Ką žinoti prieš išvykstant iš Vokietijos su mikroautobusu? Eksperto vadovas

Įvadas

Vokietija – šalis, kurioje tvarka ir disciplina ne tik paplitusi kultūroje, bet ir griežtai kontroliuojama keliuose. Daugiau kaip dvidešimt metų dirbu tarptautinių pervežimų srityje, ir per tą laiką mačiau nemažai situacijų, kai puikiai suplanuota kelionė užstrigsdavo tiesiog todėl, kad vairuotojas neatsižvelgė į šalies specifinius reikalavimus arba nepakankamai pasiruošė techninei dokumentacijai. Išvykimas iš Vokietijos su mikroautobusu – tai ne tik įsijungimas pirmosios pavaru dėžės ir paspaudimas dujų pedalo. Tai sudėtingas procesas, reikalaujantis žinių apie techninius reglamentus, draudimus, muito procedūras ir netgi vairuotojo darbo laiko apskaitą, jei kalbame apie komercinius pervežimus.

Nesvarbu, ar planuojate grįžti į Lietuvą su šeima, atsigabenant asmeninius daiktus po ilgesnio užsienio viešnagės, arba vykstate komercine misija – pagrindiniai principai išlieka panašūs. Vokietijos kelių policija (Polizei) ir federalinė kelių tarnyba (Bundesamt für Güterverkehr – BAG) turi platų įgaliojimų spektrą, ir jų kontrolė dažnai būna išsamė. Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo patirtimi, kad jūsų kelionėtų būtų sklandi, be nereikalingų rūpesčių ir, svarbiausia, be baudų. Mes išnagrinėsime viską nuo reikalingų dokumentų iki techninių reikalavimų, taip pat atsakysime į dažniausiai kylančius klausimus, kurius man užduoda klientai prieš išvykdami.

Svarbu suprasti, kad mikroautobusas vokiškoje teisėje ir tarptautiniu mastu gali būti klasifikuojamas skirtingai – nuo paprasto keleivinio automobilio iki sunkvežimio (LKW) ar autobuso, priklausomai nuo jo masės ir sėdimų vietų skaičiaus. Šis skirtumas lemia visus tolesnius reikalavimus. Todėl, prieš pradedęs ruošti lagaminus, pasidėkite geresnę kava ir atidžiai perskaitykite šį vadovą – jis gali sutaupyti ne tik pinigų, bet ir nervų.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Šioje skyriuje suformulavau dešimt labiausiai aktualių klausimų, kuriuos klientai užduoda man prieš išvykstant. Atsakymai į juos paremti ilgamečia praktika ir aktualiausia teisine informacija.

1. Kokius dokumentus būtina turėti sau, kai vairuoju mikroautobusą Vokietijoje ir išvykstant iš jos?

Tai yra pamatinis dalykas, kurį dažnai nepakankamai įvertina. Jei jus sustabdys kontrolieriai, trūkstamas dokumentas gali lemti ne tik baudą, bet ir transporto priemonės konfiskavimą arba draudimą toliau važiuoti. Pirmiausia, turite turėti galiojantį vairuotojo pažymėjimą. Jei jis išduotas ne ES šalyje, reikės tarptautinio vairuotojo pažymėjimo.

Antra, transporto priemonės registracijos certifikatas (Fahrzeugschein) – tai vokiškas atitikmuo mūsiškiam techniniam pasui. Jis turi būti originalas arba notarišai patvirtinta kopija. Jei mikroautobusas neregistruotas Vokietijoje (pavyzdžiui, lietuviškais numeriais), būtina įsitraukti į tarptautinę civilinės atsakomybės draudimo sistemą „Green Card“ (Žalia kortelė). Be šios kortelės važiuoti Vokietijoje draudžiama.

Trečia, jei mikroautobusas priklauso ne jums, o įmonei arba kitiems asmenims, būtina turėti raštišką įgaliojimą vairuoti šį automobilį. Vokiškai tai vadinasi „Vollmacht“. Jis turi nurodyti transporto priemonės duomenis, savininko duomenis ir aiškiai apibrėžti vairuotojo teises bei kelionės tikslą. Be to, jei vykstate komercine kelione, turi būti pateikiamas transporto sutartis arba orderis (Frachtbrief), patvirtinantis, kad kelionė vyksta legaliai.

2. Ar reikia techninės apžiūros (TÜV) ženklo, jei mikroautobusas yra užsienietiškas?

Vokietijoje techninės būklės standartai yra vieni aukščiausių Europoje. Jei jūsų mikroautobusas yra registruotas kitoje šalyje (pvz., Lietuvoje), jis turi atitikti tos šalies techninius reikalavimus ir turėti galiojančią techninę apžiūrą. Tačiau, jei techninė apžiūra pasibaigusi, Vokietijos policija gali uždrausti toliau važiuoti.

Svarbiausia yra tai, kad Vokietijoje griežtai vertinamas mikroautobuso techninis状态. Net jei jūsų techninė apžiūra galioja, bet automobilis yra aiškiai avarinis (pvz., sugedęs stabdžių sistema, lūžusi pakaba, neveikiantys žibintai arba pernelyg nuplėštos padangos), policija gali pripažinti transporto priemonę netinkama naudoti keliuose. Tokiu atveju bus skirta bauda ir reikalaujama sutaisyti trūkumą vietoje arba nuvežti automobilį serviso stovėjimo aikštelę. Mano patarimas: prieš išvykstant patikrinkite visas šviesas, stabdžius, padangų protektoriaus gylį (žiema – ne mažiau kaip 4 mm, vasara – 1,6 mm, bet rekomenduoju daugiau) ir pasidėkite atsarginį ratą.

3. Kokios baudos taikomos už greičio viršijimą Vokietijoje, ir kaip jos skiriasi nuo Lietuvos?

Vokietijos baudų sistema (Bußgeldkatalog) yra gana sudėtinga ir priklauso ne tik nuo greičio viršijimo, bet ir nuo vietovės tipo (gyvenvietė, užmiestis) bei to, ar greičio viršijimas sukėlė pavojų. Be to, Vokietijoje baudos skiriamos ne tik pagal km/h viršijimą, bet ir pagal tai, kiek laiko truko pažeidimas (jei fiksuojamas tiksliai).

Pavyzdžiui, už greičio viršijimą gyvenvietėje daugiau kaip 20 km/h gresia 100 eurų bauda ir 1 taškas (Flensburg punktų sistema). Už 30 km/h viršijimą – jau 160 eurų ir 2 taškai, o jei viršijate daugiau kaip 40 km/h, gali būti skirta 1 mėnesio vairavimo draudimas. Užmiestyje baudos didesnės, tačiau tolerancijos ribos taip pat gali skirtis. Svarbu prisiminti, kad Vokietijoje daugelyje vietų galioja greičio apribojimas 50 km/h (pvz., esant blogam orui arba statyboms), o automobiliuose su priekaba arba sunkesniais mikroautobusais (virš 3,5 t) greitis užmiestyje dažnai ribojamas iki 80 km/h. Ignoruoti šiuos ženklus – itin brangu.

4. Ar mikroautobuso vairuotojas turi turėti tachografą ir laikyti poilsio laiką?

Tai vienas sudėtingiausių klausimų, su kuriuo susiduria ne tik profesionalai, bet ir privačiai vairuojantys asmenys. Viskas priklauso nuo transporto priemonės klasifikacijos. Jei jūsų mikroautobuso bendroji leidžiama masė (GVW) viršija 3,5 tonas arba jis turi daugiau kaip 9 sėdimas vietas (įskaitant vairuotoją), jis gali būti priskiriamas sunkvežimių ar autobusų kategorijoms (C1, D1).

Jei mikroautobusas naudojamas komerciniais tikslais (už pinigus pervežami keleiviai ar prekės), tachografo naudojimas yra privalomas, ir turi būti laikomasi EK taisyklių apie vairuotojų darbo laiką. Jei tai yra „privatus“ naudojimas (pvz., nekomercinė šeimos kelionė), tachografo reikalavimai gali būti švelnesni, tačiau transporto priemonė turi būti techniškai pritaikyta (pvz., turi būti galimybė įjungti „išvykimo“ režimą „Out of Scope“).

Daugelis 9-viečių mikroautobusų (pvz., VW Transporter, Mercedes Vito) sveria mažiau nei 3,5 tonos, todėl jie laikomi paprastais automobiliais, ir tachografas nereikalingas netgi komerciniuose reisuose (jei tai ne reguliarus maršrutas). Tačiau jei įrengėte papildomas sėdimas vietas arba automobilis yra labai sunkus, gali tekti laikytis sunkvežimio taisyklių. Mano patirtis rodo, kad geriausia visada patikrinti techninį passą ir ten nurodytą kategoriją, o jei abejojate – laikykitės griežtesnių taisyklių: 4,5 valandos vairavimas, 45 minučių pertrauka, 9 valandos poilsis.

5. Kokie yra reikalavimai dėl alkoholio kiekio kraujyje Vokietijoje?

Vokietija, palyginti su Lietuva, yra gana liberali šalis šiuo klausimu, tačiau tai nereiškia, kad galima leistis laisvai. Standartinė alkoholio koncentracijos kraujyje riba (Promille) yra 0,5 promilės. Tai yra maždaug vienas alaus (0,5 l) arba viena stiklinė vyno vidutinio svorio vyrui.

Tačiau yra ir griežtesnių taisyklių. Jei vairuotojas yra jaunesnis nei 21 metai arba turi vairavimo stažą mažiau nei 2 metus (probation period), riba yra 0,0 promilės – gerti draudžiama visiškai. Be to, jei alkoholio kiekis kraujyje viršija 1,1 promilės, tai laikoma administraciniu nusikaltimu, gresiantis didelėmis baudomis, vairavimo pažymėjimo atėmimu ir netgi kalėjimu.

Svarbu: jei jus sustabdys policija ir įtars girtumą, jūs turite teisę atsisakyti kvėpavimo įrenginio patikros, tačiau tuomet privaloma atlikti kraujo tyrimą. Atsisakyti abiejų negalima. Nemanoma, kad verta rizikuoti – 0,5 promilės riba pasiekia labai greitai, o pasekmės užsienyje gali būti katastrofiškos.

6. Ar reikia mokėti kelių mokesčius (Maut) už mikroautobusą Vokietijoje ir gretimose šalyse?

Vokietijoje kelių mokestis (LKW-Maut) taikomas tik sunkiesiems sunkvežimiams, kurių bendroji leidžiama masė viršija 7,5 tonas. Todėl tipinis 9-viečiu mikroautobusas (mažiau nei 3,5 t) Vokietijos autostradose gali važiuoti nemokamai. Tačiau situacija keičiasi, kai išvykstate iš Vokietijos.

Pavyzdžiui, važiuojant į Lietuvą per Lenkiją, reikia atsižvelgti į Lenkijos mokesčius. Nuo 2021 metų Lenkijoje įsigaliojo elektroninis mokesčio rinkimo sistemą (viaTOLL). Nors dauguma mažesnių mikroautobusų (<3,5 t) yra išskirti iš privalomo mokesčio, jei jūsų mikroautobuso masė viršija 3,5 tonas, jūs privalote turėti viaTOLL įrenginį (OBU) arba sumokėti mokesčį internetu. Jei nebus sumokėta, baudos Lenkijoje yra labai aukštos.

Taip pat reikia prisiminti apie Čekijos ir Slovakijos vinjetes. Čekijoje, pavyzdžiui, elektroninė vinietė privaloma visiems automobiliams, įskaitant mikroautobusus, neatsižvelgiant į masę. Prieš išvykstant būtinai pasirūpinkite šiomis vinietėmis internetu, kadangi pasienio punktuose jos gali kainuoti brangiau arba jų visai nebūti.

7. Kas yra „Umweltplakette“ (Aplinkos ženklelis) ir kodėl jis būtinas?

Vokietijoje daugelyje miestų yra įvestos „žaliosios zonos“ (Umweltzone), kuriose draudžiama važiuoti automobiliais, nekeliančiais atitinkamo aplinkos standarto. Šis reikalavimas taikomas ir mikroautobusams. Norėdami važiuoti į tokias zonas (pvz., centrinės Frankfurto, Miuncheno, Berlyno dalys), ant priekinio stiklo turi būti užklijuotas specialus ženklelis – Umweltplakette.

Jų yra keturių rūšių: raudona, geltona, žalia ir netgi senesnės (juodosios), kurios jau nebegalioja. Daugumoje miestų reikalaujama bent žalia arba geltona kortelė. Be šio ženklelio važiuojant į žaliąją zoną, gresi 100 eurų bauda. Ženklelį galima įsigisti techninės apžiūros stotyje (TÜV, DEKRA) arba daugelyje autoservisų. Jei planuojate važiuoti pro didmiesčius, šis kelių eurų investicijos ženklelis yra būtinas.

8. Kaip elgtis su muitine, jei mikroautobuse yra daug daiktų (pervežimas)?

Tai vienas dažniausių nerimą keliančių dalykų. Jei grįžtate į Lietuvą su mikroautobusu, pilnu daiktų (baldai, technika, tėvų dovana ir t.t.), muitinės pareigūnai gali manyti, kad tai komercinis siunta pervežimas (smuggling). Norint išvengti problemų, būtina laikytis „Asmeninio naudojimo“ taisyklių.

Pagal ES taisykles, prekės laikomos asmeninio naudojimo, jei: 1. Jos skirtos asmeniniam ar šeimos naudojimui. 2. Jų kiekis ir rūšis neatitinka prekybinio pobūdžio. 3. Prekių vertė viršija tam tikrą ribą (priklausomai nuo prekės kilmės – ES ar ne ES šalis).

Jei daiktų yra daug, jie yra supakuoti į dėžes (pvz., 30 vienodų dėžių su televizoriais), tai akivaizdžiai atrodo kaip prekyba. Tokiu atveju reikės pateikti prekių deklaraciją (EX-1 arba T2L dokumentą), o jei prekės yra iš ne ES šalies (pvz., iš Šveicarijos ar Norvegijos pervežtos per Vokietiją), reikės importo mokesčių. Jei tai tik asmeniniai daiktai, verta turėti pirkimus kvitus arba dokumentus, įrodančius, kad daiktai nupirkti ne parduotuvės prekybai, o asmeniniam naudojimui. Jei vertinga daugiau nei 10 000 EUR grynaisiais pinigais, tai taip pat privaloma deklaruoti.

9. Kokios taisyklės taikomos vaikiškoms kedutėms mikroautobuse?

Vokietijoje vaikų saugumas kelyje yra prioritetu. Taisyklės yra griežtos: vaikiškos kedutės (Kindersitz) privalomos visiems vaikams, kurių ūgis yra mažesnis kaip 150 cm, iki jie užbaigia 12 metų. Vaikas turi būti įsitvirtintas atitinkamai jo svoriui ir ūgiui pritaikytoje kedutėje.

Mikroautobusuose dažnai būna problemų dėl to, kad sėdynės turi specifinius įtvirtinimus (ISOFIX arba virvutės). Jei mikroautobuse nėra ISOFIX, reikia naudoti kedutes, kurios tvirtinamos su standartiniais automobilių saugos diržais. Vokietijos policija ypatingai dėmesį skiria būtent vaikų saugumui. Baudos už neįtaisytą kedutę arba jos nebuvimą gali siekti nuo 60 iki 120 eurų (ir taškų), be to, jei įvyksta eismo įvykis, draudimo kompanija gali sumažinti išmoką. Jei keliaujate su vaikais, pasirūpinkite kedutėmis iš anksto, nes ne visose nuomos vietose jos siūlomos kaip standartas.

10. Ką daryti, jei mikroautobusas sugenda Vokietijoje arba įvykcia avarija?

Niekas neapsisaugo nuo techninių gedimų ar avarijų, ypač ilgos kelionės metu.