Išvykimo laikai į Vokietiją: patogus pasirinkimas jums

Vokietija jau daugiau nei du dešimtmečius išlieka ne tik pagrindine Lietuvos prekybos partnerke, bet ir viena svarbiausių logistikos sankryžų visoje Europoje. Per savo ilgą karjerą tarptautinių pervežimų srityje, aš mačiau, kaip pasikeitė rinka, kaip augo greičiai ir, svarbiausia, kaip kito klientų lūkesčiai. Anksčiau būdavo tenka laukti dienomis, kol surinksime pilną krovininę, o šiandinal klientas nori tikslumo, skaidrumo ir, žinoma, patogumo.

Kai kalbame apie išvykimo laikus į Vokietiją, mes nekalbame tik apie tai, kada sunkvežimis išvažiuoja iš sandėlio. Tai yra sudėtingas procesas, apimantis krovinių surinkimą, dokumentų tvarkymą, maršruto planavimą ir vairuotojų darbo laiko apskaitą. Šiame straipsnyje aš norėčiau pasidalinti savo patirtimi ir paaiškinti, kaip suformuoti išvykimo grafikus taip, kad jums būtų kuo patogiau, o jūsų krovinys pasiektų paskirties vietą laiku. Nesvarbu, ar esate didelė gamybinė įmonė, siunčianti dalis į automobilių fabrikus, ar mažas verslas, ieškantis būdo pristatyti prekes klientams, supratimas, kaip veikia išvykimo laikai, gali sutaupyti ne tik nervų, bet ir pinigų.

Šiuolaikinėje logistikoje „patogumas“ reiškia lankstumą. Tai reiškia galimybę pasirinkti tokį išvykimo laiką, kuris derėtų su jūsų gamybos ciklais ar pirkėjo poreikiais. Vokietija yra labai disciplinuota rinka, ir vėlavimai ten dažnai baudžiami labai griežtai. Todėl tinkamai parinktas išvykimo laikas – tai ne tik klausimas kada „užsukti prie degalinės“, o strateginis sprendimas, užtikrinantis srauto tolygumą. Šiame straipsnyje mes išnagrinėsime pagrindinius aspektus, padedančius suprasti šį procesą ir pasirinkti optimaliausią variantą.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kaip dažnai vyksta reisai į Vokietiją ir kiek laiko trunka kelionė?

Per pastaruosius dvidešimt metų maršrutų tankis iš Lietuvos į Vokietiją išaugo eksponentiškai. Anksčiau tai buvo epizodiniai reisai, o šiandien tai yra nuolatinis srautas. Priklausomai nuo to, kokio tipo pervežimą jums reikia – dalinio (siuntų) pilno krovinio – išvykimai gali būti kasdien, o net kelis kartus per dieną.

Įprastinis važiavimo laikas sunkvežimiu nuo Vilniaus ar Kauno iki Berlyno arba Miuncheno svyruoja nuo 14 iki 18 valandų, priklausomai nuo konkrečios paskirties vietos, kelių eismo sąlygų ir poilsių. Jeigu kalbame apie dalinius krovinius (kai viename sunkvežimyje sukeliami kelių klientų siuntiniai), išvykimo laikai dažnai yra nustatomi pagal tvarkaraštį, pvz., trys kartus per savaitę – pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais. Tai leidžia klientams planuoti savo veiklą ir tiksliai žinoti, kada prekės iškeliaus.

Tačiau jeigu jums reikalingas pilnos masės krovinys (FTL), išvykimo laikas yra daug lankstesnis. Mes galime pasiūlyti išvykimą tada, kada jums patogu – net naktį ar savaitgalį, nors reikia atsižvelgti į vairuotojų darbo laiko apribojimus. Esu matęs, kaip svarbu yra turėti galimybę išvežti prekes iš karto po gamybos ciklo pabaigos, todėl lankstumas grafikuose yra vienas iš mūsų prioriteto.

2. Kokie veiksniai lemia konkretaus išvykimo laiko pasirinkimą?

Dauguma klientų mano, kad išvykimo laiką lemia tik vairuotojo noras ar sandėlio darbo laikas, tačiau realybėje yra daugiau svarbių veiksnių. Vienas svarbiausių yra paskirties šalies specifika. Vokietijoje daugelis įmonių, ypač didžiosios mažmeninės prekybos grandinės (kaip kad „Metro“, „Kaufland“ ar „Edeka“), turi griežtai apibrėžtas krovimo langų (time slots) sistemas. Tai reiškia, kad sunkvežimis negali tiesiog atvykti kada nori – jis turi atvykti tiksliai nustatytu laiku, pvz., tarp 08:00 ir 10:00 ryto.

Atsižvelgiant į tai, atgaline eiga skaičiuojamas išvykimo laikas iš Lietuvos. Jeigu reikia būti vartuose Miunchene ryte, reikia išvykti iš Lietuvos maždaug prieš dvi paras, atsižvelgiant į 45 minučių vairuotojo poilsio kiekvienas 4,5 valandos vairavimo. Taip pat labai svarbus yra eismo intensyvumas. Vengdami rytinių spūsčių Vokietijoje (ypač aplink Ruhro sritį arba Frankfurto priemiesčius), mes dažnai planuojame išvykimus taip, kad vairuotojas pravažiuotų šiuos mazgus naktį arba pietų metu.

Be to, svarbu ir krovinio pobūdis. Jei tai skubus siuntinys, arba šaldytas produktas, kuriam reikalinga temperatūros kontrolė, išvykimo laikas gali būti paslinktas į vėlesną laiką, kad būtų užtikrintas, kad šaltkalvis pervežimas nebus pažeistas per karštą dieną.

3. Ar galima pasirinkti išvykimą savaitgaliais ar šventinėmis dienomis?

Tai labai dažnas klausimas, ypač tų, kurie nori maksimaliai išnaudoti savo gamybos laiką. Atsakymas yra „taip, bet su sąlygomis“. Vokietijoje galioja griežti draudimai sunkvežimių eismui šventinėmis dienomis ir sekmadieniais (vadinamasis Sonntagsfahrverbot). Tai reiškia, kad sunkvežimiu su kroviniu virš 7,5 tonos negali važiuoti Vokietijos keliais sekmadieniais ir nustatytose šventėse nuo 00:00 iki 22:00 valandos.

Todėl, jeigu norite, kad krovinys būtų pristatytas pirmadienio ryte, jis dažnai turi išvykti iš Lietuvos jau šeštadienį ar net penktadienį, kad vairuotojas spėtų pravažiuoti per Vokietiją iki draudimo pradžios arba pasiekti paskirties vietą (jei tai galima atlikti prieš draudimą) ir palaukti. Tačiau yra išimčių – kai kurie krovinių tipai, pvz., kruiziniai laivų kroviniai, šaldomi produktai ar gyvūnai, gali gauti specialius leidimus.

Mūsų patirtis rodo, kad planuojant išvykimą prieš šventes, būtina tai daryti dar labiau iš anksto. Vairuotojai taip pat turi teisę į poilsį, todėl atsakingas planavimas reiškia, kad mes negalime tiesiog „spausti“ vairuotojo važiuoti be poilsio, net jei klientas tam pasiruošęs sumokėti daugiau. Saugumas ir įstatymų laikymasis visada yra pirmiausia.

4. Kaip vairuotojų poilsio laikas (tachografas) veikia išvykimo laiką?

Mano, kaip eksperto, nuomone, tai vienas labiausiai nepaisomų, bet kritiškai svarbių dalykų. ES reguliavimas nustato griežtas taisykles: vairuotojas gali vairuoti ne ilgiau kaip 4,5 valandas be poilsio, po kurio privalo padaryti 45 minučių pertrauką. Taip pat per 24 valandų poilsis turi trukti 11 valandų (gali būti sutrumpintas iki 9 valandų ne daugiau kaip tris kartus per savaitę).

Ką tai reiškia jums, planuojančiam išvykimą? Jeigu jūsų sandėlis yra toli nuo pagrindinio kelio arba krovimas trunka ilgai, vairuotojo 4,5 valandų laikrodis gali būti beveik išsekamas vos tik išvykus iš jūsų vartų. Tada jis gali tekti sustoti pirmose 45 minučių vos už miesto ribų. Todėl, norint užtikrinti sklandų pervežimą, mes stengiamės suderinti krovimo laiką taip, kad vairuotojas pradėtų savo kelionę su pilnomis jėgomis ir galėtų nuvažiuoti didžiausią atstumą prieš pirmąjį privalomą sustojimą.

Kartais klientai klausia, kodėl negalima išvykti 16:00 valandą, kad važiuotų naktį? Atsakymas dažnai būna paprastas: jeigu vairuotojas dirbo ankstesnę dieną arba jau buvo pasiekęs savo dienos limitą, jis privalo atsisakyti. Mūsų užduotis – taip suderinti grafikus, kad vairuotojas būtų pailsėjęs ir pasirengęs išvykti tuo laiku, kuris užtikrins greičiausią pristatymą.

5. Ar įmanoma užtikrinti „Just-in-Time“ pristatymą pasirinkus tinkamą išvykimo laiką?

„Just-in-Time“ (tiksliu laiku) logistika Vokietijoje yra standartas, ypač automobilių pramonėje. Tai reiškia, kad krovinys turi atvykti ne anksčiau ir ne vėliau, o tiksliai tada, kai jį reikia įtraukti į gamybos liniją. Tai įmanoma tik tada, kai išvykimo laikas yra apskaičiuotas milimetriniu tikslumu.

Mūsų ilgametė patirtis leidžia mums daryti tai profesionaliai. Mes ne tik pasakome „išvyksime rytoj“. Mes analizuojame maršrutą: kur yra greitkeliai, kur galioja greičio apribojimai (pvz., Vokietijoje daug kur greitis sunkvežimiams ribojamas iki 60 arba 80 km/val., o kai kuriose federalinėse žemėse galioja ekologiniai apribojimai), kur yra dažniausi eismo židiniai.

Jei jums reikalingas „Just-in-Time“ pristatymas, rekomenduoju planuoti išvykimą su laiko rezervu (buffer). Nors mes visus stengiamės skubėti, eismo įvykiai ar blogas oras gali sukelti vėlavimą. Geriausias išvykimo laikas šiuo atveju yra toks, kuris leistų atvykti į paskirties vietą kelias valandas prieš terminą, tačiau reikia prisiminti apie minėtus krovimo langus – jeigu atvykate per anksti, gali tekti laukti iki priskirto laiko. Tai subalansuotas menas, kurį įvaldome per dešimtmečius.

6. Kaip sezonas (pvz., Kalėdos ar vasara) veikia išvykimo laikų pasirinkimą?

Logistika yra stipriai priklausoma nuo sezoniškumo. Prieš Kalėdas, Vokietijoje didžiausias prekių srautas. Tada išvykimo laikai tampa labai „užimti“ – reikia rezervuoti vietas savaitėmis iš anksto. Jeigu planuojate siųsti didesnį kiekį prekes prieš šventes, rekomenduoja susitarti dėl išvykimo jau spalio mėnesį.

Vasara situacija kitokia. Nors prekių srautas gali būti šiek tiek mažesnis, kyla kitokia problema – atostogos. Vokietijoje, kaip ir Lietuvoje, yra atostogų sezonų, kai kai kurios įmonės gali būti uždarytos ar dirbti su sumažintu personalu. Taip pat vasarą vyksta daug kelių remonto darbų Vokietijoje, kas gali sukelti eismo spūstis ir prailginti kelionę.

Todėl vasarą rekomenduojamas išvykimas ankstyvą rytą (pvz., 03:00–04:00 valandą ryto), kad išvengtumėte dienos metu susidarančių spūsčių karščiuotės metu ir praeitumėte remonto zonas, kol dar nelis didelis eismas. Žiemą, kai dienos trukmė trumpa, vairuotojai dažniau stengiasi važiuoti dienos metu dėl saugumo, todėl išvykimai gali būti planuojami šiek tiek vėliau, tačiau vėlgi, atsižvelgiant į saugumą ir galimas liūtis/sniegą.

7. Ar skiriasi išvykimo laikai siunčiant į skirtingus Vokietijos regionus (pvz., Hamburgas vs. Miunchenas)?

Žinoma, ir tai yra vienas pagrindinių dalykų, apie kurį klientai dažnai pamiršta. Vokietija didelė šalis. Kelionė į Hamburgą (šiaurė) ir į Miuncheną (pietryčiai) skiriasi ne tik atstumu, bet ir maršruto specifika.

Vykstant į vakarus (pvz., į Frankurtą ar Kelną), keliai dažniau yra greitkeliai, tačiau juose intensyvesnis eismas. Vykstant į pietus link Miuncheno ar Austrijos pasienio, tenka važiuoti per kalnuotes (nors ne aukštumas, bet kalvotą vietovę), kur greičio ribos gali būti griežtesnės, o eismas labiau priklauso nuo orų sąlygų.

Atsižvelgiant į tai, išvykimo laikas gali būti paslinktas. Jeigu krovinys keliauja į Miuncheną, mes galime pasiūlyti išvykimą kelias valandas anksčiau nei į Hanoverį, nes pietinė Vokietija turi savo specifinių eismo sunkumų, ypač aplink Štutgartą ir Niurnbergą. Taip pat reikia atsižvelgti į tai, kad kai kurie regionai turi savo vietinius draudimus (pvz., vietiniai aplinkos apsaugos draudimai tam tikrose dienose), kurie gali priversti pakeisti maršrutą ir ilginti kelionę.

8. Kas nutinka, jei krovinys nespėja išvykti planuotu laiku?

Tai reali situacija, su kuria susiduriame. Gamybos vėlavimas, vėluojanti dokumentacija ar net paprasta techninė problema gali pastumti išvykimą. Kaip ekspertas, galiu pasakyti: svarbiausia čia yra komunikacija.

Jeigu mes žinome, kad krovinys nepasiruošęs planuotu laiku, mes nedelsdami pranešame vairuotojui ir pakeičiame planą. Jeigu įmanoma, mes stengiamės pradėti važiuoti tuščia (jeigu tai yra FTL reisas arba vairuotojas ateina pasiimti krovinio) arba praleisti laiką taip, kad kuo mažiau paveiktų galutinį pristatymo terminą.

Tačiau jeigu vėlavimas didelis (pvz., para), tai gali reikšti, kad krovinys Vokietijoje atvyks vėliau. Tokiu atveju mes nedelsdami susisiekiame su gavėju Vokietijoje, informuodami apie vėlavimą ir, jei įmanoma, keisdami pristatymo laiką (time slot). Vokietijos įmonės yra disciplinuotos, ir jeigu apie vėlavimą pranešama iš anksto, jos paprastai yra supratingos. Mūsų tikslas – užtikrinti, kad nedideli vėlavimai Lietuvoje netaptų dideliu problemų šaltiniu Vokietijoje.

9. Kaip technologijos (GPS, stebėjimo sistemos) padeda pasirinkti ir sekti optimalų išvykimo laiką?

Anksčiau, prieš 20 metų, sekimas buvo tikslus tiek, kiek vairuotojas prisiskambindavo iš taksofono. Šiandien turime realaus laiko stebėjimo sistemas, kurios leidžia mums matyti sunkvežimio vietą tikslumu iki kelių metrų.

Tai leidžia mums dinamiškai reguliuoti išvykimo laikus. Pavyzdžiui, jei matome, kad priešakinis eismas Lenkijoje sustojo dėl avarijos, mes galime pasiūlyti vairuotojui išvykti šiek tiek vėliau, kad jis nepristotų spūstyje ir sutaupyti degalų bei vairuotojo laiko. Arba atvirkščiai – jei keliai yra tušti, mes galime paspartinti procesą.

Klientams tai suteikia ramybės. Jūs galite matyti, kur yra jūsų krovinys, ir tiksliai žinoti, kada jis bus pasiruošęs išvykti (jeigu tai surenkamasis krovinys) arba kada jau keliauja. Šis skaidrumas leidžia geriau planuoti jūsų verslo procesus – jūs žinote, kada galite tikėtis prekių atvykimo arba kada jūsų klientas jas gaus.