Išvykimo ir atvykimo laikai: patogūs reisai į Vokietiją

Šiuolaikinis keleivis yra itin reiklus ir labai vertina savo laiką. Dirbdamas tarptautinių keleivių pervežimų srityje beveik dvi dešimtis metų, esu matęs, kaip pasikeitė žmonių lūkesčiai ir kaip logistikos pasaulis prisitaikė prie jų. Anksčiau svarbiausia buvo tik nuvykti iš taško A į tašką B, neatsižvelgiant į tai, kiek valandų praleisime kelyje ar kokia bus išvykimo akimirką. Tačiau šiandien situacija visiškai kitokia. Kelionė į Vokietiją – tai ne paprastas persikėlimas, o sudėtingas procesas, kurio sėkmė priklauso nuo milžiniško kiekio veiksnių, o tarp jų išvykimo ir atvykimo laikų suderinimas užima vieną pagrindinių vietų.

Vokietija yra viena pagrindinių Lietuvos prekybos ir migracijos partnerių. Kasdien tarp šalių vyksta tūkstančiai reisų. Nuo vilkikų, vežančių prekes, iki komfortabilių autobusų, gabenančių keleivius, visi siekia to paties – efektyvumo. Tačiau efektyvumas keleivių pervežime nereiškia tik greičio. Jis reiškia tikslumą, patogumą ir psichologinį komfortą. Ilgos kelionės, kurių trukmė svyruoja nuo 14 iki 20 valandų priklausomai nuo maršruto, gali būti tikras išbandymas organizmui. Todėl tinkamai parinktas išvykimo laikas gali padaryti kelionę ne tik toleruojamą, bet ir malonią, o atvykimo laikas giba leisti išvengti nereikalingo streso svetimoje šalyje.

Šiame straipsnyje norime pasidalinti ilgamete patirtimi ir paaiškinti, kaip formuojasi tvarkaraščiai, kodėl keli reisai į tą patį miestą gali vykti visiškai skirtingu laiku ir kaip Jūs, kaip keleivis, galite pasirinkti sau optimaliausią variantą. Mes ne tiesiog pateiksime skaičius – mes paaiškinsime logistikos filosofiją, slypinčią už tų skaičių, kad keliaujantį į Vokietiją ar atgal į Lietuvą, Jums būtų kuo lengviau suplanuoti savo laiką.

DUK

1. Kodėl dauguma reisų į Vokietiją iš Lietuvos yra planuojami vakare (popietės/vakaro valandomis)?

Tai vienas dažniausiai užduodamų klausimų, ir atsakymas slypi ne tik logistikoje, bet ir psichologijoje. Ilgąją (apie 16–18 valandų) kelionę pradėti vakare yra strategiškai protingiausias sprendimas dėl keleivio biologinio laikrodžio. Išvykus tarp 14:00 ir 18:00 valandos, keleiviai turi pakankamai laiko susirinkti, pavalgyti ir atsisveikinti su artimaisiais be pirmosios ryto skubos. Autobuse įsirengiamasi nakvynei, o didžiąją kelionės dalį praleidžiama mieguojant. Tai leidžia „praleisti“ ilgiausią ir nuobodžiausią kelionės etapą – naktį, kai vaizdas už lango nesikeičia. Atvykstama į Vokietiją ryte arba priešpiet, kai miestas jau gyvybingas, o viešbučiai ar paštininkai dirba. Jei reisas būtų pradedamas ryte, pvz., 8:00 val., atvyktumėte giliais nakties metu, kai susisiekimas yra ribotas, o miego trūkumas juntamas stipriau. Vakariniai išvykimai maksimaliai pritaiko kelionę prie žmogaus circadinio ritmo.

2. Kaip susiformuoja atvykimo laikai į didžiuosius Vokietijos miestus (Berlynas, Hamburgas, Miunchenas)?

Atvykimo laikas nėra fiksuotas atsitiktinai – jis yra matematinio ir praktinio skaičiavimo rezultatas. Pavyzdžiui, keliaujant į Berlyną, atstumas yra apie 1000 km. Vidutinis autobuso greitis tarpmiestiniuose maršrutuose, atsižvelgiant į sustojimus ir greičio ribojimus, yra maždaug 70–80 km/h. Tačiau čia viskas ne taip paprasta. Atvykimo laiką lemia trys pagrindiniai faktoriai: tranzitinių šalių (Lenkijos) kelių būklė, pasienio kontrolės procedūros (nors Šengeno zona palengvina situaciją, techninės apžiūros vis dar vyksta) ir Vokietijos miestų eismo intensyvumas. Į Miuncheną, kuris yra toliau, atvykstama vėliau. Transporto įmonės stengiasi suderinti atvykimo laikus taip, kad jie būtų patogūs ne tik tiems, kas važiuoja apsigyventi, bet ir tiems, kas važiuoja verslo reikalais arba turi toliau kelionę susisiekti (pavyzdžiui, su traukinių sistemomis). Todėl dažnai atvykimas į centrinę autobusų stotį planuojamas priešpiet arba ankstyvą popietę, taip leidžiant išvengti piko valandų spūsčių mieste.

3. Ar realu, kad autobusas atvyks būtent nurodytu laiku, ir kokie veiksniai gali sukelti vėlavimą?

Dirbdamas šioje srityje 20 metų galiu drąsiai pasakyti: „tiksliai laiku“ yra idealas, į kurį visi stengiamės, tačiau kelyje įgyvendinamas tik 90–95 proc. atvejų. Autobusų eismą veikia tiek pat elementų, kiek orų prognozę. Dažniausios vėlavimų priežastys yra ne techninės autobuso gedimai (naujausių kartų autobusai yra labai patikimi), o išoriniai faktoriai. Avarijos autostradose, ypač Lenkijoje (A2 autostrada) ar Vokietijoje (A9 ar A10), gali sustabdyti eismą valandomis. Taip pat didelę įtaką turi oro sąlygos – žiemos metu padangų grandinės reikalavimas ar smarkus lietus gali sulėtinti greitį. Taip pat svarbu ir keleivių disciplina: jei vienas keleivis vėluoja į išvykimą pertraukos metu, tai gali pastumti visą grafiką. Profesionalios transporto įmonės visada įtraukia į tvarkaraštį tam tikrą „laiko rezervą“ (buffer time), tačiau esant didelioms nelaikėms, šis rezervas suvartojamas. Jei planuojate svarbų susitikimą iš karto po atvykimo, visada rekomenduojama palikti 1–2 valandas laisvo laiko tarp autobuso atvykimo ir Jūsų plano pradžios.

4. Kokia yra poilsio pertraukų įtaka kelionės trukmei ir kaip jos planuojamos?

Keleiviai dažnai mano, kad pertraukos „valgoma“ jų laiką, tačiau iš profesionalo požiūrio, tai yra būtinas kelionės elementas, užtikrinantis saugumą ir komfortą. Pagal Europos Sąjungos eismo saugumo reglamentus, vairuotojas privalo atlikti 45 minučių pertrauką po 4,5 valandų vairavimo. Paprastai šios pertraukos planuojamos dideliuose poilsio centruose (Rastplatz Vokietijoje arba moderniuose stoteliuose Lenkijoje), kur yra švari tualetų, kavinės ir parduotuvės. Be to, jei kelionė trunka ilgiau nei 10–12 valandų, įmonės dažnai planuoja ir ilgesnę, apie 30 minučių pertrauką maistui įsigyti. Šios pertraukos ne tik leidžia vairuotojami atsigauti, bet ir keleiviams ištiesti kojas, pavalgyti ir pasiprašyti. Taigi, kai žiūrite į kelionės trukmę, prie jų visada pridėkite apie 1,5–2 valandas, skirtas būtent šiems sustojimams. Tai ne „vėlavimas“, o kokybiškos paslaugos dalis.

5. Kodėl svarbu laiku (15–30 min. prieš išvykimą) atvykti į stotį?

Nepaisant to, kad dabar dauguma bilietų yra elektroniniai, o vieta jau užfiksuota, ankstyvas atvykimas į stotį yra kritiškai svarbus. Pirmiausia, tai leidžia vairuotojui tinkamai užkrauti bagažą. Bagazo skyrius (garažas) turi būti pakrautas pagal svorio centrą, kad autobusas būtų stabilus greitajame važiavime. Jei keleiviai atvyksta paskutine minute, vairuotojas privalo pertvarkyti bagažą, kas sukelia vėlavimą visam reisui. Antra, tai techninė priežiūra. Prieš išvykstant, vairuotojas turi patikrinti autobuso techninę būklę (padangas, skysčius), o tai užima laiką. Trečia, dokumentų patikra. Nors pasienio kontrolė dažnai vyksta jau kelyje, registruoti keleiviai turi būti sąraše. Jei Jūs atvykstate vėlai, Jūsų vieta gali būti parduota kitam keleiviui (laukiančiam rezerve) arba autobusas gali išvykti be Jūsų, nes laikas laukti nebegalioja. 20 minučių rezervas yra standartas, kuris užtikrina ramų ir organizuotą išvykimą.

6. Kaip pasirinkti reisą, jei vairuojantiems asmenims reikalinga „naktinis“ išvykimas, o keleiviams – „dieninis“?

Tai dažnas konfliktas tarp vairuotojų darbo grafiko ir keleivių pageidavimų. Tačiau šiuo metu dominuoja keleivių poreikiai, todėl populiariausi yra vėlyvi popietės išvykimai, kurie užtikrina naktinę kelionę. Tačiau yra ir nukrypimų. Kai kuriuos reisus (ypač tarp mažesnių miestų arba reisus, kurie yra techninio pobūdžio – be keleivių, tiesiog perkeliant autobusą į kitą bazę) gali būti planuojami anksti ryte (pvz., 06:00 val.) arba dienos metu. Jei Jums svarbiau keliauti dieną ir mėgėti vaizdus, ieškokite reisų, kurie prasideda ryte (jei tokių yra). Tačiau būkite nusiteikę, kad atvykimas gali būti vėlai vakare. Tuo tarpu naktiniai reisai yra „auksinis standartas“, leidžiantis išsaugoti dieną Vokietijoje ar Lietuvoje. Pasirinkdamas reisą, visada atkreipkite dėmesį ne tik į išvykimo laiką, bet ir į tai, kiek valandų praleisite kelyje dienos metu (naktį miegas lengviau).

7. Kuo skiriasi atvykimo laikų planavimas vasarą ir žiemą?

Metų laikai turi nemenką įtaką logistikai. Žiemą dienos yra trumpos, o reglamentuojamos poilsio pertraukos gali būti ilgesnės dėl blogų oro sąlygų. Todėl žieminiais tvarkaraščiais dažnai įtraukiamas papildomas 30–60 minučių „saugumo rezervas“, kad vairuotojas nektų važiuoti per greitai ant snaigės. Vasarą situacija kitokia. Nors eismas autostradose gali būti intensyvesnis dėl atostogaujančių, ilgos dienos leidžia efektyviau planuoti sustojimus. Be to, vasarą dažniau vyksta statybos darbai keliuose, ypač Vokietijoje, kas gali sukelti eismo spūstis. Taigi, vasaros tvarkaraščiai gali būti šiek tiek griežtesni, tačiau jie labiau priklauso nuo staigių eismo apkrovų. Žiemos tvarkaraščiai yra konservatyvesni – tikimes vėlavimo, todėl ir atvykimo laikas gali būti nurodytas su tam tikra „marža“.

8. Kaip susisiekti su artimaisiais, jei autobusas vėluoja, ir kaip sekti kelionę realiu laiku?

Anksčiau, prieš mobiliųjų telefonų erą, vėlavimas buvo tikra katastrofa. Šiandien technologijos išspręndė šią problemą. Dauguma patikimų pervežėjų siūlo kelionės sekimo funkciją (GPS tracking) savo svetainėse arba mobiliųjų aplikacijose. Jūs galite matyti, kur yra autobusas realiu laiku. Be to, jei įvyksta didelis vėlavimas (virš 1 valandos), įmonės dažnai siunčia SMS pranešimus į keleivių nurodytus telefonus. Taip pat visada galite paskambinti į įmonės dispečerinę paslaugą, kurios darbo laikas paprastai apima ir naktį (ypač kai vyksta reisai). Rekomenduojama pasidalyti savo bilieto numeriu arba maršruto informacija su artimaisiais, kad ir jie galėtų sekti Jūsų kelionę internetu, jei Jūs pats nebegalėsite skambinti (pvz., išsikrovęs telefonas).

9. Ar įtakoja atvykimo laiką tai, kad autobusas sustoja mažuose miestueliuose ar tik didžiuosiuose miestuose?

Tai labai svarbus klausimas, dažnai nepastebimas keleivių. Yra du pagrindiniai maršrutų tipai: „ekspress“ (tarp didžiųjų miestų, pvz., Vilnius – Kaunas – Berlynas) ir „regioniniai“ (sustojimai mažesnėse gyvenvietėse, pvz., Marijampolė, Kalvarija, Lentvaris ir t.t.). Jei Jūsų pasirinktas reisas yra regioninis, tikėkitės, kad bendras kelionės laikas padidės 1–2 valandomis. Kiekvienas sustojimas mažame mieste reiškia: išvažiavimas iš pagrindinės trasos (pvz., autostrados), važiavimas miesto gatvėmis (kur greičio ribos žemos), keleivių įlaipinimas ir išlaipinimas, bagazo įkėlimas, ir grįžimas atgal į autostradą. Tai užima daugiau laiko nei paprasta sustojimas poilsio aikštelėje. Todėl, jei Jums svarbus greitas atvykimas į Vokietiją, visada rinkites reisus, kurie turi mažiausia tarpinių sustojmų (non-stop arba limited stops).

10. Ką daryti, jei dėl vėlavimo praleidžiamas ryto susitikimas arba skrydis?

Štai čia patiria savo patirties svarbą. Visada, kartą ir visada, keliaujant autobusu į kitą šalį, ypač jei toliau planuojate skrydį ar svarbų verslo susitikimą, turite planuoti su dideliu laiko rezervu. Negalima planuoti susitikimo 10:00 val., jei autobusas turi atvykti 09:30 val. Tai yra receptas katastrofai. Profesionalai rekomenduoja: jei kelionė trunka 15 valandų, planuokite savo laiką taip, lyg ji truktų 17 valandų. Jei vis dėlto įvyksta nepateisinamas vėlavimas (įmonės kaltė), dauguma įmonių turi draudimą, tačiau jis dažniausia neapima „pasekmių“ (pvz., praleisto lėktuvo). Jei autobusas vėluoja ir Jūs matote, kad nepavyks įveikti atstumo iki oro uosto, nedelsdami susisiekite su dispečeriumi. Kartais įmonės gali organizuoti specialų pervežimą (taksi) paskutiniame etape arba padėti radikaliai pakeisti maršrutą, jei tai įmanoma. Tačiau geriausia prevencija – tai protingas planavimas ir nerezervuoti „plaukų“.

Išvada

Išvykimo ir atvykimo laikų planavimas tarptautiniuose reisuose yra menas, susijęs su techniniais galimybėmis, žmogiškaisiais poreikiais ir netgi orų prognozėmis. Per 20 metų šioje srityje esu pamatęs, kad patogiausias reisas ne visada yra greičiausias, o greičiausias ne visada yra patogiausias. Rinkdamasis bilietą į Vokietiją, keleivis turi pažvelgti už skaičių – įvertinti, kada jis nori atvykti, kiek jam reikia miego ir kaip jis ketina susisiekti toliau.

Modernios transporto įmonės deda nemažai pastangų, kad tvarkaraščiai būtų ne tik tikslūs, bet ir logiški. Naktiniai išvykimai leidžia išsaugoti dieną, o protingai suplanuotos pertraukos užtikrina saugumą. Visgi, prisiminkite, kad kelyje visada gali atsitikti netikėtų situacijų. Kantrybė ir supratimas, kad vairuotojas taip pat žmogus, dirbantis ilgas valandas, padarys Jūsų kelionę kur kas malonesnę.

Tikimės, kad ši informacija padės Jums pasirinkti tinkamiausią reisą ir kad Jūsų kelionė į Vokietiją bus ne tik efektyvi, bet ir rami.