Išvykimo ir atvykimo laikai: kelionės į Vokietiją pagal planą

Vokietija jau dešimtmečiais yra viena pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių. Kasdien tarp šalių važiuoja tūkstančiai sunkvežimių, gabenančių viską – nuo mažmeninės prekybos prekių iki sudėtingų pramonės įrengimų. Dirbdamas tarptautinių pervežimų srityje beveik dvidešimt metų, esu girdėjęs vieną tą patį klausimą, kurį klientai užduoda iš karto po to, kai pasako krovinio svorį ir matmenis: „Kada tai atvyks?“.

Atrodo paprasta: atstumas tarp Vilniaus ir Berlyno yra maždaug 1000 kilometrų. Jei sunkvežimis važiuoja vidutiniškai 80 km/h valanda, atrodo, kad skaičiavimas yra elementarus. Tačiau logistikoje, kaip ir gyvenime, detalės lemia viską. Tikslaus išvykimo ir atvykimo laiko planavimas nėra tik matematika; tai menas, reikalaujantis patirties, žinių apie infrastruktūrą ir gebėjimo įvertinti neprognozuojamus veiksnius.

Šiame straipsnyje noriu padėti jums, kaip klientui, suprasti, kas vyksta „už vairo“ ir dienoraščio užsklandos. Suprasdami procesus ir iššūkius, su kuriais susiduria vairuotojai ir ekspeditoriai, galėsite realiau planuoti savo verslą ir išvengti nereikalingo streso.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Žemiau pateikiu atsakymus į dešimt labiausiai aktualių klausimų, susijusių su kelionės į Vokietiją laiko planavimu. Šie atsakymai paremti mano daugiamete praktika ir realiomis situacijomis keliuose.

1. Kiek vidutiniškai trunka kelionė iš Lietuvos į Vokietiją?

Vidutinis trukmės laikas priklauso nuo konkretaus maršruto, tačiau tarkime, kad važiuojame iš Vilniaus arba Kauno į pagrindinius Vokietijos logistikos mazgus, tokius kaip Berlynas, Miunchenas arba Hamburgas. Paprastai tokia kelionė trunka nuo 18 iki 24 valandų, jei kalbame apie grynąjį vairavimo laiką be ilgesnių pertraukų.

Tačiau svarbu atskirti „vairavimo laiką“ nuo „kelionės trukmės“. Sunkvežimis yra ne tik greitis, bet ir taisyklės. Vairuotojas privalo laikytis darbo ir poilsio režimo (EU tachografo taisyklės). Paprastai toks maršrutas užtrunka apie 1,5 – 2 dienas, įskaitant poilsio pertraukas ir galimą pakrovimo/iškrovimo laiką abiejuose galuose. Jei krovinys vežamas į gilesnius Vokietijos regionus, pavyzdžiui, į Bavariją arba prie Italijos ir Prancūzijos sienų, pridėkite dar kelias valandas.

2. Kodėl taip sunku nustatyti tikslią atvykimo valandą (ETA)?

Tikslaus atvykimo laiko (ETA – Estimated Time of Arrival) nustatymas yra viena sudėtingiausių užduočių logistikoje. Nors turime GPS ir pažangius navigacines sistemas, jos negali numatyti visų realaus pasaulio veiksnių.

Pirmiausia, tai eismo intensyvumas. Vokietijoje, ypač ant „Autobahn“ greitkelių arba arti didmiesčių, spūstys gali susidaryti net ir vidury dienos dėl avarijų arba remonto darbų. Antra, tai orų sąlygos. Žiemos metu per Lenkiją arba Vokietijos kalnuotas rajonas kelionės greitis gali smarkiai sumažėti. Trečia, ir galbūt svarbiausia – tai pakrovimo ir iškrovimo procesas. Jei paskutinis klientas Vilniuje vėluoja 30 minučių, šis laikas susideda grandinine reakcija, o vėlavimas Vokietijoje gali išaugti iki valandos arba daugiau. Todėl visada suteikiame „laiko langą“ (pvz., tarp 14:00 ir 16:00), o ne tikslią valandą ir minutę.

3. Ką reiškia „vairuotojo poilsio laikas“ ir kaip jis veikia atvykimo laiką?

Tai vienas dažniausiai nepriimtinų dalykų klientams, kurie nėra susipažinę su krovinių vežimo taisyklėmis. Europos Sąjungoje galioja griežtos taisyklės, reglamentuojančios vairuotojų darbo laiką. Vairuotojas gali vairuoti ne ilgiau kaip 4,5 valandas be pertraukos. Po to privalo padaryti bent 45 minučių pertrauką (kurią galima padalinti į 15 ir 30 minučių).

Be to, per 24 valandų periodą vairuotojas privalo turėti bent 11 valandų nepertraukiamo poilsio. Tai reiškia, kad net jei kelionė iki tikslo truktų tik 12 valandų, vairuotojas gali būti priverstas sustoti ilgam poilsio, jei jo darbo diena artėja prie pabaigos. Kartais tai reiškia, kad sunkvežimis stovi vietoje 9 valandas (naktį), nors iki taško likę vos 100 km. Mes negalime pažeisti šių taisyklių, nes tai kelia pavojų saugumui ir brangiai baudžiama.

4. Ar savaitgalis arba šventės turi įtakos pervežimo laikui?

Taip, ir tai įtaka gali būti esminė. Vokietijoje ir Lenkijoje galioja griežti krovinių vežimo apribojimai savaitgaliais bei šventinėmis dienomis. Vokiečių kalba tai vadinama „Sonntagsfahrverbot“. Sunkvežimai, svėrantys daugiau kaip 7,5 tonos, dažnai negali važiuoti sekmadieniais ir naktį iš šeštadienio į sekmadienį.

Jei jūsų krovinys turi būti pristatytas pirmadienį ryte, vairuotojas dažnai turi išvykti jau penktadienį, kad spėtų nukeliauti iki savaitgalio apribojimų zonų arba pasiekti vietą, kur gali legaliai laukti pirmadienio. Jei planuojate siuntą artėjant šventėms (pvz., Velykoms ar Kalėdoms), būtinai derkite grafikus iš anksto, nes „paskutinės minutės“ pervežimai gali būti neįmanomi dėl šių apribojimų.

5. Kokios ypač dažnai pasitaikančios problemos kelyje į Vokietiją?

Per savo dvidešimt metų esu matęs viską, tačiau kai kurios problemos pasikartojo. Viena dažniausių – vokiečių kelių darbų zonos („Baustellen“). Vokietijoje keliai nuolat remontuojami, o nukrypimai (aplinkkeliai) dažnai veda per mažus miestelius, kuriuose greitis ribojamas iki 30 km/h, o eismas valdomas šviesoforais. Tai gali „suvalgyti“ kelias valandas.

Kita problema – techninės būklės patikros. Vokietijoje griežtai stebimi sunkvežimių išmetamųjų dujų standartai (AdBlue sistema) ir padangų būklė. Jei patikros metu randama trūkumo, transporto priemonė gali būti sustabdyta tol, kol trūkmas pašalinamas, kas automatiškai vėlina pristatymą. Todėl patikimi pervežėjai visada investuoja į techninį automobilių priežiūrą.

6. Kaip pakrovimo (krautuvės) ir iškrovimo (gavėjo) organizavimas veikia laiką?

Net jei vairuotojas važiuoja idealiai, laiką gali prarasti sandėliuose. Vadinama „waiting time“ arba laukimo laikas. Lietuvoje dažnai būna taip, kad vairuotojas atvyksta į sandėlį laiku, bet ten nerasta paletų keltuvojo, arba dokumentai dar neparengti. Vokietijoje sandėlių sistema dažnai labai automatizuota, tačiau griežta. Jei vairuotojas atvyksta 5 minutes vėlai, gali turėti laukti iki kito dienos langelio.

Aš visada patariu klientams: užtikrinkite, kad jūsų partneris Vokietijoje (gavėjas) žino apie artėjantį krovinį ir turi paruoštus iškrovimo dokumentus (pvz., delivery order). Gerai organizuotas iškrovimas Vokietijoje trunka 30–60 minutes. Blogai organizuotas gali trukti ir pusę dienos.

7. Ar „Just in Time“ (tiksliai laiku) pristatymas įmanomas ir saugus?

„Just in Time“ (JIT) logistika yra populiari, ypač automobilių pramonėje Vokietijoje, tačiau ji neša didelę riziką. JIT reiškia, kad prekės atvyksta tada, kai jos reikia gamybai, be atsargų kaupimo. Tai užtikrina efektyvumą, tačiau jei kelionėje įvyksta nesklandumų (pvz., avarija A9 autostradoje), visa gamybos linija gali sustoti.

Esu ekspertas, todėl sakysiu tiesiai: standartinėms siuntoms aš nerekomenduoju remtis vien tik JIT principu, nebent jūs turite absoliučiai patikimo partnerio ir planuojate laiko rezervą. Saugiau ir pigiau (išvengiant skubos mokestių) planuoti pristatymą diena anksčiau arba tur�ti bent kelių valandų buferinį laiką.

8. Kaip pasikeitė situacija po „Brexit“ ir kitų geopolitinių įvykių?

Nors Vokietija yra ES šalis ir „Brexit“ tiesiogiai neįtakoja sienos tarp Lietuvos ir Vokietijos (jei nevažiuojama per Daniją/UK), jis padarė įtaką bendrai eismui. Daugelis transporto kompanijų perorientavo savo maršrutus, o didžioji Britanija tapo mažiau prieinama, dėl ko padidėjo eismas per Europos žemyną.

Taip pat reikia atsižvelgti į dabartines geopolitines situacijas (pvz., situacija Ukrainoje), dėl kurių kai kurie keliai gali būti apkrausti kariškių technika arba ypatingai stebimi. Tačiau maršrutai į Vokietiją per Lenkiją išlieka pagrindiniais ir, sakant tiesiai, Lenkijoje pastaruoju metu kelių kokybė gerėja, kas leidžia judėti greičiau nei prieš 10-15 metų.

9. Ką klientas turi daryti, jei jo siunta vėluoja?

Pirmiausia – nepanikuoti. Antra – susisiekti su savo ekspeditoriumi arba vadybininku. Profesionali logistikos kompanija visada turi GPS sekimą ir žino, kur yra transporto priemonė.

Dažnai vėlavimai būna nedideli (valanda-dvi) ir jie nulemiai nekenkia. Jei vėlavimas yra didesnis, mes, kaip pervežėjai, ieškome sprendimų: galime perduoti krovinį kitam automobiliui (tranzitas), jei situacija leidžia, arba suderinti su gavėju vėlesnį iškrovimo laiką. Atvirasis ir konstruktyvus dialogas čia yra raktas. Reikia prisiminti, kad vairuotojo saugumas ir kito eismo dalyvių saugumas yra svarbiau už kelių valandų vėlavimą.

10. Kaip geriausiai pasiruošti siuntai, kad kelionė vyktų pagal planą?

Geriausias būdas užtikrinti sklandžią kelionę yra pasiruošimas dar prieš išvykstant. Pirmiausia, tiksliai užpildykite prekių vekselį (CMR). Netikslūs duomenys gali sukelti problemų muitinėje (nors tai retkas atvejis tarp ES šalių, tačiau patikros vyksta) arba iškrovimo metu.

Antra, užtikrinkite, kad krovinys yra tinkamai užfiksuotas (paletės, apvyniojimas). Vokietijos gavėjai yra labai reikalaujantys dėl pakuočių būklės. Jei prekės bus nepakankamai apsaugotos ir sugadinos kelionės metu, tai sukels ilgų diskusijų ir pretenzijų, kas vėlgi užtruks laiko. Galiausiai, informuokite mus apie ypatingus reikalavimus (pvz., „vairuotojas turi turėti su savim keltuvą“ arba „reikalingas pristatymas į sandėlio antrą aukštą“). Kuo daugiau informacijos iš anksto, tuo mažiau netikėtumų kelyje.

Išvada

Kelionė į Vokietiją pagal planą – tai ne tik apie tai, kaip greitai gali važiuoti sunkvežimis. Tai kompleksinis procesas, kuriam reikalingas tarpusavio supratimas, profesionali planavimo strategija ir atsakomybės pasiskirstymas. Esu dirbęs šioje srityje ilgai, ir galiu pasakyti viena: geriausi klientai yra tie, kurie ne tik reikalauja greičio, bet ir supranta logistikos realybą.

Kai mes kalbame apie išvykimo ir atvykimo laikus, mes kalbame apie tūkstančius sprendimų, priimtų per valandą – nuo to, kaip vairuotojas pails, iki to, kaip greitai bus iškrauta paskutinė paletė. Tikslus planavimas leidžia išvengti nereikalingų kaštų, streso ir, svarbiausia, užtikrina, kad jūsų verslas veiktų sklandžiai.

Tikimės, kad šis straipsnis padės jums žiūrėti į logistiką ne kaip į juodą dėžę, bet kaip į skaidrą sistemą, kurioje kiekvienas elementas turi savo vietą. Planuokite atsargiai, bendraukite atvirai ir jūsų siuntos visada pasieks tikslą laiku.