Kaina siuntų pervežimui iš Vokietijos – sužinokite dabar

Vokietija jau dešimtmečius išlieka viena pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių. Kasdien tarp šalių važiuoja tūkstančiai sunkvežimių, vežančių viską – nuo mažų elektronikos detalių iki didelių pramonės įrengimų. Dirbant logistikos srityje beveik dvi dešimtis metų, esu girdėjęs vieną tą patį klausimą daugiau kartų negu galiu suskaičiuoti: „Kiek kainuos parsivežti siuntą iš Vokietijos?“.

Atsakymas, kurio dažniausiai nori girdėti klientai – paprastas skaičius. Tačiau logistikoje, kaip ir architektūroje ar medicinoje, niekas negali būti tiksliai įkainojta be išsamių brėžinių ar diagnozės. Kaina nėra atsitiktinis skaičius, susiformavęs ore. Tai kompleksinis skaičiavimas, atsižvelgiantis į dešimtis variklių, veikiančių vienu metu. Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi ir paaiškinsiu, iš tiesų iš ko susiformuoja kaina, kodėl ji svyruoja ir ką turėtumėte žinoti, kad gautumėte geriausią pasiūlymą ir nenuviltumėte galutinės sąskaitos.

Svarbiausia suprasti, kad pigiausias variantas visada nėra geriausias. Per daugelį metų mačiau ne vieną verslą, kuris, bandydamas sutaupyti kelio euru, galiausiai prarado daugiau dėl vėluojančių siuntų, sugadintų prekių ar papildomų muitinės rūšiavimo problemų. Todėl šiame tekste mes ne tik kalbėsime apie skaičius, bet ir apie tai, kas už juos slepiasi – efektyvumą, saugumą ir pasitikėjimą.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Norėdamas padaryti šią informaciją kuo prieinamesnę, surinkau dešimt dažniausiai man užduodamų klausimų. Atsakymai į juos padės jums susidaryti pilną vaizdą apie krovinių pervežimo iš Vokietijos kainodarą.

1. Kokius pagrindinius veiksnius lemia siuntos pervežimo kainą?

Tai bene pagrindinis klausimas, nuo kurio viskas prasideda. Jeigu logistika būtų tiesiog judėjimas iš taško A į tašką B, kainos formavimas būtų paprastas. Tačiau realybė yra sudėtingesnė. Kainą formuoja trys pagrindiniai „stulpai“: svoris, tūris (matmenys) ir atstumas.

Pirmiausia, svoris. Sunkvežimis turi techninę leidžiamąją maksimalią masę (pvz., 24 tonos). Jei vežame lengvas, bet didelės prekes (pvz., putų polistireną plokštes), sunkvežimis užpildomas tūriu, tačiau svoris lieka mažas. Priešingai, jei vežame metalą, svoris pasiekia ribą, o vieta kablyje lieka laisva. Logistikos kompanijos turi užtikrinti, kad kiekvienas kilometras būtų pelningas, todėl dažnai taikomas „maksimumo“ principas – mokama už tai, kas užima daugiau vietos arba svorio.

Antra, atstumas ir konkreti vieta. Vokietija didelė šalis. Siunta iš Miuncheno (pietuose) bus brangesnė nei iš Berlyno (šiaurėje), jei galutinis tikslas yra Vilnius, ne tiek dėl atstumo, kiek dėl to, kad reikia surasti vairuotojus, kurie grįžtų tuščiomis mažiausiai tikimybę. Taip pat, važiavimas į giliausiai žemyne esantį miestelio fermą reikalauja daugiau laiko ir degalų nei iškrovimai pačiame logistikos mazge.

Trečia, kuro kainos. Jos nuolat svyruoja, ir dauguma ekspeditorių taiko kuro priedą, kuris keičiasi kas savaitę ar net kas dieną. Tai ne bandymas uždirbti daugiau, o būtinybė išlaikyti veiklą, kai degalų kainos šoka į viršų.

2. Kas yra svarbinis tūris ir kaip jis veikia mano kainą?

Tai vienas dažniausių nesusipratimų šaltinių. Klientas siunčia dėžę, sveriančią 10 kg, ir stebimasi, kodėl kaina tokia pati kaip už 100 kg siuntą. Atsakymas paprastas: erdvė sunkvežimyje yra ribota.

Logistikoje egzistuoja sąvoka – „svarbinis tūris“ arba „tūrinis svoris“. Skaičiuojant jį, dažniausiai naudojamas standartinis koeficientas (pvz., 1 m³ = 200 kg arba 333 kg, priklausomai nuo transporto rūšies). Jei jūsų siunta realiai sveria 10 kg, bet jos tūris yra 1 kubinis metras, ekspeditorius ją užskaičiuos kaip 200 kg.

Kodėl taip? Nes į tą 1 m³ galėtų tilpti 200 kg smėlio, kuris uždirbtų daugiau pinigų. Jeigu aš užpildau visą sunkvežimio erdvę „ore“ (lengvomis prekėmis), aš prarandu galimybę vežti sunkesnius krovinius. Todėl, kai suskaičiuojate savo išlaidas, visada įsivaizduokite ne tik svorį, bet ir tai, kiek vietos jūsų prekės užima rėme.

3. Kuo skiriasi dalinio krovinio (kolektyvinio) kaina nuo pilnos savaivės kainos?

Tai esminis pasirinkimas, kuris lemia biudžetą. Dalinis krovinys (angliškai – Less than Truckload, LTL) yra kai jūsų prekės keliauja kartu su kitų klientų prekėmis tame pačiame sunkvežimyje. Čia jūs mokate tik už užimtą vietą (palečių skaičių ar metrus). Tai ekonomiškiausias variantas, jei neturite pakankamai prekių, kad užpildytumėte visą sunkvežimį.

Pilna savaivė (angliškai – Full Truckload, FTL) yra kai išsinuomotate visą sunkvežimį tik sau. Kaina šiuo atveju bus aukštesnė absoliučiais skaičiais, tačiau, jei turite daug prekių (pvz., 20-24 europaletes), kaina vienam paletei gali būti net žemesnė nei renkant dalinį krovinį.

Be to, pilna savaivė yra greitesnė. Krovinių konsolidavimo sandėlyje daliniai kroviniai gali praleisti dieną-dvi, laukiant, kol bus surinktas pilnas sunkvežimis. Jei jums skubama, pilna savaivė, nors brangesnė, gali apsimokėti dėl greičio ir mažesnės prekių pažeidimo rizikos (nes jūsų siunta nėra kraunoma ir iškraunama kelis kartus sandėliuose).

4. Ar siuntos kaina priklauso nuo to, iš kurio Vokietijos miesto ji vežama?

Žinoma, taip. Vokietija – ne tik didelė, bet ir labai tankiai apgyvendinta šalis su išvystyta infrastruktūra, tačiau logistiniai mazgai ten pasiskirstę netolygiai.

Didžiausiųjų miestų, tokių kaip Hamburgas, Miunchenas, Berlynas ar Frankfurte, apylinkėse yra daugiau logistikos centrų. Ten yra didesnė galimybė, kad vairuotojas jau yra netoliese arba gali lengvai paimti papildomą krovinį be didelio nukrypimo nuo maršruto. Tai sumažina kainą.

Tačiau jei reikia pasiimti siuntą iš mažo miestelio Bavarijos kalnuose arba Pfalco regiono gilumoje, vairuotojui teks nukrypti iš pagrindinio automagistralės (Autobahn). Toks nukrypimas reiškia prarastą laiką (vairuotojo darbo valandas) ir papildomus degalus. Todėl tolimi ir „nepatogūs“ paėmimo taškai visada įtraukiami į kainą kaip papildoma mokesčio dalis, vadinama „pervaziavimu“ arba pristatymo mokesčiu už atokumą.

5. Kaip prekių tipas (pvz., pavojingos, šaldomos, trapios) įtakoja kainą?

Standartinės prekės, supakuotos ant europalečių ir uždengtos plėvele, yra „duonos“ logistikos versle. Jas vežti pigiausia. Tačia situacija keičiasi, kai kalbame apie specialius krovinius.

Pavojingos medžiagos (ADR) reikalauja specialiai paruoštų vairuotojų (turinčių sertifikatus), specialios įrangos sunkvežimiuose ir griežtesnio maršruto planavimo. Tai automatiškai kelia kainą 20–30 proc., o kartais ir daugiau, priklausomai nuo pavojaus klasės.

Šaldomos prekės (temperatūrinis režimas) reikalauja šaldytuvų sunkvežimių, kurių degalų sąnaudos yra didesnės, o pats sunkvežimis brangesnis. Be to, vairuotojas turi nuolat sekti temperatūrą ir užtikrinti, kad šaltkraičiai veiktų.

Trapios prekės (stiklas, keramika, muzikos instrumentai) reikalauja ypatingo dėmesio pakavime ir fiksavime. Tokioms siuntoms dažnai taikomas aukštesnis draudimo mokestis dėl didesnės rizikos, o kartais reikalingi ir specialūs įrengimai (pvz., „air ride“ pakabos sunkvežimiai), kurie sumažina vibraciją.

6. Ką reiškia „krovinio įkėlimo“ ir „iškrovimo“ paslaugos ir ar jos įeina į kainą?

Tai vienas pavojingiausių spąstų, kuriuos dažnai pastebiu dirbdamas su klientais. Klientas galvoja, kad „pervežimas“ apima ir tai, kad vyras atvyks, užnešė prekę į sunkvežimį Vokietijoje ir ją išnešė Lietuvoje. Tačiau standartinės sąlygos (paprastai vadinamos EXW – iš gamintojo sandėlio) reiškia, kad vairuotojas tik padės kabliu, jei krovinys jau yra paruoštas pakrauti (pvz., stovi ant pakraustuvo pakraustuvo arba forkliftas yra vietoje).

Jei reikalingos manualinės paslaugos (vairuotojas arba keliai krovėjai fiziškai nešioja dėžes), tai yra papildoma paslauga, kurią sunku įvertinti iš karto. Tokios paslaugos dažnai mokamos tiesiogiai vairuotojui grynaisiais arba pridedamos prie sąskaitos.

Taip pat svarbu prisiminti apie techninę įrangą. Jeigu jūsų sandėlyje nėra keltuvo (forklift), o siunta sveria toną, reikės užsakyti sunkvežimį su „autokranu“ (pakėlimo platforma gale) arba su keltuvu. Tai gali brangiai kainuoti. Visada tiksliai nurodykite, kokios įkrovimo/iškrovimo galimybės yra abiejuose taškuose – tai išvengs nemalonių staigmenų.

7. Ar į kainą įeina draudimas, ir ką daryti, jei siunta pasiekia?

Standartinė tarptautinės vežimo sutartis (CMR) numato tam tikrą atsakomybės ribą. Jei siunta dingsta arba sugadinama, pervežėjas atsako už nuostolį, tačiau ši atsakomybė dažnai yra ribojama (pvz., apie 8,33 SDR vienam kilogramui arba fiksuota suma, priklausomai nuo sutarties). Dėl brangių prekių (elektronika, brangūs alkoholiniai gėrimai, vaistas) ši suma dažnai nepadengia realios vertės.

Todėl visada rekomenduoju papildomą draudimą. Jis paprastai kainuoja labai nedidelę sumą (pavyzdžiui, 0,2–0,5 % nuo prekių vertės), tačiau suteikia ramybės. Jei siunta verta tūkstančius eurų, nėra prasmės rizikuoti dėl kelių eurų.

Ką daryti, jei įvyko nukrypimas? Pirmiausia – nieko nekelkite ir nekeiskite krovinio būklės. Būtina sudaryti CMR protokolą (pažeidimo aktą) kartu su vairuotoju iškrovimo metu. Be šio dokumento, kuriame vairuotojas patvirtina, kad prekė buvo sugadinta arba trūksta, draudimo kompanija atsisakys mokėti kompensacijos. Mano patirtis rodo, kad dauguma ginčų pralaimima būtent dėl to, kad klientas panoro patikrinti prekes vėliau, kai vairuotojas jau išvažiavo.

8. Kaip sezoniškumas veikia siuntų pervežimo kainą iš Vokietijos?

Logistika turi savo „aukso ir vario“ laikus. Rugpjūčio pabaiga ir rugsėjis – tai „aukso“ laikotarpis prekiaujantiems, tačiau „vario“ laikotarpis perkantiems, nes kainos šokinėja aukštyn. Kodėl? Nes prasideda grūdų derlius, o didelė dalis transporto priemonių perkeliamos į žemės ūkio reikmės. Taip pat prasideda mokslo metai – reikia parvežti knygas, baldus, inventorių.

Prieš Kalėdas (lapkričio–gruodžio mėn.) taip pat stebimas didelis pakilimas. Visi nori parvežti prekes prieš šventes, o transporto trūksta. Tuo metu net ir standartinės siuntos gali brangti 10–15 %.

Gegužės–birželio mėnesiais Vokietijoje dažnai vyksta statybų sezoniniai darbai arba didelės parodos (pvz., Hannover Messe), kurios sukelia vietinių kelių užstatymus ir vairuotojų trūkumą tam regione.

Jei galite, planuokite siuntas ne šiuose „pikuose“. Pavyzdžiui, sausio ar vasario mėnesiais kainos dažniausiai yra stabiliausios ir galima derėtis dėl geriausių sąlygų.

9. Kodėl kaina gali skirtis priklausomai nuo to, ar naudojate ekspeditorių, ar tiesiogiai kreipiatės į vežėją?

Tai rūšingumo klausimas. Kreipdamiesi tiesiogiai į vieną vežėją (vairuotoją), jūs matote tik jo kainą. Jei jam netinka data arba jo sunkvežimis sugenda, jūs likstate be paslaugos.

Ekspeditorius (tarpininkas) turi platų tinklą – jis turi galimybę pasiūlyti jūsų krovinį dešimčiams vežėjų ir pasirinkti geriausią variantą. Nors ekspordinatoriaus paslaugos kainoje atrodo kaip papildoma marža, dažnai ekspeditorius gali surasti pigesnį vežėją, kurio jūs niekada nebūtumę radę, ir galutinė kaina klientui gali būti tokia pati ar net žemesnė.