Kaip efektyviai sutaupyti vežant daiktus iš Vokietijos atgal? Praktiniai patarimai

Bendravau su tūkstančiais klientų, kurie perka daiktus Vokietijoje – nuo mažų baldų rinkinių iki industrinių mašinų dalių. Per daugiau kaip dvidešimt metų praleistų tarptautinių pervežimų srityje, daugelis kartų girdėjau tą patį klausimą: „Kaip padaryti, kad kaina būtų kuo mažesnė?“. Atsakymas nėra vienas žodis. Logistika – tai ne tiesiog kėlimas ir vežimas, tai sudėtingas mozaikos dėliojimas, kur kiekviena detalė turi savo kainą. Vokietija – mūsų pagrindinė prekybos partnerė, o maršrutai „Vokietija-Lietuva“ ir atgal yra vieni intensyviausių Europoje. Tačiau intensyvumas nereiškia, kad kaina turi būti aukšta.

Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo patirtimi ir parodysiu, kuriose vietose dažniausiai „svyra“ pinigai, ir kaip jus išlaikyti savo kišenėje. Mes nekalbėsime apie tai, kaip susitarti su vairuotoju gatvės kampe – tai nelegalu ir rizikinga. Kalbėsime apie profesionalią, strateginę logistiką. Sutaupyti galima tik suprantant, kaip formuojama kaina ir kurios paslaugos iš tikrųjų yra būtinos, o kurios – tik mokesčiai už neapibrėžtumą.

Svarbiausia taisyklė, kurią išmokiau per šiuos metus: brangiausia logistika yra ta, kuri padaryta neteisingai pirmą kartą. Tada tenka mokėti už grąžinimą, pakartotinį vežimą ir sandėliavimą. Taigi, taupyti pradedama ne nuo to, kiek mokame už kilometrus, o nuo to, kaip suplanuojame procesą. Žemiau rasite išsamų atsakymų į dažniausiai kylančius klausimus, padėsiančių jums tapti informuotu ir, kas svarbiau, ekonomišku klientu.

DUK (Dažnai užduodami klausimai)

1. Kuo grupinis krovinys (dalinis pervežimas) yra pigesnis už pilną sunkvežimį?

Tai vienas pagrindinių būdų sutaupyti, jei jūsų siuntos tūris nedidelis. Vizualizuokite tai taip: važiuojate taksi vienas, mokate už visą automobilį. Važiuojate autobusu – mokate bilietą, kainą pasidalijote su kitais keleiviais. Logistikoje tas pats principas. Jei turite pavėžėti, pvz., vieną ar du sofa ar keletą palečių prekių, užsisakyti pilną 20 ar 24 pėdų sunkvežimį būtų baisiai brangu.

Grupinis krovinys (angliškai vadinamas groupage arba part load) reiškia, kad viename sunkvežimyje surinkiami kelių klientų daiktai. Vairuotojas renka juos iš skirtingų vietų Vokietijoje ir paskui veža į Lietuvą, kur iškrauna kiekvienam adresatui. Kaina čia formuojama užimamame tūrio ar svorio pagrindu. Jūs nenusimokate už tuščias sunkvežimio vietas, kurias užpildytų oras. Taip pat grupiniai pervežimai dažnai vykdomi reguliariais maršrutais, pvz., kas savaitę, todėl logistikos kompanijos gana tiksliai gali numatyti savo išlaidas ir siūlyti fiksuotas, mažesnes kainas. Tačiau čia reikia kantrybės – reikia laukti, kol sunkvežimis surinks visus „keleivius“, todėl pristatymo terminas gali būti ilgesnis nei iškviestam automobiliui.

2. Kaip krovinių pakavimas įtakoja galutinę kainą?

Daugelis klientų mano, kad pakavimas – tai tik apsauga nuo pažeidimų. Tačiau man, kaip ekspertui, pakavimas kalba apie efektyvumą. Ne profesionaliai supakuotas krovinys užima daugiau vietos. Jei aš atvežu į jūsų namus vokiškus baldus, o jie yra išardyti ir tvarkingai supakuoti į dėžes, aš juos galiu perkrauti į kitą krovinį arba sudėti kompaktiškai. Jei jie yra neišardyti, o „užvynioti“ į plėvelę, jie tampa erdvūs, „pūkuoti“. Jie užima vietos kitoems daiktams, kuriuos galėčiau paimti ir uždirbti.

Be to, yra svarbus svorio ir tūrio santykis. Vokietijoje dažnai perka lengvus, bet didelius daiktus (pvz., putų polistirolo plokštes, tuščias dėžes). Logistikoje egzistuoja sąvoka „užfiksuotas tūris“. Jei jūsų krovinys lengvas, bet didelis, jis gali būti apmokestinas kaip už tam tikrą tūrį (pvz., 1 m³ = 250 kg). Geras pakavimas leidžia sumažinti tūrį, suspaudus dėžes arba išardant baldus. Taigi, investavimas į kokybiškas dėžes arba išardymo darbus Vokietijoje prieš išvežimą gali sutaupyti dešimtis ar šimtus eurų pervežimo mokestyje. Taip pat sumažėja rizika, kad ką nors sudaužysite per važiavimą – o tai taip pat nesusimokėjimas už naują daiktą.

3. Ar planavimas iš anksto tikrai sumažina išlaidas?

Absoliučiai taip. Per savo karjerą mačiau, kaip skubėjimas kainuoja brangiau nei pašalpinis kuras. Logistika yra paremta planavimu. Jei jūs manote apie pervežimą prieš savaitę ar dvi, aš galiu jums pasiūlyti „grąžtinį krovinių“ (backload) variantą. Tai situacija, kai sunkvežimis važiuoja į Vokietiją su kroviniu (pvz., Lietuvoje užkrauta mediena ar maisto produktai), iškrauna jį ir turi grįžti tuščias atgal į Lietuvą. Tuščias važiavimas – tai nuostolis vairuotojui.

Jei jūs susitariate laiku, aš galiu jums parduoti tą grįžtamą vietą už 30–50 proc. mažesne kaina, nes vairuotojui svarbu bent kažką uždirbti už kuro ir darbo užmokestį, o ne važiuoti tuščias. Tačiau jei skambinate sekmadienio vakarą ir reikalaujate, kad daiktai būtų atvežti antradienį rytą, aš turiu ieškoti vairuotojo, kuris specialiai jums nuvažiuotų. Tai yra „iškviestas automobilis“, ir jo kaina visada bus pilna, be jokių nuolaidų, nes aš privalau padengti visus išlaidas be galimybės užsidirbti iš kito kelionės galo. Planuokite iš anksto, ir tapsite prioritetiniu klientu.

4. Kodėl krovinio vieta Vokietijoje (miestas vs. kaimas) svarbi kainos formavimui?

Vokietija – didelė šalis, bet ne visos vietos yra vienodai pasiekiamos. Didžiuosiuose miestuose, tokiuose kaip Berlynas, Miunchenas, Hamburgas ar Frankfurte, yra didžiuliai prekybos centrai ir sandėliai. Ten vairuotojai važiuoja kasdien. Jei jūsų daiktai yra netoli tokio miesto ar automagistralės (Autobahn), kaina bus mažesnė, nes vairuotojui nereikia nukrypti nuo pagrindinio maršruto.

Tačiau jei perkate daiktą iš mažo kaimo Bavarijos kalnuose arba tolimame Šlėzvige-Holšteine, tenka kalbėti apie papildomus kilometrus. Sunkvežimiai negali važiuoti bet kur, juos riboja masės ir matmenų apribojimai, o kai kurie kaimo keliai gali būti per siauri. Nukrypimas nuo maršruto 50 km viena kryptimi reiškia 100 km papildomo važiavimo, kuro sąnaudų ir vairuotojo laiko. Jei turite galimybę susitarti su vokiečių pardavėju, kad jis išduotų prekes artimiausiam didesniam miestui ar net pačiam vairuotojui prie magistralės (pvz., degalinėje), tai gali žymiai sumažinti kainą. Dažnai vokiečiai yra labai supratingi ir gali padėti išsiųsti krovinį į artimiausią perkrovimo terminalą.

5. Ar verta rinktis pervežėjus pagal kainą internetinėse platformose?

Interneto platformos (freight exchanges) yra puikus įrankis, tačiau jose reikia būti labai atsargiam. Ten dažnai skelbia ne patys pervežėjai, o tarpininkai, arba vairuotojai, kurie bando užpildyti savo grafiką. Žemiausia kaina dažnai slepia pavojų. Per 20 metų mačiau daugybę atvejų, kai klientas, norėdamas sutaupyti 50 eurų, pasirinko nepatikimą pervežėją be licencijos. Rezultatas – krovinys dingsta, vėluoja savaitėmis, arba atkeliauja sužalotas.

Kiekvienas rimtas pervežėjas turi savo sąnaudas – kuras, draudimas, vairuotojo atlyginimas, automobilio priežiūra, mokesčiai Vokietijoje (vadybinės kortelės, mokesčiai už aplinką). Jei kaina žymiai žemesnė nei rinkos vidurkis, tai reiškia, kad kažkurio iš šių elementų trūksta. Galbūt vairuotojas nebus apdraustas? Galbūt jis važiuos pažeisdamas poilsio režimą (kas uždrausta ir pavojinga), o jei sustabdys policija, jūsų krovinys stovės kelias dienas. Mano patarimas: ieškokite rekomendacijų, patikrinkite įmonės veiklos trukmę. Sutaupyti 10 procentų kainos, bet prarasti ramybę ir laiką – neverta.

6. Kaip išvengti papildomų mokesčių už vairuotojo laukimą?

Tai vienas dažniausių nesusipratimų, kurį stengiuosi išaiškinti kiekvienam klientui. Vairuotojo laikas – tai pinigai. Standartiškai pervežimo kainoje įskaičiuota 1–2 valandos krovinio įkėlimo ir iškėlimo laikas. Jei perkate didelį kiekį baldų iš Vokietijos (pvz., iš „IKEA“ arba naudotų baldų salonų) ir planuojate juos įkelti patys, turite būti pasiruošę.

Dažnai atsitinka taip: klientas sako „viskas paruošta“, tačiau atvykus vairuotojui paaiškėja, kad baldai dar neišardyti, reikia surasti įrankius, arba dėžės stovi trečiame aukšte be lifto. Vairuotojas negali laukti nemokamai. Vokietijoje ir Lietuvoje standartinis laukimo mokestis svyruoja nuo 40 iki 60 eurų už valandą. Jei vairuotojas laukia 3 valandas, gausite sąskaitą už 150 eurų papildomai. Kaip to išvengti? Pasirūpinkite, kad krovinys būtų paruoštas prieš vairuotojo atvykimą: išardyta, prie įėjimo, su paruoštais keliais. Jei įkėlimas trunka ilgiau nei valanda, geriau iš karto susitarti dėl keltuvininkų paslaugų – tai pigiau nei mokėti už vairuotojo stovėjimą.

7. Ar apdraudimas yra būtina išlaida, ar galima jo atsisakyti?

Kai kalbame apie taupymą, dažnai klientai žiūri į draudimą kaip į nereikalingą priedą. „Ką gi, gali atsitikti, aš taip gerai supakuosiu“. Kaip žmogus, matęs ne vieną avariją ir staigų stabdymą, galiu pasakyti: tai klaida. Tarptautiniame pervežime draudimas ne tik apsaugo jūsų turtą, jis apsaugo jus nuo bankroto, jei atsitiktų didelė nelaimė.

Vokietijoje perkami daiktai dažnai būna brangūs. Jei vairuotojo pataikys į elnią arba užsidegs sunkvežimio priekis (tokių atvejų yra), ir jūsų baldai sudegs arba bus apgadinti vandens gaivinant gaisrą, be draudimo liksite be nieko. Nors pagal tarptautines konvencijas (CMR) vežėjas atsakingas, jo atsakomybės ribos dažnai labai žemos (pvz., apie 8,33 SDR už kilogramą). Jei vežate 500 kg vertęs 5000 eurų baldus, be draudimo gausite tik kelias šimtus eurų atlyginimo. Visada pasirūpinkite krovinių civiliniu draudimu. Jis paprastai kainuoja tik nedidelę sumą (priklausomai nuo vertės), bet suteikia ramybės. Tai ne išlaida, tai investicija į saugumą.

8. Kaip sujungti keletą pirkinių iš skirtingų Vokietijos tiekėjų vienam reise?

Tai vienas efektyviausių būdų mažinti vieno daikto pervežimo kainą. Dažnai perkame iš keleto vietų – vienoje vietoje variklius, kitoje baldus, trečioje padangas. Vietoj to, kad užsakytumėte tris atskiras transporto priemones (kas yra labai brangu), galite naudoti „konsolidacijos“ paslaugą.

Kaip tai veikia? Jūs susitariate su pervežėju, kad jis surenka visus jūsų daiktus iš skirtingų Vokietijos miestų ir juos atveža į vieną centrą (tarpinį sandėlį) Vokietijoje. Ten jie sukraunami į vieną didelę siuntą arba dalį sunkvežimio ir tada vienu kartu vežami į Lietuvą. Taip jūs sumokėsite tik už vieną pervežimą iš Vokietijos į Lietuvą, o už važiavimą pačioje Vokietijoje tarp parduotuvių dažnai imamas nedidelis mokestis arba jis įtraukiamas į bendrą sutartį. Tai reikalauja geresnio koordinavimo su jūsų tiekėjais (kad jie išduotų prekes tam tikru laiku), tačiau ekonomijos efektas gali būti didžiulis – iki 60–70 proc. lyginant su atskirais siuntimais.

9. Ar savaitės diena ar metų laikas turi įtakos pervežimo kainai?

Taip, ir tai nėra mažas dalykas. Logistika – tai pasiūlos ir paklausos dėsnis. Pavasario ir rudenio pradžioje, taip pat prieš šventes (Kalėdas, Velykas), pervežimų kainos šuoliauja aukštyn. Tuo metu dauguma įmonių nori parvežti prekes prieš šventes arba po atostogų, todėl sunkvežimių trūksta. Jei galite nukelti savo pervežimą į „negyvą“ sezoną (pvz., sausį arba liepos vidurį) arba į savaitės vidurį (antradienį-ketvirtadienį), galite susitarti dėl žemesnės kainos.

Pirmadieniai ir penktadieniai yra pačios brangiausios dienos. Pirmadieniais visi nori, kad prekės būtų pristatytos po savaitgalio, o penktadieniais – stengiasi išvežti prieš savaitgalį. Be to, Vokietijoje yra griežti darbo laiko apribojimai vairuotojams, todėl naktiniais pervežimai arba darbą šventėmis atliekančios kompanijos siūlo savo paslaugas brangiau (už darbą naktį ar šventę). Jei jūsų krovinys neskubus, paklauskite pervežėjo apie pigesnių datų galimybes – dažnai jie patys siūlo nuolaidas, jei gali suderinti grafiką.

10. Ar galima derėtis dėl kainos su logistikos kompanija?

Žinoma, derėtis galima ir reikia, tačiau tai turi būti konstruktyvus derėjimasis, o ne mėginimas nuleisti kainą iki žemės. Kaip ekspertas aš galiu pasakyti: mes vertiname ilgalaikius santykius.