Išvykimo ir atvykimo laikai: kelionės į Vokietiją be streso

Vokietija – tai ne tik didžiausia Europos Sąjungos ekonomika, bet ir pagrindinė logistinos arterija, per kurią kasdien vyksta tūkstančiai krovinių. Per daugiau nei dvidešimt metų, praleistų tarptautinių pervežimų srityje, daug kartų teko girdėti vieną tą patį klausimą, kurį užduoda klientai: „Kiek tiksliai užtruks krovinys atvykti?“ Atrodo paprasta, tačiau atsakymas slepia daugybę niuansų, kurie, jei nesuprantami, sukelia nemažai streso ir nesusipratimų.

Šiame straipsnyje noriu pasidalinti savo patirtimi ir paaiškinti, kaip susiformuoja išvykimo bei atvykimo laikai, kodėl „tiksliai valanda“ kelyje yra retas reiškinys ir kaip galite pasiruošti kelionei taip, kad ji nevertų jūsų nervų. Suprasdami logistikos mechanizmą, galite ne tik tiksliau planuoti savo verslą, bet ir išvengti nereikalingų susirūpinimų, kai vairuotojas vėluja dėl objektyvių priežasčių.

Įvadas

Kelionė į Vokietiją, ypatingai kai kalbame apie krovinių pervežimą, nėra tiesioginis judėjimas iš taško A į tašką B, kaip tai atrodo žemėlapyje. Mano praktika rodo, kad dažniausiai stresas kyla ne dėl to, kad transportavimo kompanija nepriklauso savo įsipareigojimų, o dėl nerealistiškų lūkesčių ir neinformuotumo. Klientai dažnai pamiršta, kad kelyje veikia daugybė veiksnių, kurie nepriklauso nuo nei vairuotojo, nei logistikos specialisto valios.

Vokietija yra unikali savo griežta tvarka, tačiau ir intensyviu eismu. Kelyje tenka susidurti su vairuotojų poilsio režimais, techninėmis apžiūromis, užstatomais keliais bei, žinoma, pačiomis krovimo ir iškrovimo procedūromis. Be to, Lietuvos ir Vokietijos atstumas yra toks, kad ši kelionė dažniausiai užima ne vieną, o dvi ar net tris paras. Kiekviena ši para yra pavojinga zona, kur gali atsirasti vėlavimas.

Straipsnio tikslas – suteikti jums pilną įžvalgą į tai, kas vyksta „už scenos“. Mes aptarsime, kodėl laiko apskaitimas yra sudėtingesnis nei atrodo, kaip teisingai sudaryti grafikus ir ką daryti, jei planai keičiasi. Ramesnis požiūris į laiką ir profesionalus pasiruošimas – tai pagrindinis raktas į be streso kelionę į Vokietiją.

DUK (Dažnai užduodami klausimai)

Šioje skyriuje suformulavau dešimt dažniausiai klientų užduodamų klausimų ir atsakymus į juos, remdamasis savo ilgamečia patirtimi. Tai padės jums suprasti realias procesines galimybes ir apribojimus.

1. Kodėl negalite nustatyti tikslaus atvykimo laiko, pvz., 14:00 valandą?

Tai vienas dažniausiai pasitaikančių nesusipratimų šaltinių. Keleivinis transportas gali vežti žmones pagal tvarkaraštį, tačiau krovinių transportas yra priklausomas nuo per daugybę kintamųjų. Net jei vairuotojas išvyksta laiku, kelyje gali įvykti avarija, užtupti eismas dėl gedimo arba blogų oro sąlygų. Be to, Vokietijoje dažnai vyksta statybos autokeliuose („Baustellen“), kurios gali sužlugti net tiksčiausius planus. Taip pat reikia atsižvelgti į tai, kad prieš patekdamas į paskirties vietą, vairuotojas gali užstrigti eismą prie kitos sandėlio aikštelės. Todėl logistikoje paprastai nurodomas ne tikslus valandos laikas, o dienos laikotarpis (pvz., nuo 8:00 iki 17:00) arba „ ETA“ (Expected Time of Arrival – numatomas atvykimo laikas), kuris yra orientacinis.

2. Kiek vidutiniškai trunka kelionė iš Lietuvos į Vokietiją?

Atstumas priklauso nuo konkretių miestų, tačiau jei kalbame apie maršrutą Vilnius – Berlyn, tai yra apie 1000–1100 kilometrų. Teoriškai vairuojami 90 km/h greičiu, tai užtruktų apie 12 valandų, tačiau logistikoje tai neveikia taip. Svarbiausias faktorius yra vairuotojo darbo ir poilsio laikas. Pagal ES reguliavimą, vairuotojas gali vairuoti 4,5 valandas, po to privalo padaryti 45 minučių pertrauką. Po 9 valandų vairavimo jis privalo padaryti 11 valandų poilsio (naktį). Tas reiškia, kad į Vokietiją paprastai važiuojama dviem dienomis. Pirmą dieną nuvažiuojama apie 600–700 km, pernakvojama, o ryte pasiekiamas tikslas. Taigi, vidutiniškai tai trunka nuo 24 iki 36 valandų nuo išvykimo momento, priklausomai nuo krovinio paruošimo ir paskirties vietos.

3. Kaip vairuotojų poilsio laikai įtakoja atvykimo grafiką?

Tai yra kritiškai svarbi detalė, kurią dažnai pamiršta. Vairuotojo poilsio nėra „pauzė“, kurią galima suštrumpinti, jeigu skubate. Tai yra griežtas reglamentas, už kurio pažeidimą gresia didžiuliai baudos ir vairuotojo pašalinimas nuo vairo. Jei krovinys buvo pakrautas vėlai popietę, vairuotojas gali turėti pavargti arba pasiekti savo vairavimo laiko limitą jau po kelių valandų. Tada jis privalo sustoti ir ilsėtis. Jeigu sandėlis Vokietijoje dirba tik iki 16:00 valandos, o vairuotojas dėl poilsio režimo gali atvykti tik 17:00, krovinys bus pristatytas tik sekančią dieną ryte. Suprantant šias 9 ir 4,5 valandų taisykles, galima suvokti, kodėl kartais neįmanoma atvykti „šiandien“.

4. Ką reiškia „kraunamas“ arba „iškraunamas“ statusas ir kodėl jis užtrunka?

Daugelis klientų mano, kad atvykus į sandėlį, krovinys iš karto pasipildo arba išsiunčiamas. Tačiau realybėje yra tokas dalykas kaip „laukimas eilėje“. Didžiuosiuose Vokietijos logistikos centruose (pavyzdžiui, netoli Miuncheno ar Hamburgo) gali būti dešimtys sunkvežimių, laukiančių įvažiavimo pro rampą. Vienas krovinys gali būti įkraunamas per 30 minučių, o kitas – per 4 valandas (jei tai yra dalinis krovinių siuntimas – grupinis krovinys). Be to, būna situacijų, kai prieš pradedant krauti, reikia iš anksto užregistruoti dokumentus arba laukti sandėlio darbuotojo, kuris aptarnauja kitas aikšteles. Šis laukimo laikas yra neprognozuojamas ir dažnai sudaro didžiausią dalį bendro vėlavimo.

5. Ar savaitgaliai ir šventės įtakoja pristatymo laikus į Vokietiją?

Žinoma, ir tai yra vienas svarbiausių dalykų, kuriuos reikia atsižvelgti planuojant. Vokietijoje labai griežtai laikomasi poilsio dienų. Sunkvežimiams Vokietijoje yra griežti vairavimo draudimai sekmadieniais ir šventinėmis dienomis (bei naktimis prieš šventes). Tai reiškia, kad jei jūsų krovinys turėtų atvykti sekmadienį ryte, vairuotojas tikriausiai turės sustoti šalikelėje arba poilsio zonoje ir laukti pirmadienio 00:00 valandos ar net ryto, kai leidžiama pradėti vairuoti. Taip pat dauguma sandėlių Vokietijoje sekmadieniais nedirba. Todėl, planuodami siuntą, visada verta tikrinti kalendorių ir vengti pristatymo laikotarpių, tenkančių ant švenčių.

6. Kokios yra dažniausios vėlavimų priežastys Lietuvos ir Vokietijos kelyje?

Per savo dvidešimt metų esu matęs viską. Nuo paprastų padangų plyšimų iki sudėtingų avarijų, kuriose užstringa visas autostrada „A9“ arba „A1“. Tačiau dažniausia priežastis nėra techninė. Tai yra – eismas ir blogai suplanuoti išvykimai. Vokietijos autostrados yra nemokamos, todėl jose intensyvus eismas, o bet koks mažesnis incidentas sukelia milžiniškas spūstis („Stau“). Kita dažna priežastis – vėlavimas pakrovimo vietoje Lietuvoje. Jei mūsų vairuotojas atvykta į gamyklą 8:00 valandą, tačiau jį pradeda krauti tik 14:00 valandą, tai automatiškai stumia visą grafiką pirmyn, ir Vokietijoje atvykimas pavėluoja 6 valandas. Todėl laikas, skirtas pakrovimui, turi būti įvertintas su atsarga.

7. Kaip klientas gali padėti užtikrinti, kad krovinys atvyktų laiku?

Geriausias būdas padėti mums padėti jums – yra sklandus komunikacija ir pasiruošimas. Pirmiausia, užtikrinkite, kad krovinys būtų paruoštas vairuotojo atvykimo momentu. Jei reikia specialių dokumentų (pvz., EX1, TIR, sertifiktai), juos reikia paruošti iš anksto, kad vairuotojas nepraleistų valandų juos surašinėjant. Antra, realiai įvertinkite pakrovimo trukmę. Nenurodykite 1 valandos, jei žinote, kad krausite 3 valandas. Ir trečia, jei žinote, kad paskirties vietoje Vokietijoje gali būti problemų su priėjimu (pvz., siauros gatvės, reikalaujamas pranešimas apie atvykimą 24 valandos iki jo), apie tai praneškite iš karto. Kuo daugiau informacijos mes turime iš anksto, tuo mažiau netikėtumų kelyje.

8. Kas vyksta, jei vairuotojas atvyksta į sandėlį po darbo laiko?

Tai klasikinis streso šaltinis. Vokietijos sandėliai griežtai laikosi darbo laiko. Jei vairuotojas atvyksta 17:30, o sandėlis dirba iki 17:00, jis nebus priimtas. Jis turės laukti iki ryto. Tai sukuria papildomų išlaidų (vairuotojo laukimo mokestis) ir vėlavimą. Yra atvejų, kai už papildomą mokestį galima susitarti dėl iškrovimo po darbo laiko, tačiau tai nėra taisyklė ir priklauso nuo konkretaus sandėlio vadovo. Todėl visada stengiamės suderinti atvykimo laiką taip, jis patenktų į darbo valandas, tačiau klientai taip pat turi suprasti, kad mes negalime priversti sandėlio darbuotojo likti darbe ilgiau.

9. Ar technologijos (GPS, sekimo sistemos) padeda tiksliau nustatyti laiką?

Absoliučiai taip. Šiais laikais be GPS sekimo sistemų (pvz., transponderių) sunku įsivaizduoti logistiką. Mūsų dispečeriai realiu laiku mato, kur yra sunkvežimis, kiek jis važiavo, ar sustojo. Tai leidžia mums tiksliau valdyti lūkesčius ir informuoti klientus. Jei matome, kad vairuotojas užstrigo spūstyje prie Kauno, mes galime iš karto pranešti vokiškam klientui, kad bus vėlavimas. Tačiau technologijos negali išspręsti fizinių kliūčių – jos tik padeda mums greičiau reaguoti į jas. GPS rodo, kur esame, bet neleidžia skristi virš automobilių eismo.

10. Ką daryti, jei kelionės metu atsiranda nenumatyta problema (pvz., gedimas)?

Tai blogiausias scenarijus, tačiau jį taip pat reikia numatyti. Mano kompanijoje yra griežti gedimų protokolai. Jei sunkvežimis sugenda, vairuotojas iš karto praneša dispečeriui. Mes tada organizuojame remontą vietoje arba siunčiame pagalbą. Jei krovinys skubus, gali būti nuspręsta perkrauti jį į kitą sunkvežimį (perkrovimas), kad jis pasiektų tikslą. Klientui svarbiausia yra gauti informaciją. Nedidelė problema tampa didžiule katastrofa tik tada, apie ją niekas nesužinoja laiku. Mūsų prioritetas yra skaidrumas – mes sakome tiesą apie situaciją ir siūlome sprendimus, o ne paslėpiame vėlavimų.

Išvada

Kelionė į Vokietiją gali būti be streso, jei ji suprantama ne kaip tiesioginis važiavimas, o kaip sudėtingas procesas, reikalaujantis koordinacijos, kantrybės ir profesionalumo. Per 20 metų darbo šioje srityje išmokau vieno: geriausia priemonė prieš stresą yra informacija ir realūs lūkesčiai.

Tikslaus atvykimo laiko (pvz., 13:45) nustatymas yra retas malonumas logistikoje, tačiau sugebėjimas numatyti dienos laikotarpį ir pasiruošti galimiems nukrypimams – tai tikrasis ekspertizės ženklas. Klientai, kurie suprata, kad vairuotojo poilsis, eismo spūstys ir sandėlių darbo grafikai yra ne išgalvojimai, o realybė, visada jaucia ramiau ir daugiau pasitiki savo pervežėju.

Tikimės, kad šis straipsnis padėjo jums pažvelgti į savo siuntas iš kitos pusės. Planuodami keliones į Vokietiją, skirkite šiek tiek daugiau laiko rezervui, bendraukite su savo logistikos partneriais ir tikėkitės geriausio. Mes pasiruošę įveikti tūkstančius kilometrų, kad jūsų verslas veiktų sklandžiai, o kelyje liktų kuo mažiau neaiškumo.