Išvykimo ir atvykimo laikai: kasdienės kelionės iš Vokietijos – visa tiesa apie logistikos ritmą

Tarptautinių krovinių pervežimų pasaulyje laikas – tai ne tik pinigai, tai viskas. Per daugiau nei dvidešimt metų praleistų šioje srityje, esu girdėjęs tūkstančius to paties klausimo variacijų: „Kada krovinių atvyks?“, „Ar tikrai išvyks šiandien?“ ir „Kodėl truksta?“. Vokietija, kaip vienas didžiausių ir svarbiausių logistikos mazgų visoje Europoje, yra mūsų kasdienybės centras. Kasdieniniai reisai tarp Vokietijos ir Lietuvos yra kraujagyslė, kuriančios ekonomikos augimą, tačiau klientams dažnai atrodo kaip juodoji dėžė.

Šiame straipsnyje nusileisiu nuo vairuotojo kabino ir dispečerinio skyriaus aukščio į žemiausią lygį, kad paaiškinau, kaip tik veikia ši sistema. Nenorite girdėti standartinių atsakymų tipo „priklaiko nuo situacijos kelyje“. Nors tai tiesa, jūs nusipirkote ne paaiškinimą, o paslaugą, todėl turite teisę žinoti, kas konkrečiai lemia jūsų siuntos išvykimo ir atvykimo laikus. Mes aptarsime viską – nuo Vokietijos greitkelių „dėžių“ (Baustellen) iki vairuotojo poilsio režimų, kurie yra ne ką mažiau svarbūs nei patys varikliai.

Supraskite, kasdienės kelionės iš Vokietijos nėra paprasta važiavimo procedūra. Tai tiksliai suplanuota logistininė operacija, kurioje viena minutės delsa vienoje šalyje gali sukelti valandų eilę kitoje. Štai išsamus vadovas, padėsiantis jums suprasti, kas vyksta už uždarų vartų, kodėl grafikai kartais keičiasi ir kaip tai visą laiką veikia efektyviai.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Koks vidutinis kelionės trukmės laikas tarp Vokietijos ir Lietuvos?

Tai vienas dažniausiai pasitaikančių klausimų, kurio atsakymas priklauso nuo tikslios geografijos. Vokietija nėra maža šalis – ji apima 357 tūkst. km². Taigi, reisas iš Miuncheno iki Vilniaus truks ilgiau nei iš Berlyno ar Hamburgo.

Profesionaliai vertinant, jei kalbame apie krovinių pervežimus, atstumas nuo vakarinės Vokietijos ribos (pvz., netoli Reino) iki Lietuvos gali siekti 1200–1400 km, o iš rytinių ar pietinių regionų – 1000–1100 km. Vidutinis, techninis važiavimo laikas be sustojimų (tokia teorinė „vairuotojo nebuvimo“ kronika) svyruotų apie 10–12 valandų. Tačiau realybėje, vadovaujantis Europos Sąjungos darbo laiko reglamentu (EHG), vairuotojas privalo daryti pertraukas.

Atsižvelgiant į 4,5 valandų vairavimo ciklus ir 45 minučių pertraukas, o taip pat būtiną 45 minučių (arba 9+9 valandų) kasdieninį poilsį, „švaraus“ važiavimo laikas išsiplečia iki 18–24 valandų. Taigi, jei krovinys pasiimamas Vokietijoje ryte (pvz., 08:00 val.), realiausia laikyti, kad jis atvyks į Lietuvą kitą dieną ryte arba priešpiet. Nereikėtų laikyti, kad tai yra vėlavimas – tai yra saugus ir juridiskai reglamentuotas greitis.

2. Kodėl reiso išvykimo laikas gali pasikeisti, jei jau buvo patvirtintas?

Tai vienas „skausmingiausių“ dalykų ir klientams, ir logistikos specialistams. Vizijoje viskas atrodo paprasta: sakome „išvykstame 10:00“, ir taip atsitinka. Tačiau logistikoje yra vadinamoji „paskutinės myrios“ problema.

Dažniausiai išvykimo laiką lemia ne mūsų noras išvažiuoti, o galimybė užkrauti krovinį. Vokietijos sandėliai, ypač didelių prekybos centrų (pvz., Kaufland, Aldi, Bauhaus) ar gamyklų, dirba griežtų grafikų. Nors krovinys yra suplanuotas, gali atsitikti, kad prieš tai važiavęs vairuotojas pavėlėjo dėl eismo įvykio ar techninio gedimo, o tai pastūmėjo visą grafiką pirmyn. Jei mūsų vairuotojas atvyksta į apkrovą laiku, bet sandėlis dar nebaigė surinkti prekių, mes privalome laukti.

Be to, svarbu atsižvelgti į vairuotojo poilsio laiką. Jei vairuotojas, važiuodamas į vietą, išnaudojo leistiną vairavimo laiką ir prieš apkrovą privalo atlikti 45 minučių pertrauką, išvykimas bus atidėtas bent tiek. Mes stengiamės šiuos dalykus kompensuoti, tiksliai planuodami maršrutus, tačiau vadinamoji „ Chain of Custody“ (atsakingumo grandinė) yra tokip stipri, kad vieno grandinėlės trūkimas keičia visą laiką.

3. Ar savaitgaliais ar šventinėmis dienomis vyksta kroviniai iš Vokietijos?

Čia turime atsižvelgti į du skirtingus dalykus: vairuotojo darbo laiką ir krovinio gavėjo (sandėlio) darbo laiką Lietuvoje.

Vokietijoje galioja griežti draudimai važiuoti sunkvežimiais tam tikromis dienomis ir valandomis, ypač vasarą atostogų metu (vadinamasis „Sonntagsfahrverbot“). Sunkvežimiai su kroviniu negali važiuoti Vokietijoje sekmadieniais ir šventinėmis dienomis nuo 00:00 iki 22:00 val. Tai reiškia, kad jei krovinys turi būti pristatytas pirmadienį ryte Lietuvoje, jis turi būti išvežtas iš Vokietijos dar šeštadienį arba ankstyvą sekmadienio ryta (prieš 22:00, kas iš tiesų keičia laiko zoną).

Tačiau net jei vairuotojas gali važiuoti (pvz., tuščias krovinys arba išimtys), Lietuvos sandėliai dažniausia dirba pirmadienį-penktadienį 8:00–17:00. Pristatyti krovinį į tuščią sandėlį sekmadienį vidurnaktį būtų neprofesionalu ir neracionalu. Todėl dažniausiai kroviniai, surinkti penktadienį,keliauja per savaitgalį ir pristatomi pirmadienio ryte. Taigi, taip, procesas ne sustoja, tačiau išvykimo ir pristatymo langai yra pritaikomi prie abiejų šalių darbo grafikų.

4. Kaip vairuotojo poilsio režimai (tachografas) veikia atvykimo laiką?

Tai techninis, bet itin svarbus dalykas. Kiekvienas sunkvežimis turi tachografą, kuris fiksuoja vairavimo, poilsio ir kitokio laiką. Reglamentai yra griežti: po 4,5 valandų vairavimo privaloma 45 minučių pertrauka. Po 9 valandų vairavimo privalomas 45 minučių poilsis, o per paros vairuotojas privalo turėti bent 11 valandų nepertraukiamo poilsio.

Kodėl tai svarbu jums? Jei krovinys pasiimtas Vokietijoje 14:00 val., vairuotojas važiuoja 4,5 val. (iki 18:30), daro pertrauką (19:15) ir vėl važiuoja 2 valandas (21:15). Tuomet jis turi pradėti savo 11 valandų poilsį. Jis negali važiuoti toliau, net jei iki Lietuvos liko tik 100 km. Jis privalo sustoti. Tai reiškia, kad krovinys, pasiimtą popietę, neįmanoma pristatyti tą pačią naktį. Jis bus pristatytas tik po 11:00 ryto kitą dieną, kai vairuotojas baigs poilsį. Mes visada planuojame šiuos intervalus taip, kad jūs gautumėte savo prekes kuo ankščiau, tačiau fizinės vairuotojo galimybos yra neperžengiamos ribos.

5. Kokie ypač dažnai pasitaikantys vėlavimai Vokietijoje?

Kalbant apie Vokietiją, pirmiausia reikia paminėti eismo kamštis (Stau). Vokietijos autobanai (greitkeliai) yra nemokami, todėl juos naudoja ne tik sunkvežimiai, bet ir visi kiti vairuotojai. Ypač intensyvus eismas būna prie Ruhr srities (Šiaurės Reinas-Vestfalija), Frankfurto ir Miuncheno aplinkkeliais. Net 10–15 minučių spūstis gali visiškai sujaukti grafiką, jei vairuotojas artėja prie poilsio laiko ribos.

Antra problema – statybos keliuose (Baustellen). Vokietijoje keliai remiami nuolat, dažnai ribojamas greitis iki 60 km/h arba 80 km/h. Sunkvežimiui, kurio maksimalus greitis ribojamas (dažniausiai 90 km/h), toks ribojimas reiškia, kad kelias užtrunka ilgiau nei planuota.

Trečia dalykas – sandėlių organizacija. Nors Vokietija siekiama efektyvumo, didžiųjų terminalų (pvz., Duisburgas) apimtis gali sukelti laukimo eiles važiuojant į apkrovą. Nors turime registracijas, kartais reikia laukti, kol bus atlaisvėjęs keltuvas arba vartai.

6. Kaip „Groupage“ (sąrangų) kroviniai veikia laiko planą?

Jūsų siunta gali būti viena iš dešimties skirtingų siuntų viename sunkvežimyje. Tai vadinama sąranga arba dalinėmis siuntomis. Tai ekonomiškai naudinga, tačiau techniškai sudėtinga.

Jei mes vežame sąrangą, pirmiausia turi surinkti visas siuntas. Tai reiškia, kad vairuotojas gali važiuoti po 3-4 skirtingus sandėlius Vokietijoje, prieš išvažiuodamas į Lietuvą. Pavyzdžiui, ryte jis pasiima krovinį Štutgarte, po to važiuoja į Niurnbergą (2 val. kelio), turi laukti, kol jį aptarnaus, o paskui į Leipcigą. Tik kai vairuotojas pasiekia paskutinį tašką (pavyzdžiui, Berlyną), jis gali važiuoti į Lietuvą. Todėl, jei jūsų krovinys yra sąrangoje, jo išvykimo laikas gali būti vėlesnis nei vieno konkretaus sandėlio darbo laiko, nes mes laukiame kitų klientų krovinių užpildymo.

7. Ar galima sekti krovinio vietą realiu laiku ir kaip tai veikia?

Šiuolaikinėje logistikoje „juodosios dėžės“ nebelieka. Mes naudojame GPS stebėjimo sistemas, kurios leidžia matyti sunkvežimio vietą tikslumu iki kelių metrų.

Tačiau svarbu suprasti, ką rodo šios sistemos. Jei matote, kad sunkvežimis stovi vietoje 2 valandas, tai nebūtinai reiškia problemą. Tai gali būti: 1. Planuota pertrauka (vairuotojo poilsis). 2. Eilė sandėlyje. 3. Apkrovos procesas (kai krovinys užkraunamas). 4. Eismo spūstis.

Mūsų dispečeriai nuolat stebi šiuos duomenis. Jei pastebime, kad vairuotojo stovėjimas keičiasi į neplanuotą (pavyzdžiui, dinglo signalas arba sustojimas ne įprastoje vietoje), nedelsdami susisiekiame su vairuotoju. Todėl klientui paprašius informacijos „kur dabar yra mano krovinys“, mes galime pateikti ne tik vietą, bet ir prognozę, kada jis atvyks, atsižvelgdami į likusį kelią ir vairuotojo likusį vairavimo laiką.

8. Kokius dokumentus reikia paruošti, kad krovinys išvyktų be vėlavimų?

Dokumentų tvarka – tai pusė sėkmės greitam išvykimui. Vokietijoje labai griežtai vertinami CMR konosamentai (prekių kelių vežimo sąrašai), pristatymo lapai (Lieferschein) ir papildomi sertifikatai (pvz., medienos sterilizavimo, cheminės medžiagos arba pavojingų krovinių ADR dokumentai).

Dažniausiai vėlavimai įvyksta ne dėl to, kad sunkvežimis sugedo, o dėl to, kad vairuotojas atvykęs į sandėlį negali gauti krovinio, nes dokumentuose yra klaidų (neteisingas svoris, trūkstami numeriai). Vokietiškas tikslumas reikalauja, kad visos dešimtys skaičių sutaptų.

Norint, kad išvykimas įvyktų operatyviai, rekomenduojama klientams pateikti visus dokumentus elektroniniu būdu dar prieš vairuotojo atvykimą (pavyzdžiui, per TMS sistemas arba el. paštu). Tada mūsų dispečeris gali iš anksto juos patikrinti. Jei vairuotojas atvyksta ir tik tada sužino, kad trūksta vieno parašo, tai gali atidėti išvykimą nuo 1 valandos iki visos dienos (jei reikia laukti rytojaus darbo laiko sandėlio vadovui).

9. Kaip oro sąlygos (žiema) veikia maršrutą Vokietija-Lietuva?

Žiemiais maršrutas Vokietija-Lenkija-Lietuva tampa ypatingai jautrus. Nors Vokietijos keliai yra puikiai prižiūrimi, važiuojant pro Lenkiją (A2 autostrada) ir vėliau Lietuvos keliais, situacija gali keistis staiga.

Atkrypimas nuo grafiko dėl oro sąlygų nėra vėlavimas klasikine prasme – tai saugumo reikalavimas. Jei kelyje yra stiprus sniegas arba šlapdriba, sunkvežimio greitis turi būti sumažintas. Be to, Lenkijoje ir Lietuvoje yra reikalavimas dėl žiemos padangų. Jei orai pasikeičia staiga, vairuotojai gali būti priversti sustoti ir laukti, kol keliai bus išvalyti, arba netgi dėl techninių priežiūros reikalavimų (pavyzdžiui, užšalęs dujų filtras, ypač dažna problema šaltomis žiemomis).

Mūsų patirtis rodo, kad lapkričio–kovo mėnesiais reikia planuoti papildomą 2–4 valandų rezervą. Mes stengiamės informuoti klientus iš anksto, jei prognozuoja rimtą audrą, tačiau vietinės perkūnijos ar staigus sniegas gali sukelti neplanuotą sustojimą. Čia ne veikia greitis, o omaras (sąmoningumas ir atsargumas).

10. Ką daryti, jei mano krovinys atvyksta vėliau nei planuota?

Pirma, nereikia panikuoti. Per 20 metų patirties galiu pasakyti, kad 95 proc. atvejų „vėlavimai“ yra tik kelių valandų skirtumas, kuris neįtakoja jūsų verslo procesų.

Jei pastebite, kad prognozuojamas atvykimo laikas pasikeitė, pirmiausia susisiekite su mūsų dispečeriu. Mes turime tiesioginį ryšį su vairuotoju. Dažnai atsitinka taip, kad GPS rodo vėlavimą, tačiau vairuotojas jau kompensuoja laiką trumpesnėmis pertraukomis (leidžiama reglamentu) arba geresniais keliais.

Jei krovinys tikrai vėluoja ir tai pažeidžia jūsų sutartis su jūsų klientais, nedelsdami apie tai praneškite mums. Mes galime ieškoti alternatyvių sprendimų, pvz., pervedant krovinį į kitą, greitesnį transportą (paskutinę myrią), arba pranešti gavėjui, kad jis ruoštųsi priimti prekes ne darbo laiko pabaigoje, o vėliau (jei sandėlis tai leidžia). Atviras komunikacija čia yra raktas. Mes nebijome priimti atsakomybės, jei klaida yra mūsų pusėje, tačiau dažniausiai kalbame apie išorinius veiksnius, kuriuos mes kartu su jumis įveikiame.

Išvada

Kelionės iš Vokietijos kasdien – tai ne tiesus linijos braižymas žemėlapyje. Tai sudėtingas orkestras, kur groja šimtai instrumentų: vairuotojo režimai, Vokietijos greitkelių eismas, sandėlių grafikai, oro sąlygos ir griežti teisiniai reikalavimai. Esu dirbęs šioje srityje pakankamai ilgai, kad žinočiau: nėra dviejų vienodų dienų kelyje.

Mūsų tikslas – ne tik nuvežti krovinius iš taško A į tašką B. Mūsų tikslas yra užtikrinti, kad šis procesas būtų kuo sklandesnis jums. Suprasdami išvykimo ir atvykimo laikų mechanizmą, jūs galite geriau planuoti savo verslą, mažinti stresą ir vengti nesusipratimų. Mes esame čia, kad jums padėtume suprasti šią realybę ir pasiūlytume sprendimus, o ne tik paaiškinimus.

Kai kaskart užsisakote pervežimą, prisiminkite: už kiekvieno rato sukimąsi stovi žmogus, kuris laikosi taisyklių, ir komanda, kuri stebi kiekvieną judesį. Pasitikėkite mūsų patirtimi – mes padarysime viską, kad jūsų krovinys Vokietijoje pasiimtas būtų laiku, o Lietuvoje atvyktų saugiai ir tada, kai to labiausiai reikia.