Kaina už kelionę iš Vokietijos – geriausi pasiūlymai dabar

Įvadas

Vokietija jau dešimtmečiais išlieka viena svarbiausių Lietuvos prekybos partnerių, ne tik pagal bendrąjį vidaus produktą (BVP), bet ir pagal logistinius srautus. Kasdien tarp šalių važiuoja tūkstančiai sunkvežimių, vežančių įvairiausią krovinių – nuo mažmeninės prekybos produkcijos iki pramonės įrenginių. Tačiau tiems, kurie tik pradedą domėtis tarptautiniais pervežimais arba ieško patikimo partnerio krovinio pervežimui, rinkos situacija dažnai atrodo chaotiška ir neperskaitoma. Kainos svyruoja, pasiūlymų gausa gali sukelti galvos skausmą, o „geriausio pasiūlymo“ sąvokė dažnai tampa iliuzija, jei nepakankamai suprantami procesai.

Dirbant logistikos srityje ilgą laiką, aiškėja viena pagrindinė taisyklė: kaina už kelionę iš Vokietijos nėra atsitiktinis skaičius. Tai sudėtingas darinys, kurį lemia ne tik atstumas tarp Miuncheno ir Vilniaus arba Hamburgo ir Klaipėdos. Čia susiduria kuro kainos, vairuotojų trūkumas rinkoje, Vokietijos kelių mokesčiai (mautas), o taip pat paklausos ir pasiūlos cikliškumas. Šiandien, kai technologijos leidžia sekti krovinius realiu laiku, o klientai vis daugiau reikalauja skaidrumo, suprasti, kaip susiformuoja kaina ir kaip rasti tikrai gerą pasiūlymą, yra svarbiau nei bet kada.

Šiame straipsnyje mes ne tik panagrinėsime esamas rinkos tendencijas ir paaiškinsime, kodėl kainos svyruoja taip, kaip svyruoja, bet ir suteiksime praktinių patarimų, kaip pasiruošti pervežimui, kad jis kainotų kuo mažiau neprarandant kokybės. Mes išnagrinėsime, kuo skiriasi tiesioginis pervežimas nuo susisteminto (grupinio), kodėl reikia bijoti per pigių pasiūlymų ir kaip teisingai sudaryti sutartį, kad išvengtumėte nemalonių staigmenų. Mūsų tikslas – padaryti logistikos pasaulį suprantamą jūsų, kaip kliento, akimis, padėti rasti optimalų sprendimą dabar, o ne vėliau.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

1. Kokius pagrindinius veiksnius lemia kaina už pervežimą iš Vokietijos?

Kaina už kelionę iš Vokietijos nėra pastovi vertė, ji dinamiška ir priklauso nuo grupės makroekonominių bei techninių veiksnių. Pirmasis ir akivaizžiausias veiksnys – kuro kaina. Dyzelinas vis dar yra pagrindinė transporto priemonių degalo rūšis, ir jo kainos svyravimai pasaulinėse rinkose nedelsiant atsispindi pervežimo kainose. Antras svarbus elementas – tai Vokietijos kelių mokesčiai, vadinamasis „Maut“. Vokietija turi vieną brangiausių kelių mokesčių sistemų Europoje, priklausančią nuo transporto priemonės emisijų klasės ir ašių skaičiaus. Taip pat didelę įtaką turi vairuotojo darbo užmokestis. Vokietijoje ir Vakarų Europoje darbo jėgos kainos yra gerokai aukštesnės nei Lietuvoje, todėl tarptautinės transporto kompanijos turi įtraukti šias išlaidas į savo kainoraščius. Galiausiai, svarbą turi ir rinkos pasiūla: jei rinkoje trūksta laisvų sunkvežimių (pvz., dėl derliaus nuėmimo ar švenčių laikotarpio), kainos automatiškai šokuoja aukštyn. Taigi, kaina yra atspindėjis ne tik nuvaziuotam kilometrams, bet ir visoms išlaidoms, susijusioms su transporto priemonės eksploatacija bei aptarnavimu.

2. Ar dabar yra pigiau vežti krovinius iš Vokietijos nei prieš metus?

Šiuo metu galime pastebėti tam tikrą rinkos stabilizaciją po pandemijos sukeltos chaoso bangos. Prieš keletą metų, kai pasaulio tiekimo grandinės buvo sutrukdytos, kainos pasiekė istorinius aukštumus. Dabar, kai intensyvumas šiek tiek nurimo, kainos įgijo racionalesnį pavidalą, tačiau „pigiau“ sąvoka yra reliatyvi. Nors infliacija lėtėja, techninės priežiūros, dalių ir padangų kainos išliko aukštos. Be to, didėjanti apkrova aplinkosaugos reikalavimais (pvz., „Euro 6“ standartai ir ruošiamasi naujiems „Euro 7“ reikalavimams) verčia pervežėjus atnaujinti parką, kas taip pat brangina paslaugas. Taigi, lyginant su priešpandeminiu laikotarpiu, kainos vis dar yra šiek tiek aukštesnės, tačiau lyginant su prieš metų viršūne – jos yra palankesnės. Dabar rinkoje galima rasti konkurencingų pasiūlymų, ypač jei planuojate pervežimą iš anksto ir nesiskubinate.

3. Kuo skiriasi susistemintas ( grupinis) pervežimas nuo tiesioginio, ir kuris pigesnis?

Tai vienas dažniausiai pasitaikančių klausimų, ir atsakymas priklauso nuo jūsų poreikių. Tiesioginis pervežimas (arba pilno krovinio – FTL – transportas) reiškia, kad sunkvežimis yra skirtas tik jūsų kroviniui. Jis važiuoja tiesiai iš siuntėjo į gavėją be sustojimų. Tai yra brangiausias variantas, tačiau greičiausias ir saugiausias, jei svarbu pristatyti prekes tiksliu laiku. Susistemintas arba grupinis pervežimas (LTL – dalinis krovinys) yra pigesnis variantas. Čia viename sunkvežimyje surinkiami kelių klientų kroviniai, kurie vyksta viena kryptimi. Kaina už kelionę iš Vokietijos šiuo atveju yra mažesnė, nes išlaidos (kuras, vairuotojo darbas) padalinamos tarp kelių užsakovų. Tačiau šis variantas reikalauja daugiau laiko, nes reikia surinkti kitus krovinius ir iškrauti juos tarpiniuose punktuose. Jei jūsų krovinys nedidelis (pvz., keletas paletų) ir skubos nėra, grupinis pervežimas yra geriausias pasirinkimas taupyti biudžetui.

4. Kaip krovinio svoris ir tūris įtakoja galutinę kainą?

Profesionalioje logistikoje egzistuoja sąvoka „pakraunamasis tūris“. Sunkvežimis turi techninius apribojimimas – jis gali paimti tik tam tikrą svorį (dažniausia 24 tonos Europoje) ir tūrį (daugiausia 90–100 kubinių metrų). Kartais įvyksta paradoksalinė situacija: krovinių, pvz., putų plastiko ar medvilnės, yra labai mažai svorio, bet jie užima visą sunkvežimio vietą. Tokiu atveju pervežėjas uždirba mažiau, nes nebegali paimti kitų sunkių krovinių. Todėl, jei jūsų kroviniui būdingas didelis tūris, bet mažas svoris (vadinamas „lieknas“ krovinius), kaina gali būti skaičiuojama ne pagal tonas, o pagal užimtą erdvę (pavyzdžiui, už vaziuojamį metrą). Priešingu atveju, jei vežate sunkią metalo gaminių partiją, kainą lemia svoris. Norint gauti geriausią pasiūlymą, būtina kuo tiksliau nurodyti ir svorį, ir matmenis – tai leidžia ekspeditoriui efektyviau suplanuoti krovinių išdėstymą ir pasiūlyti sąžiningą kainą.

5. Ar „priešingoji kryptis“ (backload) gali garantuoti geriausią kainą?

„Priešingoji kryptis“ arba „backload“ yra vienas efektyviausių būdų sutaupyti. Logistikoje dažnai atsitinka taip, kad sunkvežimis atveža krovinią į Vokietiją ir turi grįžti tuščias arba pusiau tuščias atgal į Lietuvą ar kitą šalį. Tokiu atveju transporto kompanija yra suinteresuota paimti krovinį už mažesnę kainą, tiesiog kad padengtų degalų ir vairuotojo išlaidas, o ne važiuotų tuščias. Dabar, kai skaitmeninės platformos leidžia greitai susieti tokius vairuotojus su klientais, galima rasti tikrai puikių pasiūlymų. Tačiau čia yra ir savas rizikos elementas: jei jūsų užsakytas krovinys yra „priešingos krypties“ papildymas, o pagrindinis krovinys pavėluoja, gali pavėluoti ir jūsų siunta. Jei jums svarbi tik kaina ir galite leisti šiek tiek lankstumo terminuose, tai puikus pasirinkimas. Jei reikalinga preciziška logistika, geriau pasirinkti planingą tiesioginį pervežimą.

6. Kokias paslėptas išlaidas reikia numatyti renkantis pervežėją?

Nepatyręs klientas dažnai kreipia dėmesį tik į bazinę kainą, paminėtą komerciniame pasiūlyme, tačiau galutinė sąskaita gali būti didesnė dėl papildomų paslaugų. Vienas dažniausių papildomų mokesčių – tai laukimo mokestis. Jei vairuotojas atvyksta į paskirtą vietą ir privalo laukti krovinio įkėlimo ar iškrovimo ilgiau nei 2 valandas (standartinis nemokamas laikas), dauguma kompanijų taiko valandinį mokestį. Taip pat reikia atsižvelgti į specialią įrangą: jei reikia naudoti „keliamąją“ (hidraulinę platformą) gale, nes sandėlyje nėra keltuvo, tai taip pat kainuoja. Dar vienas dalykas – pristatymas „pirmame kieme“ (pirmame aukšte) arba pristatymas su įkėlimu į patalpas. Renkantis pervežėją, visada klauskite, ar kainoje įskaičiuotas krovinio apdraudimas (CMR draudimas), ar yra ribojimai atsakomybės, ir ar nėra papildomų mokesčių už kuro priedus, kurie gali keistis atsižvelgiant į rinkos situaciją.

7. Kaip sezoninis faktorius veikia kainas dabar?

Logistika, kaip ir dauguma verslo sričių, yra cikliška. Dabar, artėjant prie metų pabaigos arba švenčių laikotarpio (Kalėdos, Naujieji Metai), paklausa staigiai išauga. Vokietijoje tai ypač akivaizdu prieš Velykas ir vasaros atostogas, kai statybų sektorius aktyviai dirba. Tuo metu kaina už kelionę iš Vokietijos gali padidėti 10–20 proc. Taip pat reikia atsižvelgti į vokiškasias atostogas ir savaitgalius. Vokietijoje griežtai reglamentuojamas vairuotojų poilsis, todėl svetainėse (tiek ir prekybos centre, tiek ir pramonėje) krovinio įkėlimas savaitgalį arba šventę gali būti neįmanomas arba labai brangus. Norint gauti geriausią kainą, verta planuoti pervežimus ne sezono piką (pvz., rugsėjo–spalio mėnesiais yra šiek tiek ramesnis laikotarpis po vasaros karštinės) ir užsakyti transportą bent savaitę-dvi iki išvykimo.

8. Ar verta pasitikėti pervežėjais, siūlančiais žymiai žemesnes kainas nei rinkos vidurkis?

Atsakymas yra trumpas: ne be išankstinės due diligence. Logistikos rinkoje, kaip ir visur, egzistuoja principas „jei atrodo per gerai, kad būtų tiesa, tai taip ir yra“. Žymiai žemesnė kaina gali reikšti kelis dalykus. Pirmiausia, tai gali būti jauna, nepatikrinta kompanija, neturinti savo transporto, kuri vežia „tarpininkaujant“ (brokeriai), ir neturi jokios atsakomybės, jei krovinis dingsta arba sugadinamas. Antra, žema kaina gali būti gaunama mažinant išlaidas techninei priežiūrai – vairuotojas gali važiuoti viršyti greitį arba ilsėtis mažiau nei reikia, kas kelia didelę saugos riziką. Trečia, gali būti taikomi „pavogti“ kroviniai arba suklastoti dokumentai. Patyręs ekspertas visada patars: pasirinkite vidutinę arba aukštesnę rinkos kainą, bet su aiškia sutartimi, draudimu ir kompanijos reputacija. Sutaupyti 50 eurų pristatyme, praradant tūkstančių eurų vertės krovinius, nėra verslo strategija.

9. Kaip technologijos (skaitmeninė platformos, GPS stebėjimas) padeda sumažinti kainas?

Šiuolaikinė logistika neįsivaizduojama be technologijų, ir jos tiesiogiai veikia kainodarą. Anksčiau, norint rasti grįžtantį sunkvežimį, teko skambinti po dešimtys brokerių. Dabar egzistuoja skaitmeninės krovinių ir transporto biržos, kurioje algoritmai automatiškai susieja tuščią sunkvežimį su jums reikalingu kroviniu. Tai sumažina tarpininkavimo grandis ir leidžia pervežėjams pasiūlyti geresnes kainas, nes jie nenaudoja brangių brokerių paslaugų. Be to, GPS stebėjimo sistemos leidžia optimizuoti maršrutus realiu laiku – išvengti spūsčių, pasirinkti trumpesnius kelių ruožus. Taip pat sutaupoma laiko pasienio punktuose, nes išankstinis duomenų perdavimas leidžia greičiau atlikti formalumus. Visos šios technologinės optimizacijos leidžia mažinti operacines išlaidas, ir dalis šios naudos atiduodama klientams mažesnės kainos forma.

10. Kokius dokumentus ir duomenis reikia paruošti, kad gauti tikslią kainą ir išvengti nesusipratimų?

Norint gauti tikslų ir galiojantį pasiūlymą, ne užtenka pasakyti „reikia pervežti dėžę iš Berlyno“. Ekspeditoriui reikalingi kuo tikslesni duomenys. Pirmiausia – tikslūs adreso duomenys: pašto kodai Vokietijoje yra labai svarbūs, nes jie nurodo ne tik miestą, bet ir konkretų rajoną, kas gali keisti atstumą dešimtimis kilometrų. Antra, krovinio charakteristika: svoris, matmenys (ilgis, plotis, aukštis), kiekis (palečių skaičius), ir krovinių tipas (pavojingas, brangus, trapus). Jei krovinys netelpa į standartinę 13,6 metrų priekabą, reikės specialios technikos, kas kainuos brangiau. Trečia, reikia nurodyti specialius reikalavimus: ar reikia įrenginio (pavyzdžiui, šaldytuvo), ar reikia vairuotojo pagalbininko įkrovimui. Galiausiai, svarbu nurodyti pageidaujamą atsiėmimo ir pristatymo laiką.