Išvykimo laikai bei kelionės trukmė į Vokietiją ir atback: Eksperto Vadovas

Vokietija jau dešimtmečiais išlieka viena pagrindinių Lietuvos prekybinių partnerių, o tai reiškia, kad maršrutai „Vilnius–Berlynas“, „Kaunas–Miunchenas“ ar „Klaipėda–Hamburgas“ yra vieni intensyviausių Europos keliuose. Per daugiau kaip dvidešimt metų praleistų tarptautinių pervežimų srityje esu matęs, kaip keitėsi keliai, pasikeitė techninės priemonės, tačiau vienas dalykas išlieka pastovus – kliento noras tiksliai žinoti, kai jo siunta išvyks ir kada ji pasieks paskirties vietą.

Dažnai atrodo, kad tai paprasti klausimai, tačiau atsakymai į juos slepia daugybę niuansų, susijusių ne tik su fiziniais atstumais, bet ir su logistinėmis taisyklėmis, vairuotojų darbo laiku, bei net orų sąlygomis. Šiame straipsnyje norėčiau padalintis savo patirtimi ir papasakoti, kaip iš tikrųjų formuojasi išvykimo laikai ir ką lemia kelionės trukmė į Vokietiją bei atgal. Suprasdami šiuos procesus, galėsite geriau planuoti savo verslą ar asmeninius reikalus ir išvengti nereikalingo streso.

Įvadas: Kas lemia kelionės trukmę?

Kai kalbame apie pervežimus į Vokietiją, svarbiausia suprasti, kad fizinis atstumas tarp Lietuvos ir Vokietijos didžiausiųjų miestų svyruoja nuo 800 iki virš 1200 kilometrų viena kryptimi. Paprastam keleiviui automobiliu tai reikštų maždaug 10–12 valandų važiavimo be sustojimų. Tačiau tarptautiniame pervežime, ypač kai kalbame apie krovinius, situacija yra kur kas sudėtingesnė.

Kelionės trukmę nelemia tik greitis. Pagrindinis veiksnys yra vairuotojo darbo ir poilsio laiko apribojimai, reglamentuojami Europos Sąjungos. Tachografas – tai ne priemonė vairuotojui šnipinėti, o saugumo įrankis, užtikrinantis, kad vairuotojas neperdegta ir gali saugiai vairuoti. Tai reiškia, kad net jei kelias yra švarus ir orai puikūs, vairuotojas privalo padaryti pertraukas.

Be to, labai svarbu yra krovinio surinkimo ar iškrovimo procesas (krovos darbai). Dažnai klientai mano, kad „išvykimas“ yra momentas, kai sunkvežimis pasirodo jų kieme, tačiau iš tikrųjų tai gali prasidėti dar ankstesnę dieną sandėlyje, renkant dalinius krovinius (konsoliduojant siuntas). Taigi, kai kalbame apie išvykimo laiką, mes dažnai turime omenyje ne tik tą momentą, kai ratai sukasi 90 km/h greičiu, bet ir visą paruošimo procesą.

Maršruto pasirinkimas taip pat turi įtakos. Nors dažniausiai važiuojama per Lenkiją, kelių būklė ten, ypatingai atliekant remonto darbus, gali smarkiai sulėtinti judėjimą. Alternatyvus keliai per Čekiją arba net per Skandinaviją (jei krovinys keliauja jūra) gali būti pasirinkti siekiant išvengti spūsčių, bet jie gali būti ilgesniai. Viskas priklauso nuo konkretaus užsakymo specifikos.

Taip pat negalima pamiršti ir paties Vokietijos specifikos. Tai didelė šalis, ir pristatyti krovinį į mažą kaimą pietuose gali užtrukti ilgiau negu į didelį logistikos centrą šiaurėje, net jei atstumas iki sienos yra toks pat. Visi šie faktoriai sudaro sudėtingą puzzle, kurį mes, logistikos specialistai, turime sudėti, kad jums pateiktume tikslią informaciją.

DUK (Dažniausiai Užduodami Klausimai)

Šioje skyriuje suformulavau dešimt dažniausiai kylančių klausimų, kuriuos klientai klausia apie keliones į Vokietiją. Atsakymai į juos padės jums suprasti logistikos mechanizmą giliau.

1. Kiek vidutiniškai trunka kelionė iš Lietuvos į Vokietiją sunkvežimiu?

Vidutinė kelionės trukmė svyruoja nuo 24 iki 48 valandų, priklausomai nuo to, kur į Vokietiją keliaujame. Jei tai yra didmiestiai, esantys arčiau sienos, pvz., Berlynas ar Miunchenas, krovinys gali pasiekti paskirties vietą per 18–20 valandų, tačiau tai idealus atvejis. Dažniausiai įskaičiuojant krovos darbus Lietuvoje, vairuotojo poilsį kelionės metu ir iškrovimą Vokietijoje, protinga planuoti, kad nuo užsakymo priėmimo iki pristatymo praeis mažiausiai viena para, o dažniau dvi. Jei krovinio paskirties vieta yra toliau į vakarus, pvz., Reino kraštas-Pfalcas ar Šiaurės Reinas-Vestfalija, pridėkite dar keletą valandų.

2. Kodėl nėra fiksuoto išvykimo laiko, pvz., 08:00 ryte?

Mums labai dažnai kyla šis klausimas. Keleivinis transportas gali turėti grafiką, tačiau krovinių pervežimas yra dinamiškas procesas. Mūsų vairuotojai dažniausiai pradeda savo dieną ne nuo išvykimo, o nuo krovos. Jei mes turime surinkti 5 skirtingas siuntas iš skirtingų Lietuvos miestų (pvz., iš Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio ir Vilniaus), sunkvežimis privalo apvažiuoti visus taškus. Jei vienoje vietoje vėluojama pakrauti, tai pasislenka visą grafiką. Todėl mes dažniausiai nurodome išvykimo „langą“ (pvz., „išvyksime tarp 12:00 ir 15:00“) arba pranešame tik tada, kai krovinys jau surinktas ir vairuotojas pasiruošęs.

3. Kaip vairuotojo poilsio laikas veikia pristatymo terminą?

Europos Sąjungos reglamentai griežtai apibrėžia, kad vairuotojas gali vairuoti ne daugiau kaip 4,5 valandas be pertraukos. Po to privaloma padaryti 45 minučių pertrauką. Be to, per 24 valandas privaloma bent 11 valandų skirti poilsiniui (iš kurių 9 valandos turi būti nepertraukiamas). Tai reiškia, kad net jei kelias iki Berlyno trunka tik 12 valandų, vairuotojas gali turėti sustoti ilgam poilsio pailsėti prieš pat sieną arba po jos. Jei kelionė prasideda vėlai, vairuotojas gali tiesiog „pataikyti“ į savo poilsio laiką, kas automatiškai pratesia pristatymą kita diena. Tai ne vėlavimas, tai saugumo reikalavimas.

4. Ar savaitgaliais vyksta pervežimai į Vokietiją?

Taip, vyksta, tačiau su tam tikromis sąlygomis. Sunkvežimiai gali važiuoti šaligatviais, tačiau dauguma sandėlių ir parduotuvių Vokietijoje (kaip ir visoje Europoje) savaitgaliais nedirba. Jei krovinys turi būti pristatytas į sandėlį, kuris nedirba sekmadienį, vairuotojas gali atvykti į paskirties vietą penktadienį arba šeštadienį, tačiau laukis iki pirmadienio ryto, kad galėtų iškrauti. Tokiu atveju „tranzito laikas“ gali atrodyti ilgas, nors realaus vairavimo laiko nėra daug. Mes visada stengiamės suderinti išvykimą taip, kad vairuotojas nereikėtų laukti poilsio dieną prie užrakintų vartų, jei tai įmanoma.

5. Kuo skiriasi kelionės trukmė į Vokietiją ir atgal?

Svarbu pastebėti, kad kelionės trukmė gali skirtis. Į Vokietiją dažnai važiuojame pilnu arba daliniu krovininiu, kurį reikia iškrauti. Grįžtant (atgal į Lietuvą) sunkvežimis dažnai tuščias arba veža kitą užsakymą. Pažintis su maršrutu, vairuotojo nuovargis (jei jis jau buvo kelių dienų kelyje) gali turėti įtakos greičiui. Be to, Lenkijoje, kurią keliame, dažnai vyksta kelių remonto darbai, ir juos lengviau įveikti viena kryptimi negu kita dėl eismo intensyvumo. Taip pat, jei grįžtant važiuojame „užsakymu“, t.y. turiame paimti krovinį Vokietijoje, tai laikas skaičiuojamas nuo to krovinio paėmimo momento, o ne nuo tada, kai atvykome į šalį.

6. Ar galimas „skubus“ pervežimas (Express) ir kiek tai brangiau?

Taip, galimas. Jei reikia, kad siunta būtų pristatyta per 24 valandas arba net greičiau, mes skiriamas specialų vairuotoją, kuris važiuoja tiesiai, be sustojimų surinkti kitų krovinių (tiesioginis reisas). Tokiu atveju vairuotojas gali naudotis dvigubos įgulos režimu (vairuotojų keitimasis ratu), kad sustotų tik degalams. Tačiau ši paslauga yra gerokai brangesnė, nes už vieną sunkvežimį mokame dviem žmonėms ir grįžtame tuščia. Standartinis pervežimas yra pigesnis, nes jis yra dalis didesnio maršruto ir krovinio konsolidacijos proceso.

7. Kaip orų sąlygos (žiema) veikia išvykimo laikus?

Lietuviška ir vokiška žiema gali sukelti nemaža nesklandumų. Nors Vokietijos keliai prižiūrimi geriau, sniegas ar ledas Lenkijoje gali sustabdyti eismą valandomis. Taip pat aštrų šalnų metu gali būti ribojamas sunkvežimių eismas (pvz., autobanų uždarimas). Esant prognozei, kad artėja audra, mes stengiamės išsiųsti vairuotojus anksčiau, kad jie spėtų prasibrauti per sunkiausią ruožą prieš jo prasidedant. Tačiau jei kelyje įvyksta avarija dėl slidžių kelio dangų, tai sukuria spūstis, kurios neįmanoma praleisti, ir dėl to vėluojame. Tokiu atveju mes nuolat bendraujame su klientu, informuodami apie situaciją realiu laiku.

8. Ar galiu sekti savo krovinio vietą realiu laiku?

Dauguma šiuolaikinių pervežėjų, įskaitant ir mūsų kompaniją, naudoja GPS stebėjimo sistemas. Tai leidžia mums matyti, kur yra sunkvežimis, kiek jis važiuoja ir ar nėra neplanuotų sustojimų. Klientams dažnai suteikiame nuorodą arba siunčiame pranešimus apie pasiekiamus etapus (pvz., „Krovinys išvyko iš Lietuvos“, „Krovinys kirto Lenkijos sieną“, „Krovinis atvyko į paskirties vietą“). Tai suteikia ramybės ir leidžia planuoti savo veiklą gavėjo pusėje.

9. Kas nutinka, jei gavėjo Vokietijoje nėra vietos iškrovai?

Tai viena dažniausių problemų. Vairuotojas atvyksta į paskirties vietą, o sandėlyje sako: „Mes neturim vietos, grįžkite po 5 valandų“ arba „užsirašykite į eilę“. Tai vadinamas „laukimo laiku“. Pagal sutartis, pirmąsias 2 valandas laukimas dažnai būna nemokamas, bet tolesnis laukimas gali būti apmokestinamas, nes vairuotojo laikas kainuoja. Be to, jei vairuotojas praleidžia laukdamas, jis gali praleisti savo legalų vairavimo laiką ir turėti sustoti poilsio, kas vėl pratesia pristatymą. Todėl labai svarbu, kad gavėjas Vokietijoje būtų informuotas apie atvykimą iš anksto.

10. Kaip planuojami išvykimai, jei aš užsakau siuntą šiandien?

Jei užsakymą gauname ryte, dažniausiai spėjame jį įtraukti į tą pačią dieną arba kitos dienos rytinę planuojamą išvykimo grupę. Mūsų logistikos sistemos sujungia skirtingus užsakymus pagal jų geografinę padėtį. Jei jūsų siunta yra iš Vilniaus ir mes jau turime du užsakymus iš Vilniaus rajono į Vokietiją, mes lengvai pridedame jūsų krovinį prie jų. Jei jūs esate vienintelis toje zonoje, gali tekti laukti, kol susirinks mažiau krovinių, kad maršrutas būtų ekonomiškas. Tačiau jei pasirenkate „Express“ paslaugą, išvykimas gali būti organizuojamas net ir tą pačią valandą, kai apmokėjote užsakymą.

Išvada

Sumažinant viską į vieną, išvykimo laikai bei kelionės trukmė į Vokietiją ir atback nėra pastovi reikšmė, kurią galima apskaičiuoti paprasta matematika. Tai gyvas, besikeičiantis procesas, priklausantis nuo tūkstančių veiksnių – nuo vairuotojo nuotaikos ir oro sąlygų Varšuvoje iki sandėlininko pareigingumo Miunchene.

Dirbdamas šioje srityje daugiau nei dvidešimt metų, esu įsitikinęs, kad pagrindinis sėkmės raktas yra ne „greičiausias“ automobilis, o gerai suplanuota logistika ir atvira komunikacija. Mes visada stengiamės būti nuoširdūs su mūsų klientais: jei matome, kad krovinys vėluos dėl sniego Lenkijoje, pasakysime tai iš karto, ne laukdami, kol klientas pats pradės skambinti su klausimu „kur mano siunta?“.

Tikiuosi, kad šis straipsnis padėjo jums suprasti, kas vyksta „už scenos“, kai užsakote pervežimą. Žinios apie tai, kaip veikia vairuotojų darbo laikas, krovinių konsolidacija ir maršrutų planavimas, leis jums jaustis ramiau ir tiksliau planuoti savo verslo ar asmeninius reikalus. Kelionė į Vokietiją gali trukti vieną dieną ar tris, bet svarbiausia yra tai, kad ji pasibaigtų saugiai ir laiku, o tai – mūsų kasdieninis darbas ir atsakomybė.