Išvykimo laikai į Vokietiją: suplanuokite kelionę lengvai

Vokietija jau daugelį dešimtmečių išlieka pagrindine ekonomine partnerke Lietuvai, o tai reiškia, kad kasdien šiais ir kitais keliais vyksta tūkstančiai krovinių pervežimų. Dirbdamas logistikos srityje beveik dvidešimt met�, esu matęs, kaip pasikeitė rinka, keliai ir technologijos, tačiau vienas dalykas išlieka nepakitęs: kiekvieno siuntos gavėjas nori žinoti vienintelę dalyką – kada jo prekės bus prie durų? Ir nors atsakymas į šį klausimą atrodo paprastas, profesionaliame planavime jis priklauso ne tik nuo atstumo, bet ir nuo daugybės smulkių, bet kritiškai svarbių detalių, susijusių su išvykimo laikais.

Planuojant krovininio transporto išvykimą į Vokietiją, negalima remtis tik „Google Maps“ prognozėmis. Logistika – tai gyvas organizmas, kurį veikia vairuotojų darbo laiko apribojimai, užklausų sezoniniai svyravimai, orų sąlygos ir netgi Vokietijos autokelių eismo taisyklių niuansai. Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo patirtimi ir padėsiu suprasti, kaip tinkamai suplanuoti išvykimą, kad kelionė ne tik būtų sklandi, bet ir prognozuojama. Mes išnagrinėsime viską nuo tų momentų, kurie lemia vairuotojo išvykimo valandą iš Lietuvos, iki to, kaip savaitės diena gali paveikti pristatymo terminą Berlyne, Miunchene ar Hamburge.

Svarbiausia taisyklė, kurią per šiuos metus išmokau – geras planavimas prasideda ne tada, kai sunkvežimis užvažiuoja į sandėlį, o dar prieš kelias savaites ar net mėnesius. Suprasdami procesus, galite ne tik taupyti laiką, bet ir išvengti nereikalingų nervų bei papildomų išlaidų. Todėl kviečiu panagrinėti, iš tikrųjų kas daro įtaką išvykimo laikams ir kaip tai visą sudėlioti į vieningą paveikslėlį.

DUK (Dažnai Užduodami Klausimai)

1. Kiek vidutiniškai trunka kelionė iš Lietuvos į Vokietiją krovininiu transportu?

Vidutinis atstumas nuo Vilniaus ar Kauno iki pagrindinių Vokietijos logistikos centrų (pvz., Berlyno, Miuncheno, Hamburgo) svyruoja nuo 800 iki 1300 kilometrų. Atsižvelgiant į mano ilgą patirtį, grynas važiavimo laikas paprastai užtrunka nuo 10 iki 14 valandų. Tačiau logistikoje „važiavimo laikas“ ir „kelionės trukmė“ yra du visiškai skirtingi dalykai.

Profesionalaus vairuotojo darbo laiką reglamentuoja griežti ES reglamentai. Vairuotojas privalo dirbti ne ilgiau kaip 9 valandas per dieną (gali pratęsti iki 10 valandų dukart per savaitę) ir po kiekvienų 4,5 valandų vairavimo privalo padaryti 45 minučių pertrauką. Be to, po 6 valandų vairavimo vairuotojas turi teisę į 30 minučių pertrauką, jei jos nenaudoja 45 minučių pertraukai. Taipogi būtina atsižvelgti į 45 minučių dienos poilsio, kuris gali būti skaidomas į dvi po 15 minučių, tačiau viena iš jų turi būti bent 30 minučių.

Taigi, jei sunkvežimis išvyksta ryte (pvz., 06:00 val.), į Vokietiją jis dažniausiai atvykta kitą dieną ryte ar priešpiet. Tačiau jei įvyksta uždelsimai kraunant krovinius Lietuvoje arba atsiranda eismo įvykiai, šis laikas gali pasidėti. Be to, jei tai ne pilnavertis krovinys (FTL – Full Truckload), o dalinis (LTL – Less than Truckload), prie kelionės trukmės reikia pridėti laiką, skirtą kroviniui surinkti terminaluose ir išskirstyti gavėjams. Todėl realiausias laiko įvertinimas, įskaitant išvykimą, važiavimą ir galimą laukimą prie iškrovimo vietos, yra 24–48 valandos, priklausomai nuo konkretaus maršruto ir krovinio tipo.

2. Kokios savaitės dienos yra geriausios išvykti į Vokietiją, kad išvengti eismo spūsčių?

Tai vienas dažniausių klausimų, kuriuos klausia savo klientų. Eismo intensyvumas Vokietijoje, ypač autostradose (Autobahn), yra legendarus. Per savo dvidešimt metų pastebėjau aiškias tendencijas. Geriausia diena išvykti yra pirmadienis anksti ryte (tarp 04:00 ir 06:00 valandos) arba sekmadienio vakarą (jei vairuotojas pradeda savaitę anksčiau).

Kodėl taip? Pirmadienis, vėliau prasidedantis, leidžia prilipti prie „pirmojo bangos“ eismo srauto, kai keliai dar nėra perpildyti, o vairuotojas t pakankamai energijos. Sekmadienio išvykimas yra puikus būdas išvengti didžiųjų Vokietijos miestų spūsčių, kurios susiformuoja darbo dienomis.

Blogiausias laikas išvykti yra ketvirtadienis ir penktadienis po pietų. Kodėl? Todėl, kad tuomet Vokietijoje prasideda savaitgalio režimas – vairuotojai skuba užbaigti reisus, o privačieji automobiliai plūsta į poilsio keliones. Be to, jei atvykstate į paskirties vietą penktadienį pavakare, didelė tikimybė, kad vokiečių sandėliai jau nebeįsileis jūsų vairuotojo iškrovimo, nes tenka laikytis darbo laiko nustatymų (arba brangų viršvalandžių mokesčių). Tokiu atveju sunkvežimis stovi iki pirmadienio, kas sukelia nepageidaujamas vėlavimas. Antradienis ir trečiadienis yra stabilios dienos, tačiau reikia atsižvelgti į tai, kad tada didžiausias yra tarptautinių vežimų srautas, todėl eismo įvykiai gali būti dažnesni.

3. Kaip vairuotojo poilsio laikai (tachografas) veikia išvykimo planavimą?

Tachografas – tai ne tik priemonė užtikrinti saugumą, bet ir pagrindinis veiksnys, nulemiantis išvykimo grafiką. Dažnai klientai mano, kad jei atstumas yra 1000 km, tai vairuotojas gali nuvažiuoti juos per 10 valandų ir iškart iškrauti. Tačiau realybėje vairuotojas turi savo „langus“, kada gali vairuoti, o kada privalo ilsėtis.

Jei planuojate išvykimą, būtina žinoti, kad vairuotojas negali pradėti vairavimo, jei per pastarąsias 24 valandas neturėjo 9 valandų reguliaraus kasdieninio poilsio (arba 11 valandų jei tai yra redukuotas poilsis). Tai reiškia, kad jei užsakote transportą paskutinę minutę, vairuotojas gali neturėti teisės išvykti iš karto.

Be to, labai svarbu suprasti savaitinio poilsio taisykles. Po 6 vienų po kitos eilių vairavimo dienų vairuotojas privalo imti 45 valandų savaitinį poilsį. Jei mūsų išvykimas sutampa su vairuotojo savaitinio poilsio pabaiga, reikia tiksliai suskaičiuoti, kada jis gali pradėti darbą. Patirtis rodo, kad geriausia planuoti išvykimą taip, kad vairuotojas turėtų „šviežias“ vairavimo valandas, kai atvyksta į Vokietiją. Taip išvengiame situacijų, kai vairuotojas sustoja vos 50 km iki paskirties vietos dėl pasibaigusios dienos vairavimo normos.

4. Ar orų sąlygos Lietuvoje ir Lenkijoje gali paveikti išvykimo laiką?

Absoliučiai taip. Nors Vokietijoje keliai paprastai prižiūrimi puikiai, maršrutas į ją dažniausiai eina per Lenkiją. Žiemos metu, ypač lapkričio–kovo mėnesiais, oras gali tapti neapredictabilus. Snieginga arba šlapdriba Lenkijoje gali sustabdyti eismą valandomis.

Mano patirtimi, net ir lengvas sniegas gali sukelti milžiniškas spūstis ties Varšuvos arba Lodzės apylinkėse. Jei planuojate kritišką siuntą, rekomenduoju visada turėti laiko rezervą arba galimybę keisti maršrutą (pvz., važiuoti šiauriau, jei pietinė Lenkija užšąla). Taip pat reikia atsižvelgti į vairuotojo pasirengimą – jei reikalingi žieminės padangos (kas privalu nuo lapkričio 1 d. iki kovo 31 d. ES šalyse), jų trūkumas gali tiesiogiai uždrausti išvykimą.

Vasara oras taip pat gali sukelti problemų – stiprios liūtys gali prasti vaizdą ir mažinti greitį, o karščio bangos gali reikalauti dažnesnių pertraukų vairuotojui dėl techninės būklės priežiūros (pavyzdžiui, aušinimo sistemos patikrinimai). Todėl stebėti orų prognozes ne tik paskutinę dieną, bet ir kelias dienas prieš išvykimą yra būtina sėkmės dalis.

5. Kaip vežimo tipas (pilnas vs dalinis krovinys) lemia išvykimo laiką?

Tai vienas esminių dalykų, kurį dažnai pamiršta. Pilnas krovinys (FTL) yra paprastas: sunkvežimis atvažiuoja pas jus, užkrauna ir važiuoja tiesiai į paskirties vietą Vokietijoje. Išvykimo laikas čia priklauso tik nuo to, kada užbaigiame krovimą.

Dalinis krovinys (LTL) arba grupinis vežimas yra sudėtingesnis. Čia sunkvežimis turi surinkti krovinius iš kelios skirtingų vietovių Lietuvoje (arba net Latvijoje ir Estijoje) prieš išvykstant į Vokietiją. Tai reiškia, kad išvykimo laikas gali būti nulemtas ne jūsų krovinio paruošimo, o paskutiniojo kliento krovinio paruošimo. Jei vienas klientų vėluoja 2 valandas, visas sunkvežimis vėluoja 2 valandas, o tai tiesiogiai perkelia atvykimo laiką į Vokietiją.

Be to, LTL vežimuose dažnai tenka važiuoti per terminalus. Vairuotojas gali atvykti į terminalą pietą, o krovinys bus perkrautas į kitą sunkvežimį tik naktį arba ryte. Tokiu atveju, nors techninis išvykimas iš Lietuvos įvyksta, jūsų krovinys gali pradėti judėti tik po kelių valandų. Planuojant tokias siuntas, būtina susikalbėti su logistikos vadovu dėl „cut-off“ laikų (paskutinio momento, kai galima perduoti krovinią, kad jis spėtų tuo pačiu reisu).

6. Ar reikia laikytis tam tikrų išvykimo laikų dėl Vokietijos sandėlių darbo grafiko?

Vokietija yra žinoma savo disciplinuotu darbo režimu. Nors sunkvežimiai gali važiuoti naktį, sandėliai dirba pagai griežtą grafiką. Dauguma sandėlių Vokietijoje priima krovininius transportus nuo 07:00 iki 16:00 valandos. Po šio laiko vartai gali būti uždaryti, o priėjimas apribotas.

Tai turi tiesioginės įtakos mūsų išvykimo planavimui. Jei norime, kad krovinys būtų iškrautas antradienį ryte, sunkvežimis turi būti sandėlyje maždaug 06:30–07:00 ryto. Tai reiškia, kad iš Lietuvos (pavyzdžiui, iš Kauno) jis turėtų išvykti pirmadienį ankstyvą rytą (apie 04:00–05:00), kad spėtų įveikti apie 1000 km atstumą atsižvelgiant į pertraukas.

Jeigu išvyksime pirmadienį vidurdienį, atvyksime į Vokietiją pirmadienį vėlai vakare arba antradienio naktį. Tuomet vairuotojas turės laukti sandėlio atidarymo antradienio ryte. Nors tai atrodo nereikšminga, tokio laukimo laikas gali būti kaupiamas, jei vėliau reikės skubiai organizuoti grįžtamąjį reisą. Todėl visada stengiamės sinchronizuoti išvykimą taip, kad atvykimas būtų prieš pat darbo pradžią arba per ją, maksimaliai sumažinant laukimo laiką prie vartų.

7. Kaip užsakymo eiliškumas (pirmas atėjo – pirmas aptarnautas) veikia išvykimo laiką?

Logistikos srityje, ypač esant trūkumui laisvų sunkvežimių (kas nutinka, pavyzdžiui, prieš šventes arba augant paklausai), veikia „pirmas atėjo – pirmas aptarnautas“ principas. Jei užsakote transportą prieš savaitę, turite didesnę galimybę pasirinkti patogų išvykimo laiką. Jei užsakymate paskutinę minutę (pvz., 24 valandos prieš norimą išvykimą), turite tikti to, kas yra likę.

Dvidešimt metų patirtis moko, kad lankstumas yra raktas. Jei jūsų krovinys nėra kritiškai skubus, galbūt verta sutikti išvykti vėliau (pvz., ne ryte, o po pietų), jei tai leidžia taupyti išlaidas arba geresnį vairuotoją. Tačiau jei terminas griežtas, užsakyti reikia kuo anksčiau. Taip pat verta paminėti, kad kai kurie dideli klientai turi „slotų“ (laiko tarpsnių) rezervacijas, tad jų kroviniai visada bus prioritetai, o vienkartiniai užsakovai gali gauti vėlesnius išvykimo laikus.

8. Kokia įtaka turi krovinių tipas (pavojingi, šaldomi, standartiniai) išvykimo laikui?

Krovinių specifikacija taip pat gali keisti planus. Pavojingų krovinių (ADR) pervežimai reikalauja ypatingo atidumo. Tokiems reisams reikia vairuotojų, turinčių ADR pažymėjimus, o ir paties sunkvežimio įranga turi atitikti griežtus reikalavimus. Išvykimas gali būti atidėletas, jei reikia papildomai užtikrinti, kad visi dokumentai (pavyzdžiui, pranešimai apie pavojingus krovinius) būtų tvarkingai parengti.

Šaldomi krovinių pervežimai (nuolatinės temperatūros režimas) yra dar jautresni. Čia ne tik išvykimo laikas svarbus, bet ir vėlavimo poveikis. Jei vėluojame išvykti, o vairuotojas turi pradėti šaldymo agregato darbo laiką skaičiuoti, gali kilti pavojus, kad temperatūra kelionės metu svyruos arba agregatas perils prieš atvykstant. Todėl šaldomiems kroviniams išvykimas dažnai planuojamas su didesniu laiko rezervu, kad būtų užtikrintas tinkamas priekinis aušinimas prieš užkrovą.

Standartiniai kroviniai (Dry Van) yra lankstiausi, tačiau ir juose gali būti niuansų, pvz., jei krovinys netelpa į standartinę euro paletę („overhang“) arba yra labai sunkus, reikia specialios technikos (kranų, autokeltuvų) užkrovimui, kas taip pat gali pastumti išvykimo laiką.

9. Kaip techninės būklės patikros paveikia išvykimo laiką?

Niekas nenori sužinoti, kad sunkvežimis sugedo kelio viduryje, tačiau techninė būklė – tai neeilinis dalykas. Prieš kiekvieną ilgą reisą, ypač į Vokietiją, vairuotojas ir mechanikai atlieka techninę apžiūrą. Jei randama nesklandumų (pvz., stabdžių problemos, padangų dilimas, šviesų gedimai), išvykimas gali būti atidėtas valandomis ar net dieną.

Mano komandoje visada įdiegta taisyklė: geriau vėluoti valandą čia, nei stovėti dieną ten. Todėl, jei girdite, kad išvykimas atidėliojamas dėl techninės priežiūros, nesijaudinkite – tai daroma jūsų krovinio saugumui. Vokietijoje techninių apžiūrų punktuose (TÜV) ir keliuose policija dažnai tikrina sunkvežimius. Sugedęs sunkvežimis ne tik uždelgs pristatymą, bet ir gali sukelti didelių baudų bei krovinio konfiskacijos riziką.