiktų atsakymų, sėkmė slepiasi detaliuose. Dokumentų tvarka, techninės būklės užtikrinimas, žinių apie specifinius reikalavimus (kaip ekologinės zonos) ir vairavimo etiketo laikymasis yra raktiniai elementai, užtikrinantys, kad kelionė nebaigtis nenumatytais stabdžiais prie sienos ar baudomų gausa.

Mano daugiametė patirtis moko, kad geriausias būdas keliauti – tai būti pasiruošusiam blogiausiam scenarijui, tikintis geriausio. Pasirūpinkite atsarginėmis lemputėmis, žinokite savo draudimo numerį iš nugaros ir supraskite savo mikroautobuso limitus. Vokietija myli tvarką, ir jei Jūs elgiatės pagal tą tvarką, Jums bus leidžiama važiuoti patogiai ir saugiai.

Tikimės, kad šis vadovas padės Jums suorganizuoti nepablijusią kelionę. Sėkmingų kelių, saugių posūkių ir greito grįžimo namo!