Kainos daiktų transportavimui iš Vokietijos: viskas aišku – Eksperto vadovas

Vokietija jau dešimtmečiais yra vienas pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių. Kasdien tarp šalių važiuoja tūkstančiai sunkvežimių, vežančių viską – nuo mažų siuntinių iki didelių industrijos įrengimų. Dirbdamas tarptautinių pervežimų srityje beveik dvidešimt metų, esu girdėjęs vieną tą patį klausimą: „Kiek kainos vežti daiktus iš Vokietijos?“. Atsakymas, panašu kaip ir logistikoje, niekada nėra vienas žodis. Tačiau nors tai gali atrodyti sudėtinga, susidariusi kainų struktūra yra labai loginė ir perskaitoma.

Šiame straipsnyje aš norėčiau išardyti mitus, supainiotus su kainodara, ir paaiškinti, iš ko tiksliai susidaro galutinė kaina. Nėra „slaptų“ mokesčių, yra tik techniniai ir ekonominiai dalykai, kurie lemia, kiek sumokėsite už savo krovinį pristatymą į Lietuvą. Suprasdami šiuos mechanizmus, ne tik galėsite geriau planuoti savo biudžetą, bet ir rasite patikimesnį pervežėją, nesijusiantį, kad jis bando iš jūsų „ištraukti“ pinigus.

Įvadas

Kai klientas skambina man ir paklausia apie kainą, jis dažnai tikisi girdėti vieną skaičių, pavyzdžiui, „300 eurų“. Tačiau logistikos pasaulyje kaina nėra atsitiktinė. Tai kaip mozaika – kiekvienas jos elementas turi savo reikšmę ir svorį. Mano dviejų dešimtmečių patirtis parodė, kad skaidrus kainos formavimas yra pagrindinis sėkmingo bendradarbiavimo raktas. Klientas, kuris supranta, ką moka, yra ramesnis ir labiau pasitikintis paslauga.

Transportavimo kaina iš Vokietijos priklauso ne tik nuo atstumo tarp miestų, pavyzdžiui, tarp Berlyno ir Vilniaus. Tai tik viršutinis ledkalnio dalis. Žemiau glūdi kuro kainos, vairuotojų darbo užmokestis, kelių mokesčiai Vokietijoje, kurie yra vieni aukščiausių Europoje, ir dar daugybė kitų veiksnių. Be to, svarbu ir tai, ką tiksliai vežate – ar tai viena sofa, ar dvidešimt paletų su cementu.

Pastaruoju metu rinka pasikeitė. Anksčiau kaina dažniausiai priklausė nuo tonų kiekio. Dabar, kai kuro kainos svyruoja, o vairuotojų trūkumas jaučiamas visame kontinente, kainodara tapo dinamiškesnė. Tačiau vienas dalykas išlieka pastovus: kokybė turi savo kainą. Pigiausias pasiūlymas dažnai virsta brangiausia klaida, dėl kurios gali prasti krovinys arba vėluoti savaitę.

Šiame straipsnyje mes nagrinėsime visus aspektus, kurie lemia galutinę sąskaitą. Mes kalbėsime apie fizinius krovinio parametrus, maršruto ypatumus, papildomas paslaugas ir tai, kaip sezoniškumas veikia kainas. Tikėkimės, kad po šio skaitymo Jums bus aišku, kodėl vienas pervežėjas siūlo kainą X, o kitas – Y, ir kuri pasirinkimas yra racionaliausias.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Šioje skyriuje suformulavau 10 klausimų, kuriuos klientai užduoda dažniausiai, ir atsakymus į juos, remdamasis ilgamečia patirtimi. Čia rasite praktinius patarimus ir techninius paaiškinimus.

1. Iš ko tiksliai susidaro galutinė transportavimo kaina iš Vokietijos?

Galutinė kaina susidaro iš kelių pagrindinių komponentų. Pirmasis ir akivaizdžiausias – kuras. Sunkvežimis vidutiniškai sunaudoja 30–40 litrų dyzelino per 100 km, o Vokietijoje kuro kainos yra aukštos. Antrasis komponentas – vairuotojo darbo užmokestis. Vokietijoje ir Europos Sąjungoje galioja griežti minimalaus atlyginimo normatyvai vairuotojams, todėl šios išlaidos yra neabejotinos. Trečiasis dalykas – kelių mokesčiai (vokiškai – „Maut“). Vokietijoje tai vienas brangiausių dalykų, priklausančiai nuo važiavimo zonos ir sunkvežimio ekologinės klasės. Prie viso to prisideda techninė priežiūra, amortizacija, draudimas ir, žinoma, pervežėjo pelnas. Taip pat svarbu ir krovinio tipas: jis lemia, kokį transporto priemonės tipą (tentingas, šaldytuvas, atviras priekaba) reikia naudoti, o tai tiesiogiai įtakoja kainą.

2. Ar pigiau vežti daiktus, jei aš pats susirandu transportą per „freight exchange“ platformas?

Teoriškai – gali būti, tačiau praktiškai tai dažnai atsieina brangiau. Platformose (pavyzdžiui, Timocom ar CargoRouter) skelbiami tarpininkai arba vairuotojai, ieškantys papildomo krovinio grįžtant tuščiai (taip vadinami „backload“). Atrodo puiku – jie važiuoja ir taip, ką nusipirksite papildomą kuro? Tačiau čia slypi pavojus. Jei radote „tuščią važiavimą“, jis gali atitiktį jūsų grafiką tik 50 proc. Jei vairuotojas pavėluos su pagrindiniu krovininiu, jūsų siunta lauks. Be to, dažnai tokie pasiūlymai neturi aiškios atsakomybės – kas bus, jei krovinys bus sugadintas? Dirbant su patikima transporto kompanija, mokate ne tik už važiavimą, bet ir už užtikrintumą, draudimą ir tai, kad krovinys atvyks laiku. Taigi, taupant 50 eurų platformoje, galite prarasti šimtus dėl vėlavimo ar gabenimo kokybės.

3. Kaip krovinio svoris ir matmenys (tūris) veikia kainą?

Logistikoje egzistuoja sąvoka „maksimalus naudingasis svoris“ ir „tūris“. Kartais svoris nėra lemiantis faktorius. Pavyzdžiui, jei vežate plunksnas ar putų polistireną, jos sverba mažai, bet užima daug vietos sunkvežimyje. Tokiu atveju kaina skaičiuojama pagal tūrį (kubinius metrus), nes vairuotojas gali vežti tik 33–34 tonas, o jei vietą užima „oras“, jis negali paimti daugiau mokančio sunkesnio krovinio. Atvirkščiai, jei vežate metalą, jis užima mažai vietos, bet sverda labai daug. Taigi, kaina visada yra kompromisas tarp užimamos vietos m³ ir svorio tonomis. Profesionaliai įvertinus šiuos duomenis, parenkamas optimalus transportas – ar tai 3,5 tonų sunkvežimis („Gazelė“), arba 24 tonų sunkvežimis su tentu.

4. Kuo skiriasi kaina, kai vežama daliniu krovininiu (LTL), o kuo pilnu krovininiu (FTL)?

Tai esminis skirtumas. FTL (Full Truck Load) reiškia, kad išsinuomate visą sunkvežimį sau. Jis važiuoja tiesiai iš siuntėjo prie gavėjo be sustojimų. Kaina čia aukšta absoliučiais skaičiais, tačiau maža, jei skaičiuojame vienam prekės vienetui, ir greitis maksimalus. LTL (Less than Truck Load) – tai kolektyviniai siuntiniai. Jūsų krovinys užima tik dalį sunkvežimio, o likusią vietą užima kiti klientų daiktai. Kaina čia žymiai mažesnė, nes išlaidos padalijamos tarp visų. Tačiau trūkumas – laikas. Toks sunkvežimis turi sustoti daugelyje vietų, iškrauti ir pakrauti kitus krovinius, tad pristatymas gali užtrukti ilgiau. Jei skubate, mokate už greitį (FTL), jei norite sutaupyti ir laiko nėra – renkatės LTL.

5. Ar yra kokių nors papildomų mokesčių, apie kuriuos dažnai užmirštama kalbėti?

Taip, būna „užuominų“, kurios vėliau sukelia nemalonumus. Viena dažniausių – „krovimo darbai“ vokiškoje pusėje. Jei siuntėjas (pavyzdžiui, gamykla ar parduotuvė) nurodo, kad jiems neįmanoma pakrauti krovinio į sunkvežimį, mums tenka samdyti vietinę krovimo komandą Vokietijoje. Tai kainuoja brangiai. Kitas dalykas – laukimas („stand-by“). Jei vairuotojas atvyksta į vietą laiku, o jūsų atstovas vėluoja valandą ar dvi, dauguma pervežėjų skaičiuo� mokestį už vairuotojo laukimą. Taip pat reikia atsižvelgti į specialią apsaugą (pakavimą) – jei reikia įrengti tarpines sienas ar uždengti drobe, tai taip pat gali būti papildomai apmokestinta, jei tai nebuvo aptarta iš anksto.

6. Kaip transportavimo kaina kinta priklausomai nuo to, iš kurio Vokietijos miesto vežama?

Vokietija – didelė šalis. Skirtumas tarp Miuncheno (pietryčiai) ir Hamburgo (šiaurė) yra didžiulis ne tik geografiškai, bet ir logistiškai. Be to, kaina priklauso nuo to, kiek toje vietovėje yra pramonės. Jei vežate iš industrializuoto Ruhr srities (Diuseldorfas, Esenas), kur yra daug gamyklų, rinka yra konkurencinga, ir kainos gali būti geriausios, nes ten daug važiuoja tuščių sunkvežimių, ieškančių krovinių į Lietuvą. Jei reikia vežti iš atokios kaimo vietovės Bavarijoje, sunkvežimiui tenka važiuoti nukrypimu („detour“), kas padidina kainą dėl papildomo kelio ir laiko. Todėl ne visada „kaina iš Vokietijos“ yra vienoda – žiūrime į konkretų pašto kodą.

7. Ar saugus transportuoti brangius daiktus (pavyzdžiui, antikvariatą ar elektroniką) ir kaip tai įtakoja kainą?

Saugumas yra pirmasis prioritetas, kai kalbame apie brangius daiktus. Standartinis CMR draudimas, kurį turi kiekvienas licencijuotas pervežėjas, padengia žalą tik iki tam tikros sumos (paprastai pagal SDR konvenciją, tai gali būti apie 8,33 SDR už kilogramą). Jei vežate brangų paveikslą ar brangią elektroniką, ši suma gali nepadengti nuostolių. Tokiu atveju reikalingas papildomas krovinio draudimas („insurance value“). Tai nedidelis priedas prie galutinės kainos (paprastai procentais nuo krovinio vertės), bet jis duoda ramybės. Be to, tokiems kroviniams gali būti reikalingas specialus sandėliavimas ar aukštesnės apsaugos sunkvežimis, kas taip pat gali šiek tiek pakelti kainą. Tačiau šiuo atveju kokybės ir saugumo taupymas nėra vertas.

8. Kaip sezoniškumas veikia kainas? Ar brangiau vežti prieš šventes?

Taip, sezoniškumas turi didžiulę įtaką. Mes matome aiškius pikus: prieš Kalėdas (lapkričio–gruodžio mėn.), kai visi veža dovanas ir prekes, ir vasarą (liepos–rugpjūčio mėn.), kai vežami statybinės medžiagos ir atostogaujantys žmonės. Šiais laikotarpiais transporto pasiūla sumažėja, o paklauga šuoliais didėja. Kainos gali šokti net 20–30 proc. Taip pat reikia atsižvelgti į Vokietijos šventes. Jei ten yra ilgas savaitgalis ar festivaliai, vairuotojai negali dirbti, o tai sukelia „glaustumą“ prieš šventes ir po jų. Jei galite, planuokite pervežimus „ramiaisiais“ mėnesiais (pavyzdžiui, sausio–vasario ar spalio mėn.), tada kainos yra daugiausia stabilios ir lankstesnės deryboms.

9. Ar į kainą įeina muitinės formalumai, jei prekės yra iš užsienio (ne ES)?

Kadangi ir Vokietija, ir Lietuva yra Europos Sąjungos nariai, tarp jų nėra muitinių kontrolės ir muitų. Tai vadinama vidiniu rinka. Tačiau jei transportuojate prekes, kurios atkeliauja iš trečiųjų šalių (pvz., iš Kinės į Vokietiją, o iš ten – į Lietuvą), situacija kitokia. Tokiu atveju Vokietijoje gali būti atliekami importo muitinės tvarkymai (ES), o Lietuvoje – galutinis apmokestinimas (PVM), jei prekės yra B2B (tarp verslo subjektų). Patys pervežimo darbai (krovinio gabenimas) dažniausiai neapima mokesčių, kurie mokami valstybei (muitai, PVM), už tai, kad prekės kerta sieną. Tai yra atskira sritis. Mano kaip pervežėjo užduotis – pristatyti fiziškai, o dokumentinis apmokestinimas – dažniausiai kliento arba brokerio reikalas. Visada reikia aiškiai susitarti, ar mums reikia atlikti tarpininko funkcijas muitinėje, nes tai papildoma paslauga.

10. Ką daryti, jei gavau labai skirtingas kainas iš skirtingų pervežėjų?

Tai labai dažna situacija. Jei vienas siūlo 400 eurų, o kitas – 700 eurų, pirmiausia pažvelkite į smulkius rašmenis. Ar mažesnė kaina įtraukia krovimo darbus? Ar ji yra fiksi, ar gali pasikeisti („fuel surcharge“)? Kokia yra atsakomybė draudimo atveju? Kartasi pigi kaina gali būti „bazinė“, kuri neįtraukia PVM arba nenumato, kad vairuotojas padės pakrauti. Taip pat žiūrėkite į įmonės patirtį. Ar tai vairuotojas-vienas asmuo su „Gazele“, kuris gali nusižiūrėti, ar didelė logistikos kompanija, turinti techninę pagalbą kelyje? Mano patarimas: ne visada renkatis pigiausią. Pasitikrinkite atsiliepimus, klauskite apie draudimą ir sutarties sąlygas. Skirtumas tarp 400 ir 700 eurų gali būti ramybės ir saugumo skirtumas.

Išvada

Apibendrinant, kainos formavimas daiktų transportavimui iš Vokietijos nėra alchemija, tai sistemingas procesas, grindžiamas realiomis išlaidomis ir rizikų valdymu. Per mano daugiau nei dvidešimt metų šioje srityje esu matęs, kaip keitėsi rinka, tačiau pagrindiniai principai išliko tie patys: kokybė, greitis ir kaina yra susiję trikampio santykioje.

Klientui svarbiausia yra skaidrumas. Neklauskite tik „kiek kainuoja?“, klauskite „kas įeina į šią kainą?“. Suprasdami, ką mokate už kurą, vairuotojo darbą, kelių mokesčius Vokietijoje ir draudimą, jūs tampa nebe paprastu užsakovu, o partneriu. Toks požiūris leidžia išvengti nesusipratimų, nereikalingų vėlavimų ir nepageidaujamų staigmenų.

Transportavimas iš Vokietijos gali būti ir pigus, ir efektyvus, jei viskas suplanuota iš anksto. Nustatykite savo prioritetus: jei jums svarbiausia kaina – būkite lankstūs su terminais. Jei svarbiausias laikas – pasiruošite sumokėti už greitį. Ir visada, visada pasitarkite su ekspertais, kurie gali pasiūlyti geriausią sprendimą būtent jūsų situacijai. Tikiuosi, kad šis straipsnis padėjo Jums pažvelgti į logistikos kainas profesionaliau ir suprasti, kas slepiasi už galutinės sumos sąskaitoje-faktūroje.