Išvykimo laikai į Vokietiją: lankstūs ir patogūs kasdien

Vokietija jau dešimtmečiais yra ne tik pagrindinė Lietuvos prekybos partnerė, bet ir svarbiausias logistinis mazdas visoje Europoje. Kasdien tūkstančiai tonų krovinių keliauja mūsų automagistralėmis link Vokietijos pramonės širdies – nuo Miuncheno iki Hamburgo, nuo Berlyno iki Frankfurto. Esu šioje srityje beveik dvidešimt metų ir galiu pasakyti viena: nors maršrutai išlieka tie patys, klientų lūkesčiai ir logistinos galimybės pasikeitė nepalyginamai. Anksčiau reikėjo planuoti siuntą savaitėmis iš anksto, o šiandien „kasdien“ tampa nebe dažnumo aprašymas, o standartu, kurio klientai laukia kaip savo ryto.

Šiame straipsnyje noriu pasidalinti savo patirtimi ir paaiškinti, kaip veikia kasdieniniai išvykimai į Vokietiją, kodėl lankstumas šiuolaikinėje logistikoje yra kur kas svarbesnis už griežtą tvarkaraštį, ir ką tai reiškia Jūsų verslui ar asmeninėms poreikiams. Mes panagrinėsime ne tik tai, kada sunkvežimiai išvyksta, bet ir tai, kaip susitvarkyti dokumentus, kaip veikia dalinių krovinių konsolidacija ir kodėl Vokietijos geografija lemia tam tikrus pristatymo niuansus.

Įvadas: Kodėl kasdieninis ryšys yra gyvybiškai svarbus?

Per pastaruosius du dešimtmečius mažmeninės prekybos grandinės ir gamybos įmonės perėjo prie „Just-in-Time“ (tik laiku) sistemos. Tai reiškia, kad sandėliuose nebelaikomos didelės atsargos – prekės turi atvykti tada, kai jos reikalingos, ne anksčiau ir ne vėliau. Toks poreikis privertė logistikos kompanijas tobulinti savo maršrutus. Anksčiau buvo įprasta, kad reisas į Vokietiją vykdavo tik tada, kai sunkvežimis būdavo pilnas – tai galėjo užtrukti dvi ar tris dienas. Dabar situacija kitokia.

Kadangi Vokietija yra didžiausia Europos ekonomika, apkrova tarp Lietuvos ir Vokietijos yra išties didelė. Tai leidžia mums siūlyti itin gausų išvykimų grafiką. Kalbant apie „kasdienius išvykimus“, turime omenyje ne tik vieną sunkvežimį, išvykstantį kasdien ryte. Profesionalios transporto kompanijos operuoja daugybe maršrutų, kurie dengia skirtingus Vokietijos regionus. Vienas reisas gali eiti į šiaurę (Hamburgas, Brėmenas), kitas – į centrą (Frankfurtas, Niurnbergas), o trečias – į pietus (Miunchenas, Štutgartas).

Tačiau patogumas ir lankstumas – tai ne tik dažnumas. Tai ir galimybė klientui pasirinkti tinkamą laiką. Kai kurie klientai nori, kad krovinys būtų paimtas vėlai vakare, kad jį būtų galima paruošti po darbo dienos, kiti – anksti ryte, kad jis kuo greičiau pasiektų paskirties vietą. Ilgametė patirtis moko, kad nėra vieno universalaus sprendimo visiems, todėl šiuolaikinė logistika grindžioma individualiu požiūriu į kiekvieną siuntą.

Svarbu suprasti, kad „išvykimo laikas“ klientui dažniausiai reiškia „krovinio pristatymo laiką į terminalą arba jo paėmimo laiką iš siuntėjo“. Tik tada, kai krovinys pasiekia mūsų logistinį centrą, prasideda jo kelionės į Vokietiją etapas. Šis skirtumas yra labai svarbus planuojant savo veiklą, todėl toliau straipsnyje daugiau dėmesio skirsime būtent šiems procesiniems niuansams, atsakant į dažniausiai kylančius klausimus.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Šioje skyriuje suformulavau dešimt klausimų, kuriuos dažniausiai girdėju iš savo klientų per daugelį metų. Atsakymai į juus padės Jums geriau suprasti logistikos mechanizmus ir efektyviau planuoti siuntas.

1. Kiek dažnai iš tikrųjų vyksta reisai į Vokietiją?

Praktiškai kalbant, reisai į Vokietiją vyksta kasdien, netgi po kelis kartus per dieną, atsižvelgiant į konkretų regioną. Didelės transporto kompanijos turi fiksuotų „linijų“ (line haul) tvarkaraščius. Pavyzdžiui, į Vokietijos centrą (Frankfurto apylinkėse esantį didžiausią Europos krovinių skirstymo centrą) sunkvežimiai gali išvykti kiekvieną dieną nuo pirmadienio iki šeštadieno. Taip pat ypatingai aktyvus yra trečiadienis – tai logistikos „pikas“, kai ruošiamasi ketvirtadienio ir penktadienio pristatymams prieš savaitgalį. Jeigu Jūsų krovinys yra paruoštas antradienį, didžiąja tikimybe jau trečiadienio ryte jis bus kelyje, o atvyks į paskirties vietą ketvirtadienį arba penktadienį, priklausomai nuo atstumo.

2. Koks yra vėliausias galimas krovinio perdavimo laikas (cut-off time), kad jis pasiektų tą pačią dieną išvykstantį reisą?

Tai vienas kritiškiausių klausimų. Standartinis „cut-off“ laikas, t. y. paskutinis momentas, kai galime priimti Jūsų krovinių dokumentus ir patvirtinti, kad jis pateks į tą dieną planuojamą reisą, dažniausiai yra nuo 12:00 iki 14:00 valandos dieną. Tačiau tai priklauso nuo to, kur išvyksta transporto priemonė. Jei reisas formuojamas Vilniuje ir išvyksta 18:00 valandą, o Jūsų įmonė yra Kaune, krovinys turi būti paruoštas ir atvežtas (arba pasiimtas) bent kelias valandas prieš išvykimą, kad spėtume jį įkelti ir užpildyti reikiamus dokumentus (CMR sąskaitas-faktūras). Visada rekomenduoju konsultuotis su vadybininkais ankstesnę dieną arba ryte, kad išvengtumėte nesusipratimų.

3. Ar įmanoma užtikrinti krovinių paėmimą iš durų į duris (door-to-door) Lietuvoje ir Vokietijoje?

Absoliučiai taip. Tai yra standartas, kurį siūlome beveik visiems klientams. Sąvoka „kasdieniniai išvykimai“ įtraukia ir vietinį surinkimą Lietuvoje, ir išdavimą Vokietijoje. Mūsų partnerių tinklas Vokietijoje yra labai tankus. Tai reiškia, kad net jei sunkvežimis iš Lietuvos atvyksta į didelį terminalą (pvz., netoli Berlyno), toliau krovinys gali būti perduotas vietiniam kurjeriui arba mažesniam sunkvežimiui, kuris jį pristatys tiesiai į gavėjo sandėlį ar parduotuvę vienoje iš mažesniųjų Vokietijos miestų. Svarbu tik tiksliai nurodyti adreso duomenis ir informuoti apie galimas iškrovos apribojimas (pvz., ar yra keltuvas, ar reikia „pėsčiojo“ vairuotojo).

4. Kiek trunka vidutinis tranzitas nuo siuntimo iki pristatymo?

Vidutinis pristatymo laikas priklauso nuo atstumo, bet kalbant apie Vokietiją, mes galime orientuotis į 24–72 valandas. Jei krovinys keliauja į artimiausius regionus (pvz., Berlyną ar Brėmeną), jis gali pasiekti paskirties vietą netgi per 24 valandas (tą pačią dieną arba kitą dieną ryte). Jei krovinys keliauja į toliau esančius pietinius regionus (Miunchenas, Bavarija) arba į vakarus (Šiaurės Reinas-Vestfalija), tranzitas gali užtrukti iki 48 ar net 60 valandų. Verta prisiminti, kad Vokietijoje yra griežti vairuotojų poilsio režimai, todėl net jei kelias atrodo trumpas, vairuotojas privalo padaryti pertrauką, kas gali šiek tiek prailginti laiką.

5. Kas nutinka, jei aš pavėluosiu su krovinio paruošimu?

Logistikoje vėlavimai yra neišvengiami, ir mes su jais susiduriame kasdien. Jei Jūs pavėluojate ir nepavykstate patekti į planuojamą tą dienos reisą, krovinys paprastai perkeliamas į kitą artimiausią išvykimą. Dėl didelio reisų dažnumo (kasdien ar net kelis kartus per dieną), šis vėlavimas paprastai neviršija 24 valandų. Tačiau svarbu apie tai nedelsiant pranešti savo vadybininkui. Kartais, jei reisas dar nebuvo išvykęs ir yra laisvos vietos, mes galime susitvarkyti, kad vėluojantis krovinys būtų pakrautas papildomai, tačiau tai priklauso nuo maršruto apkrovos ir vairuotojo laiko apribojimų.

6. Ar galima siųsti dalinius krovinius (LTL – Less than Truckload), jei man neturiu pilno sunkvežimio prekių?

Žinoma, tai yra viena populiariausių paslaugų. Kasdieniniai išvykimai ypač svarbūs būtent daliniams kroviniams. Kadangi mes turime kasdien srautus į Vokietiją, galime konsoliduoti (suvesti) keleto klientų siuntas į vieną sunkvežimį. Jums nereikia mokėti už visą sunkvežimį – mokate tik už užimamą vietą arba prekių svorį/tūrį (pavyzdžiui, 1 EUR paletę arba 500 kg). Dėl to, kad išvykimai vyksta kasdien, Jūsų krovinys nebus laukiaus sandėlyje savaitę – jis bus išsiųstas artimiausiu galimu reisu, kas sumažina Jūsų sandėliavimo išlaidas ir greitina apyvartą.

7. Kokius dokumentus reikia paruošti siuntimui į Vokietiją?

Nors Vokietija yra ES šalis ir siųsti prekes į ją gan paprasta, dokumentacija turi būti tvarkinga. Būtina turėti: 1. Prekių siuntimo lapą (Waybill) arba sutartį – pagrindinis dokumentas mums. 2. Komercinę sąskaitą-faktūrą (Invoice) – būtina muitinės kontrolės tikslais, net jei tai ne išsamiųjų prekių siunta. 3. Papildomus dokumentus (prireikus): EX1 (jei prekės buvo išsamiųjų prekių procedūroje), sertifiktus (pvz., ką tikrinant medieną, maisto produktus), atititikties deklaracijas (CE ženklas). Dokumentai turi būti pateikti elektroniniu būdu arba spausdinti ir paduoti vairuotojui kartu su kroviniu. Neteisingai ar vėlai pateikti dokumentai gali uždelsti išvykimą, nes vairuotojas privalo turėti visą informaciją apie vežamą krovinių rinkinį.

8. Ar yra kokių nors ypatingų apribojimų ar specifikų, susijusių su Vokietijos transporto politika?

Taip, Vokietija yra viena iš griežčiausių šalių kelių transporto srityje. Pirmiausia, tai mokami keliai. Mūsų vairuotojai turi užtikrinti, kad sunkvežimis būtų aprūpintas tinkamu „Toll Collect“ prietaisu, kitaip baudos gali būti didelės. Antra, vairuotojų darbo laikas. Vokietijoje dažnai atliekami patikrinimai, todėl mūsų vairuotojai visada laikosi tachografo duomenų. Trečia, transporto priemonių aplinkosauga. Svarbu, kad transportas atitiktų Euro 5 ar Euro 6 standartus, ypač važiuojant į „žaliasias zonas“ miestuose (Umweltzone). Šiuos niuansus atsižvelgiant formuojame maršrutus, kad išvengtume nenumatytų sustojimų.

9. Kaip veikia krovinių sekimas (tracking) ir ar galiu sužinoti, kur yra mano siunta?

Šiuolaikinė technologija leidžia mums suteikti pilną kontrolę klientui. Kai tik krovinys yra priimtas ir įkeltas į sunkvežimį, Jūs gaunate unikalų sekimo numerį. Naudojant GPS sistemas, galime stebėti transporto priemonės vietą realiu laiku. Paprastai informacija atnaujinama automatiškai – Jūs galite matyti, kai krovinys išvyko iš Lietuvos, kai pasiekė Vokietijos sieną (kuri, beje, dažniausiai yra „žalia“, t. y. be sustojimų muitinėje), ir kai atvyko į paskirties terminalą. Esant poreikiui, vadybininkas gali Jums pranešti ir SMS žinute arba el. paštu apie pristatymo statusą.

10. Kodėl verta rinktis paslaugų teikėją, siūlantį lankstus išvykimo laikus, o ne pigiausią variantą?

Tai klausimas, į kurį dažnai atsakau savo patirtimi. Rinktis pigiausią variantą kartais gali būti brangu. Pigūs pervežėjai dažnai renka krovinius kelias dienas, kad užpildytų sunkvežimį – tai reiškia, kad Jūsų prekės gali stovėti 3-4 dienas Lietuvoje prieš išvykstant. Pasirinkus providą, kuris siūlo lankstus ir kasdienius išvykimus, Jūs užtikrinate savo verslo nuoseklumą. Jūsų klientas Vokietijoje gauna prekes laiku, Jūsų sandėlis išsivaduojama, o Jūsų reputacija auga. Be to, patikimi pervežėjai turi apdraudžiusių krovinius, kas suteikia ramybę nelaimingų atsitikimų atveju.

Išvada

Apibendrinant, kasdieniniai ir lankstūs išvykimo laikai į Vokietiją nebe yra prabangus paslaugų pridėmis, o būtinybė konkurencingoje rinkoje. Ilgametė patirtis moko, kad sėkmės logistikoje paslaptis slepiasi ne tiek greičiame, kiek tikslume ir prognozuojamume. Žinodami, kad krovinius galima siųsti kasdien, kad „cut-off“ laikai yra aiškūs, o pristatymas užtikrintas per 24–48 valandas, Jūs galite planuoti savo verslo procesus be didelio streso.

Vokietija yra stabilus ir patikimas partneris, bet reikalauja atitinkamo profesionalumo iš savo tiekėjų. Mes stengiamės būti tiek tiekėjais, tiek patikėjimo partneriais, kurie užtikrina, kad Jūsų prekės ne tik pasieks paskirties vietą, bet ir padarys tai taip, kad Jūsų verslas galėtų augti. Nesvarbu, ar tai viena paletė, ar pilnas sunkvežimis – svarbu, kad sistema veiktų kaip laikrodis. Tikėkimės, kad šis straipsnis padėjo Jums suprasti šios sistemos veikimą ir leis lengviau bendrauti su logistikos specialistais ateityje.