Išvykimo ir atvykimo laikai iš Vokietijos: patogus grafikas ir efektyvus logistinis planavimas

Vokietija jau dešimtmečiais išlieka pagrindine Lietuvos prekybos partnere ir viena svarbiausių logistikos sankryžų visoje Europoje. Kasdien tarp šalių važiuoja tūkstančiai sunkvežimių, gabenančių viską – nuo automobilių detalių ir mašinų iki maisto produktų ir elektronikos. Esdamas šioje srityje daugiau nei dvidešimt metų, galiu drąsiai teigti: nors atstumas tarp Berlyno ir Vilniaus nėra milžiniškas, beveik kas antras klientas susiduria su nesklandumais dėl netikslaus laiko planavimo. Dažnai girdime klausimą: „Kada tiksliai krovinys atvyks?“ Atsakymas, kaip ir dauguma dalykų logistikoje, nėra vienas žodis. Jis priklauso nuo maršruto, krovinio tipo, apkrovos metų laiku ir, žinoma, nuo to, kaip profesionaliai suformuotas transporto grafikas.

Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo patirtimi ir paaiškinsiu, kaip suformuoti patogų išvykimo bei atvykimo grafiką, ko tikėtis užsakant tarptautinius pervežimus iš Vokietijos, ir kaip išvengti nereikalingų nervų bei prarastų pelno. Suprasdami procesą ne tik kaip „kelias dienas“, bet kaip sudėtingą mechanizmą, galėsite geriau planuoti savo verslo veiklą ir sandėlių apyvartą.

DUK (Dažnai užduodami klausimai)

Šioje skyriuje surinkau dešimt dažniausiai klientų užduodamų klausimų apie išvykimo ir atvykimo laikus iš Vokietijos. Detaliai atsakiusiu į kiekvieną iš jų, remdamasis ilgamečiu praktiniu darbu.

1. Koks vidutinis tranzito laikas tarp Vokietijos ir Lietuvos?

Tai vienas pagrindinių klausimų, tačiau atsakymas priklauso nuo to, iš kurio Vokietijos regiono išvykstame. Vokietija – didelė šalis. Jei krovinys renkamas iš Miuncheno (pietuose) arba Frankfurto prie Maino, atstumas didesnis nei, tarkime, iš Berlyno ar Hamburgo (šiaurėje).

Vidutiniškai, kai kalbame apie standartinį (FCL – Full Container Load arba pilną sunkvežimio krovinį) pervežimą, tranzito laikas svyruoja nuo 24 iki 48 valandų. Tačiau tai yra grybas važiavimo laikas. Praktikoje reikia skirti dėmesio tai, kad „išvykimo laikas“ ir „krovinio paruošimo laikas“ – skirtingi dalykai. Jei vairuotojas atvykta į siuntėjo sandėlį Vokietijoje pirmadienį ryte, o krovinys dar yra pakraunamas (pavyzdžiui, reikia surinkti komplektaciją, pritvirtinti krovinius ant paletų), tai faktinis išvykimas gali įvykti tik popietę arba net vakare. Tada, pridėjus vairuotojo poilsio laiką (kas 4,5 valandos vairavimo būtina 45 min. poilsio, o po 9 valandų – 45 min.), atvykimas į Lietuvą gali būti numatomas trečiadienio ryte.

Taigi, trumpai tariant: planuokite 1–2 dienas tranzito, tačiau visada derinkite tikslų atvykimo laiką (ETA) su savo logistikos vadovu, atsižvelgdami į konkretų Vokietijos regioną.

2. Kaip dažnai vyksta reisai iš Vokietijos į Lietuvą?

Vienas didžiausių mitų yra tas, kad reisai vyksta tik tam tikromis dienomis, pavyzdžiui, tik antradieniais ar penktadieniais. Dvidešimt metų patirtis rodo, kad šiuolaikinė logistika veikia beveik be pertraukų. Didelės transporto kompanijos, turinčios savo parką, organizuoja reisus kasdien.

Tačiau čia reikia skirti skubius (Express) ir suomiškus (partijinius) pervežimus. * Skubus pervežimas: Jei krovinys skubus, mes galime išsiųsti automobilį tą pačią dieną, kai užsakymas gautas (žinoma, jei tai daroma anksti ryte). Tai yra „dviguba ekipaža“ arba tiesioginis važiavimas be sustojimų (laikantis vairuotojų darbo laiko normų). * Daliniai kroviniai (LTL – Less Than a Truck Load): Čia situacija kitokia. Jei Jūsų krovinis užima tik dalį sunkvežimio, reikia laukti, kol automobilis bus pilnas. Tokiu atveju išvykimo grafikas gali būti, pavyzdžiui, 2–3 kartus per savaitę (pirmadienį, trečiadienį, penktadienį), nes kroviniai konsoliduojami vienoje sandėlyje.

Daugumoje atvejų, jei dirbate su patikima bendrove, išvykimas iš Vokietijos į Lietuvą yra įmanomas bet kurią savaitės dieną, išskyrus ypatingas atostogas.

3. Ar išvykimo laikas priklauso nuo to, kiek vairuotojas gali važiuoti per dieną?

Absoliučiai taip. Tai vienas svarbiausių faktorių, kurį dažnai pamiršta klientai, nesusipažinę su reguliavimu. Europos Sąjungoje galioja griežti vairuotojų darbo ir poilsio laiko reglamentai. Vairuotojas negali tiesiog „nuspausti gazą“ ir važiuoti 12 valandų iš eilės, kad atvyktų anksčiau.

Standartinė schema tokia: * Po 4,5 valandų vairavimo – 45 min. poilsis. * Po 9 valandų vairavimo – dar 45 min. poilsis (arba 1 valanda pertraukos). * Maksimalus vairavimo laikas per dieną – 9 valandos (gali būti pratęstas iki 10 valandų ne daugiau kaip 2 kartus per savaitę). * Po 6 dienų darbo būtina 45 valandų savaitinė poilsio atkarpa.

Ką tai reiškia klientui? Jei krovinys pakrautas Vokietijoje 14:00 valandą, vairuotojas iki vidurnakčiu gali nuvažiuoti tik apie 400–500 km. Tada jis privalo sustoti poilsiui. Tai reiškia, kad net jei atstumas yra tik 800 km, atvykimas neįvyks ryte, o tik po poilsio pertraukos, t. y. kitą dieną popietę. Todėl, planuodami išvykimą, visada vertėkite, kad vairuotojas yra žmogus, o ne robotas, ir jo saugumas bei laikas yra įstatymu apibrėžti.

4. Kokios yra pagrindinės išvykimo vietos Vokietijoje ir kaip tai veikia grafiką?

Vokietijoje yra keletas stiprių logistikos hubų, ir jų pasirinkimas lemia greitį. * Šiaurės Vokietija (Hamburgas, Bremenas, Briuselio–Hamburgo ašis): Čia daugiausia jūrinių konteinerių. Jei krovinys atvyksta jūra iš JAV ar Azijos, jo išvykimas gali užtrukti dėl customs procedūrų ( muitinės išregistravimas). Tai gali padaryti 1 dienos delsą. * Vidurio Vokietija (Hesenas, Šiaurės Reinas-Vestfalija – Frankfurtas, Kelnas, Diuseldorfas): Tai ekonominis šalies centras. Čia kelių kokybė geriausia, tačiau intensyviausias eismas. Išvykimas čia paprastai greitas, tačiau „kamščiai“ prie Miulheimo arba Frankfurto sankryžų gali suvėlinti grafiką. * Pietų Vokietija (Miunchenas, Niurnbergas, Štutgartas): Čia gaminama daug automobilių ir pramoninės technikos. Atstumas iki Lietuvos didžiausias (apie 1200–1400 km). Iš čia išvykęs sunkvežimis Lietuvą pasieks tikriausiai po 2 dienų (viena diena kelionės, viena poilsio tarpinėje stotyje, pvz., Lenkijoje).

Jeigu Jūsų tiekėjas yra netoli Miuncheno, o Jūs tikite, kad prekės atvyks per dieną – gali būti nusiviltis. Būtina atsižvelgti į geografiją.

5. Ar savaitgaliais vyksta pervežimai iš Vokietijos?

Tai labai svarbus klausimas, ypač jei planuojate gamybos paleidimą pirmadienį ryte. Vokietijoje galioja griežti draudimai sunkvežimių eismui savaitgaliais ir šventėmis (vadinamasis Sonntagsfahrverbot).

• Savaitgaliai: Sunkvežimia su krovinia (virš 7,5 tonų) negali važiuoti Vokietijoje sekmadieniais ir šventėmis nuo 00:00 iki 22:00 valandos.
• Ką tai reiškia? Jei krovinys pakrautas penktadienį vėlai, vairuotojas gali pradėti važiuoti, tačiau jis privalo sustoti prieš vidurnaktį arba kuo greičiau, kad nevažiuotų draudžiamu laiku. Jis gali tęsti kelionę tik sekmadienio vakare (nuo 22:00) arba pirmadienį ryte.
• Išimtys: Yra leidimai kai kuriems tipams (šaldytuvai, krovinių, kurių negalima ilgam laikui palikti, pervežimas), bet tai reikalauja specialių leidimų ir nėra standartinė praktika.

Todėl, jei reikia, kad prekės Lietuvoje būtų pirmadienį ryte, jos turi būti išsiųstos ne vėliau kaip ketvirtadienį arba ankstyvą penktadienį rytą, kad vairuotojas spėtų pravažiuoti Vokietiją iki draudimo pradžios arba jau būtų Lietuvoje/Lenkijoje.

6. Kaip veikia dalinių krovinių (LTL) grafikas ir kodėl jis ilgesnis?

Daliniai kroviniai yra populiariausias pasirinkimas smulkiems ir vidutiniams verslams. Jums nereikia mokėti už visą sunkvežimį, tačiau už tai tenka „sumokėti“ laiku.

LTL pervežimo principas: 1. Vairuotojas arba kurjeris paima Jūsų krovinį iš siuntėjo sandėlio (pavyzdžiui, antradienį). 2. Krovinys vežamas į terminalą (konsolidacijos sandėlį) Vokietijoje. 3. Ten jis laukia, kol bus surinktas kitas krovinys į tą pačią kryptį (Lietuva). Tai gali užtrukti 1–2 dienas. 4. Kai sunkvežimis pilnas, jis išvyksta (pavyzdžiui, ketvirtadienį). 5. Atvykęs į Lietuvą, jis vėl važiuoja į terminalą, iš kur krovinys išsiunčiamas prie gavėjo (pavyzdžiui, penktadienį arba pirmadienį).

Taigi, nors fizinis važiavimo laikas yra tas pats, LTL grafikas gali užtrukti nuo 3 iki 7 darbo dienų. Jei Jums svarbus greitis, verta pasidomėti „part load“ (dalis sunkvežimio, bet be daugelio sustojimų terminaluose) arba „direct truck“ galimybėmis.

7. Kas daro įtaką atvykimo vėlavimams ir kaip juos minimizuoti?

Nepaisant tobulų planų, vėlavimai kartais įvyksta. Mano praktikoje dažniausios priežastys yra šios: * Siuntėjo pavėlavimas: Tai dažniausia priežastis. Vokietijos įmonės gali vėluoti pateikti krovinius arba neturėti paruoštų dokumentų (EX1, vadybinės dokumentai). Jei vairuotojas atvyksta 10:00, o krovinys paruoštas tik 14:00, visa diena prarasta. * Techniniai gedimai: Sunkvežimiai sudėtingi, ir jie genda. Padangų plyšimas arba variklio gedimas gali sustabdyti reisą kelias valandas. * Oro sąlygos: Žiema Vokietijoje arba Lenkijoje (E30 trasa) gali sukelti didelius kamščius. * Muitinės patikros: Jei krovinys keliauja trečiąją šalį arba yra muitinės kontrolės objektas, sustojimas prie sienos gali užtrukti.

Kaip tai minimizuoti? Rinkdamiesi patikimą pervežėją, kuris turi flotilės palaikymo tarnybą (pakeičia padangas vietoje) ir naudoja GPS stebėjimo sistemas. Be to, visada tikrinkite, ar Jūsų Vokietijos partneris tikrai paruošė krovinį laiku. Paskambinimas vairuotojui prieš išvykimą gali padėti išvengti nesusipratimų.

8. Ar galima nustatyti fiksuotą atvykimo laiką (Time Window)?

Taip, tai įmanoma, ir tai dažnai daroma, kai krovinys yra labai svarbus arba turi būti iškrautas konkrečiu laiku (pavyzdžiui, įmonėje, kurioje dirbama 2 pamainomis, ir nėra kur palikti krovinio). Tačiau „fiksuotas laikas“ kainuoja brangiau.

Jei Jūs nurodote: „Privalu atvykti antradienį tarp 08:00 ir 10:00 valandos“, logistikos kompanija turi taip suplanuoti maršrutą, kad vairuotojas nevažiuotų per daug ir neskubėtų. Tai reiškia, kad jei įvyks nesklandumų, gali tekti keisti vairuotoją arba organizuoti papildomą pervežimą paskutinę milę.

Esu matęs atvejų, kai dėl pernelyg griežto „langelio“ (time window) krovinys atvyksta per vėlai, nes vairuotojas negalėjo pravažiuoti 50 km atkarpos dėl eismo įvykio. Mano rekomendacija: jei nėra kritiško būtinybės, palikite 2–4 valandų atsargą (pvz., „iki 12:00“). Tai padės išvengti baudų už vėlavimą ir sumažins stresą.

9. Kaip sekti krovinio judėjimą realiu laiku?

Anksčiau (prieš 20 metų) tekdavo laukti skambučio iš vairuotojo iš gatvės tel. budėtojo. Šiandien situacija kitokia. Profesionalios transporto kompanijos naudoja pažangias GPS stebėjimo sistemas.

Klientams dažnai suteikiama prieiga prie portalų arba siunčiamos nuorodos, kur galima matyti: * Dabartinę vairuotojo vietą. * Vairuotojo greitį (ar jis neviršija ribų). * Numatomą atvykimo laiką (ETA), kuris atsinaujina automatiškai, atsižvelgiant į eismą.

Jei Jūsų pervežėjas neturi tokios sistemos arba negali pasakyti, kur yra krovinis, tai didelis raudonos vėliavėlės signalas. Šiuolaikinėje logistikoje informacija yra tiek pat svarbi, kiek ir pats krovinys. Leiskite sau klausti: „Ar aš gausiu sekimo numerį?“ Dar užsakant paslaugą.

10. Kuo skiriasi išvykimo grafikas kroviniams su temperatūros režimu (šaldytuvai)?

Krovinių pervežimas šaldytuvais (Reefer) turi savo specifiką. Čia svarbu ne tik tai, kada išvykstama, bet ir to, kaip išlaikoma temperatūra. * Pakrovimas: Prieš įkraunant šaldytuvą, jis turi būti „užšaldytas“ (pre-cooling) iki reikiamos temperatūros (pvz., -18°C arba +2°C). Tai užtrunka papildomai laiko prieš išvykimą. * Maršrutas: Šaldytuvų vairuotojai dažnai turi trumpesnes darbo dienas (dėl techninių apribojimų arba dažnesnio maisto prekių iškrovimo). * Sustojimai: Jei tai yra dalinis krovinys šaldytuve, kiekvienas atidarymas durų prieš iškraunant kitą kliento prekę keičia temperatūrą, todėl reikia laiko, kad vėl atvėstų.

Todėl, planuodami šaldymo krovinių gabenimą iš Vokietijos, pridėkite prie standartinio tranzito laiko dar 0,5–1 dieną. Be to, būtinai patikrinkite, ar vairuotojas turi PTI patikros sertifikatą šaldytuvo įrenginiui, kad jis neleistų per kelionę.

Išvada

Išvykimo ir atvykimo laikų planavimas iš Vokietijos nėra tiesiog kalendoriaus pažiūrėjimas. Tai sudėtingas procesas, reikalaujantis žinojimo apie geografiją, vairuotojų darbo laiko normų apribojimus, krovinio tipus ir potencialus rizikas. Po dvidešimties metų šioje srityje galiu pasakyti viena: sėkmingiausi klientai tie, kurie ne tik laukia, kol krovinys atvyks, bet ir aktyviai dalyvauja planavimo procese.

Suprasdami, kad išvykimas iš Miuncheno užims daugiau laiko nei iš Berlyno, arba kad savaitgalis Vokietijoje sustabdo sunkvežimius, Jūs galite išvengti nemažai streso. Pasirinkdami patikimus partnerius, naudodamiesi GPS stebėjimo technologijomis ir realiai vertindami tranzito laikus (su atsargomis), Jūsų verslo procesai taps sklandesni.

Nepamirškite: geriausias grafikas – tai ne tas, kuris atrodo greičiausias popieriuje, o tas, kuris yra realiai įgyvendinamas be nesklandumų. Planuokite protingai, klauskite ekspertų ir Jūsų krovinių iš Vokietijos kelionį visada bus lengva numatyti.