Išvykimo laikai į ir iš Vokietijos: planuokite kelionę

Vokietija yra ne tik didžiausia Europos Sąjungos ekonomika, bet ir pagrindinė Lietuvos prekybos partnerė. Kasdien tarp šalių vaikščioja tūkstančiai sunkvežimių, vežančių įvairiausius krovinius – nuo mažmeninės prekybos prekių iki sudėtingų pramonės įrengimų. Dirbant tarptautinių pervežimų srityje daugiau nei dvidešimt metų, aišku viena: sėkmės sekretas nėra tik greitis. Jis – tikslumas ir gebėjimas derinti savo veiklą su Vokietijos griežta logistika. Klientams, kurie nori, kad jų kroviniys pasiektų paskirties vietą laiku, suprasti išvykimo laikų logiką yra kritiškai svarbu. Šiame straipsnyje mes pamatysime, kaip suformuoti tvarkingą grafiką, kokius veiksnius reikia įvertinti ir kodėl Vokietija nėra viena iš tų šalių, kur galima „važiuoti pagal pajautą“.

Įvadas

Logistika – tai ne tiesiog kelių pervežimas. Tai sudėtingas mechanizmas, kur kiekvienas dantelas turi suktis vienu metu su kitais. Kalbant apie maršrutus į Vokietiją ir atgal, svarbiausia ne tik tai, kiek valandų trunka važiavimas, bet ir tai, kada tiksliai krovinys išvyksta. Vokietijos rinka pasižymi itin aukšta organizacijos kultūra, bet ir griežtais reikalavimais. Čia neįsivaizduojama vėlavimų kultūra, o vėluojantis sunkvežimis gali sukelti grandininę reakciją, stabdančią visą gamybos liniją ar prekybos centrą.

Dažnai klientai klausia: „Kodėl negalima išvykti ryte, jeigu viską parengėme vakare?“ arba „Kiek laiko užtruks važiuoti iki Miuncheno?“. Atsakymai nėra taip paprasti kaip atrodo. Išvykimo laiką lemia ne tik vairuotojo darbo laiko apribojimai (tachografas), bet ir apkrovos dėžės (loading slot) rezervacijos Vokietijos sandėliuose, kelių eismo sąlyvos, bei net metų laikai. Profesionali logistika reikalauja planavimo, įtraukiant rezervinius laikus tam tikroms nepageidaujamoms situacijoms. Šiame straipsnyje mes išnagrinėsime pagrindinius aspektus, padėsiančius Jums suprasti, kaip suformuoti efektyvų išvykimo grafiką ir išvengti nereikalingų streikų bei nemažų baudų už vėlavimus.

DUK

1. Kaip dažnai vyksta reguliarios reisai į Vokietiją iš Lietuvos?

Tarptautinių pervežimų srityje Vokietija yra pagrindinis kryžkelės taškas, todėl reisų dažnumas yra vienas didžiausių. Didelės ekspeditorių ir transporto kompanijos siūlo beveik kasdienius išvykimus į pagrindinius Vokietijos miestus. Kalbant apie grupinius krovinius (part loads), dažniausiai tai yra nustatyti išvykimo dienomis – pavyzdžiui, trys kartus per savaitę į šiaurę (Hamburgas, Brėmenas) ir trys kartus į pietus (Miunchenas, Štutgartas, Niurnbergas).

Tačiau jei kalbame apie pilną krovininę (FTL – Full Truck Load), išvykimo laikas yra lankstesnis ir priklauso nuo kliento poreikių bei vairuotojo pasiruošimo. Patirtis rodo, kad optimalu užsakyti transportą bent 2–3 dienas iki pageidaujamo išvykimo, nors avarinių atvejų įmonės gali pasiūlyti ir išvykimą tą pačią dieną (jei yra laisvų mašinų). Reguliarūs maršrutai leidžia užtikrinti, kad krovinys nebus „užstrigęs“ tarpinėse stotyse, o bus išvežtas tiesiai į paskirties vietą.

2. Kokius veiksnius lemia konkretų išvykimo laiką?

Nepaisant to, kad atstumas tarp Vilniaus ir Berlyno yra apie 1000 km, išvykimo laiką lemia ne tik geografija. Pirmasis ir svarbiausias veiksnys – apkrovos sandėlio darbo laikas Lietuvoje. Jei krovinys paruošiamas 14:00 valandą, vairuotojas gali išvykti tik tuomet, kai visi dokumentai sutvarkyti ir prekės užfiksuotos. Antrasis veiksnys – vairuotojo darbo ir poilsio laikas. Pagal ES reglamentas, vairuotojas negali važiuoti be pertraukų ilgiau kaip 4,5 valandos.

Taip labai svarbu yra paskirties vietos sandėlio darbo laikas Vokietijoje. Vokietijos sandėliai dažnai dirba griežtai pagal grafikus, o vėlavimas už pietų pertrauką (11:30–12:30) gali reikšti, kad vairuotojas nebus priimtas iki 13:00 valandos. Todėl išvykimo laikas Lietuvoje yra atgalinės eigos apskaičiavimas: mes žinome, kad reikia būti Vokietijos sandėlyje 08:00 ryte, atimame važiavimo laiką, poilsio pertraukas ir gauname tikslų išvykimo laiką Lietuvoje (dažnai tai būna ankstyva ryto arba priešpriešnaktis).

3. Kiek laiko trunka vidutinis kelionės trukmė į Vokietiją?

Kelionės trukmė priklauso nuo konkretaus maršruto. Vokietija didelė šalis, todėl kelionės į vakarus (pvz., į Kelną ar Frankurtą) trunka mažiau laiko nei į pietus (Miunchenas) ar pietryčius (Drezdenas). Vidutiniškai kelionė iš Lietuvos į centrinę Vokietiją trunka apie 18–24 valandas, atsižvelgiant į vairuotojo poilsio pertraukas.

Svarbu suprasti skirtumą tarp „važiavimo laiko“ (driving time) ir „kelionės trukmės“ (journey time). Važiavimo laikas gali būti 12–14 valandų, tačiau į kelionės trukmę įeina ir krovinio įkėlimas Lietuvoje (1–3 valandos), iškrovimas Vokietijoje (1–4 valandos), bei privalomos 45 minučių pertraukos kas 4,5 valandos ir 9 valandų naktinis poilsis (arba 11 valandų kasdieninis poilsis). Todėl, jei planuojate atvykimą, visada turėkite omenyje, kad „nuo durų iki durų“ procesas užims bent parą.

4. Ar savaitgaliai ir šventės veikia išvykimo laikus?

Žinoma, ir tai vienas dažniausių vėlavimų šaltinių, jeigu neplanuojate iš anksto. Vokietijoje galioja griežti draudimai sunkvežimiams važiuoti šventinėmis dienomis ir sekmadieniais (vadinamasis Sonntagsfahrverbot). Tai reiškia, kad sunkvežimis, kurio svoris viršija 7,5 tonos, negali vykti Vokietijos keliais sekmadieniais ir nedarbo dienomis nuo 00:00 iki 22:00 valandos.

Ką tai reiškia planuojant išvykimą? Jei Jūsų krovinys turi būti prieš sekmadienį arba šventę, jis turi išvykti iš Lietuvos taip, kad būtų įveiktas Vokietijos pasienis arba paskirties vieta iki draudimo pradžios. Priešingu atveju, vairuotojas gali būti priverstas stovėti aikštelėje prieš pat sieną arba Vokietijos viduje, kas uždels pristatymą pirmadienį. Be to, Lietuvoje ir Lenkijoje taip pat yra savaitgaliai, todėl reiso planavimas turi atsižvelgti į visų tranzitinių šalių šventes.

5. Kaip pasirinkti optimalų išvykimo laiką, kad vengti spūsčių?

Spūstys yra neišvengiamas dalis transporto, ypač važiuojant per Vokietijos autostradas (Autobahn) ir Lenkijos kelių mazgus. Tačiau, turint daugiau kaip 20 metų patirtį, galima išskirti tam tikrus modelius. Didžiausios eismo spūstys Vokietijoje pasitaiko rytais (nuo 6:00 iki 9:00) ir popietėmis (nuo 16:00 iki 19:00), ypatingai prie didmiesčių – Miuncheno, Frankfurto, Hamburgo – bei jų apylinkėse.

Kad išvengtume spūsčių, stengiamės planuoti išvykimą taip, kad tranzitas pro didžiuosius miestų žiedus būtų vykdomas naktį arba pietų pertraukos metu (kai eismas mažiau intensyvus). Pavyzdžiui, jei krovinys keliauja į Štutgartą, geriau, jei vairuotojas pravažiuotų Frankfurto bei Kelno mazgus vėlai vakare arba anksti ryte. Taip pat patariama vengti išvykimo prieš pat ilgas šventes (Velypas, Kalėdas), kai eismas padvigubėja.

6. Kokios yra skirtumai tarp pilno krovinio (FTL) ir dalinio krovinio (LTL) išvykimų?

Tai esminis dalykas planuojant logistiką. Pilnas krovinys (FTL) yra skirtas vienu klientui, todėl išvykimo laikas priklauso tik nuo to kliento paruošimo. Kai krovinys užkrautas, vairuotojas važiuoja tiesiai į paskirties vietą be sustojimų (išskyrus degalų papildymą ir poilsį). Tai leidžia tiksliai numatyti atvykimo laiką.

Dalinis krovinys (LTL – Less than Truck Load) yra sudėtingesnis. Čia viename sunkvežimyje suvenami kelių klientų krovinių. Tai reiškia, kad prieš išvykstant į Vokietiją, vairuotojas turi apvažiuoti po kelias Lietuvos arba Latvijos sandėlius, surinkti prekes. Tokio atvejo išvykimas gali būti nukeltas iki 18:00 ar net 20:00 valandos, kol surinktas visas krovinys. Be to, Vokietijoje toks sunkvežimis taip pat sustoja keliose vietose iškrauti. Dėl to išvykimo laikas gali būti mažiau lankstus, o pristatymo laikas – ilgesnis.

7. Kaip vairuotojo poilsio laikai įtakoja išvykimo grafiką?

Europos Sąjungos socialinės apsaugos nuostatos vairuotojams yra griežtos. Vairuotojas turi privalomą 45 minučių pertrauką po 4,5 valandos vairavimo (gali būti padalinta į 15 min. + 30 min.). Taip pat po 6 valandų vairavimo jis privalo atsiimti 45 min. pertrauką. Kas 24 valandas turi būti įskaitytos 11 valandų poilsio (gali būti sumažintos iki 9 valandų ne daugiau kaip 3 kartus per savaitę).

Ką tai reiškia klientui? Jei išvykimas planuojamas 14:00 valandą, vairuotojas gali nuvažiuoti tik apie 4 valandas iki 18:00, tada turi skirti laiko poilsiui. Jeigu maršrutas reikalauja naktinio važiavimo (kas dažnai būna vykstant į Vokietiją), turi būti įskaityta 9 valandų poilsio pertrauka. Profesionalus planavimas užtikrina, kad vairuotojas nevažiuotų pavargęs ir neviršytų leistinų valandų, o tai tiesiogiai įtakoja saugumą ir tikslų atvykimą.

8. Kas nutinka, jei krovinys nėra paruoštas laiku?

Tai viena dažniausių problemų. Jei klientas užsisako išvykimą 10:00 valandą, tačiau pats krovinys dar yra surinkimo proceso arba trūksta dokumentų (pvz., eksporto deklaracijos), išvykimas vėluoja. Tokiu atveju pradedamas „skaičiuoti“ vairuotojo laikas.

Jei vairuotojas atvyksta į sandėlį 10:00, o laukia iki 14:00, šis laikas (4 valandos) yra įskaitomas kaip „kitas darbas“ (other work). Gali būti taip, kad dėl šio vėlavimo vairuotojas nebesuspės įveikti reikiamo atstumo iki savo poilsio laiko arba nebesuspės į Vokietijos sandėlį prieš jo uždarymą. Tai gali lemti dienos (ar daugiau) delsimą. Todėl yra kritiškai svarbu tiksliai sekti savo paruošimo procesus ir nedelsiant informuoti transporto kompaniją apie galimus nukrypimus nuo grafiko bent valanda iki išvykimo.

9. Ar yra galimybė užsakyti skubų išvykimą (express transportą)?

Taip, tokia paslauga egzistuoja ir yra labai populiari, ypač avarinių dalių ar statybų objektų tiekimo atveju. Skubus pervežimas (Express) paprastai reiškia, kad tam skiriama atskira mašina, kuri važiuoja be sustojimų (išskyrus būtinus poilsius) ir kurią gali vairuoti du vairuotojai (duetas). Dueto atveju mašina gali važiuoti be ilgos 9 valandų poilsio pertraukos, nes vienas vairuoja, kitas ilsisi. Tai leidžia nuvykti iš Vilniaus į Vokietiją per 12–14 valandų be ilgesnių sustojimų.

Tačiau ši paslauga kainuoja daugiau (paprastai 50–100% brangiau už standartinį pervežimą). Planuojant skubų išvykimą, būtina aiškiai suformuluoti reikalavimus: „turi būti rytoj 08:00 valandą prie durų“. Tada ekspeditoriai gali pasiūlyti optimalų maršrutą, įskaitant galimybę paimti krovinį ne tik iš sandėlio, bet ir tiesiogiai iš gamybos linijos.

10. Kaip techninės priemonės (GPS, tachografo duomenys) padeda sekti išvykimo laikus?

Šiuolaikinėje logistikoje nebeleidžia pasikliauti tik „žodžiu“. Visos patikimos transporto įmonės naudoja GPS stebėjimo sistemas ir tachografo duomenų skaitytuvus. Tai leidžia klientui realiu laiku matyti, kur jo krovinys yra.

GPS sistema rodo mašinos greitį, vietovę ir sustojimus. Jei matome, kad mašina sustojo ilgiau nei planuota, galime nedelsdami susisiekti su vairuotoju ir sužinoti priežastį (techninė gedimas ar policijos patikra). Tachografo duomenys užtikrina, kad vairuotojas laikosi darbo laiko normų, o tai – saugumo garantas. Kai užsakote pervežimą, paklauskite, ar įmonė suteikia galimybę stebėti krovinį realiu laiku – tai duoda Jums ramybę ir leidžia tiksliau planuoti savo veiklą gavėjo pusėje.

Išvada

Planuojant išvykimą į ir iš Vokietijos, sėkmę lemia ne atsitiktinumas, o sisteminis požiūris ir ilgametė patirtis. Vokietijos rinka reikalauja precizijos, todėl kiekviena valanda, kiekviena minutė turi savo vertę. Suprasdami vairuotojo darbo režimus, apkrovos laikotarpius, kelių eigo situaciją ir šventinių draudimų ypatingumus, galite ne tik išvengti nemažų baudų už vėlavimus, bet ir padidinti savo verslo efektyvumą.

Dvidešimt metų šioje srityje mokė mane vieną pagrindinę taisyklę: geriausias išvykimo laikas – tas, kuris leidžia atvykti ne tik „kaip nors“, o taip, kad klientas galėtų toliau sklandžiai vykdyti savo operacijas. Neteisingai suplanuotas išvykimas gali sukelti nuoskaudą, tačiau gerai parengtas grafikas – tai raminantis jausmas ir verslo garantas. Tikimės, kad šie patarimai padės Jums tapti tikrais savo logistikos procesų meistrams.