Išvykimo ir atvykimo laikai iš Vokietijos: patogaus grafiko sudarymo subtilybės

Vokietija jau dešimtmečius išlieka pagrindine Lietuvos prekybos partnerę ir, be abejo, svarbiausia krovinių gabenimo kryptimi. Kasdien tarp šalių važiuoja tūkstančiai sunkvežimių, pervežiančių viską – nuo automobilių detalių ir mašinų iki maisto produktų ir prekių vartotojams. Esdamas šioje srityje daugiau nei dvidešimt metų, galiu drąsiai teigti: nors atstumas tarp Berlyno ir Vilniaus atrodo nedidelis, logistika – tai ne tik geografija. Tai tikslus mokslas, kur kiekviena valanda praleista prie krovos aikštelės arba kelyje turi įtakos jūsų verslo efektyvumui.

Vienas dažniausiai kylančių klausimų, kurį girdime iš klientų, yra labai paprastas: „Kada krovinius pasieks?“ arba „Kada reikėtų planuoti atvykimą į sandėlį Vokietijoje?“. Atrodo, kad atsakymas turėtų būti lengvas, tačiau praktikoje išvykimo ir atvykimo laikų grafikas priklauso nuo daugelio veiksnių, kuriuos būtina įvertinti iš anksto. Šiame straipsnyje mes nušviešime tą, kas vyksta „už scenos“, paaiškinsime, kaip susiformuoja grafikai, ir padėsime jums suprasti, kaip maksimaliai patogiai sudaryti savo pervežimų planą, kad nenuviltų nei jūs, nei jūsų partneriai.

Svarbu suprasti, kad kai kalbame apie „patogų grafiką“, mes turime omenyje ne tik tai, kai sunkvežimis atvažiuoja į jūsų kiemą. Tai yra kompleksinė procesų derinimo sistema, įtraukianti vairuotojo poilsio režimus, Vokietijos eismo intensyvumą, krovinių įkėlimo ir iškrovimo procedūras bei netgi sezoninius pokyčius. Ilgalaikė patirtis moko, kad geriausias klientas – tai informuotas klientas. Žinodami, kaip veikia šie mechanizmai, galėsite ne tik tiksliau planuoti savo gamybos ar prekybos ciklus, bet ir išvengti nereikalingų nervų bei papildomų išlaidų, atsirandančių dėl skubos arba neplanuotų delsimų.

Šiame straipsnyje mes gilinsimės į techninius ir organizacinius aspektus, kurie lemia, kai jūsų siunta palieka Vokietiją ir kai ji pasiekia paskirties vietą Lietuvoje (arba atvirkščiai). Mes aptarsime standartinius terminus, jų svyravimus ir tai, kaip profesionalios transporto kompanijos sugeba valdyti šiuos procesus, kad jums būtų kuo patogiau.

DUK (Dažnai užduodami klausimai)

1. Koks vidutinis laikas, reikalingas kroviniui pristatyti iš Vokietijos į Lietuvą?

Atsakymas į šį klausimą nėra vienas skaičius, tačiau remdamasis ilgamete patirtimi galiu nurodyti aiškius rėmus. Paprastai, kalbant apie tentinį krovinių pervežimą (FCL – Full Container Load arba tentu), standartinis tranzito laikas tarp Vokietijos ir Lietuvos svyruoja nuo 24 iki 48 valandų. Tačiau čia būtina atskirti vairuotojo vairavimo laiką nuo viso proceso trukmės.

Jei sunkvežimis įsiregia prie Vokietijos sandėlio pirmadienio ryte ir pradeda važiuoti į Lietuvą, jis gali atvykti jau antradienio vakare arba trečiadienio ryte. Tačiau reikia įvertinti, kad 24–48 valandos – tai „grynas“ kelias. Į šį laiką neįeina krovos darbai. Dažnai klientai mano, kad jei atstumas yra apie 1000–1200 km, tai tai yra 10–12 valandų kelias. Tačiau sunkvežimių greitis yra ribojamas (dažniausiai 80–90 km/h automagistralėse), be to, būtinos pertraukos. Todėl realus laikas nuo išvykimo iki atvykimo, įskaitant įkrovą ir iškrovą, dažniausiai užtrunka apie 2–3 darbo dienas. Jei krovinys yra iš Vokietijos pietų (pvz., Miuncheno regionas), kelias gali užtrukti ilgiau nei iš šiaurės (pvz., Hamburgas arba Brėmenas), dėl didesnio atstumo ir galimų užstatymų.

2. Kaip vairuotojo darbo ir poilsio režimai (tachografas) įtakoja atvykimo laiką?

Tai vienas svarbiausių, tačiau dažnai netinkamai vertinamų veiksnių. Europos Sąjungos reglamentai griežtai reglamentuoja vairuotojų darbo laiką. Vairuotojas gali vairuoti ne ilgiau kaip 4,5 valandas be pertraukos. Po to privaloma padaryti 45 minučių pertrauką (kuri gali būti padalinta į 15 minučių ir 30 minučių). Be to, per 24 valandas turi būti bent 11 valandų nepertraukiamo poilsio.

Ką tai reiškia klientui? Jei vairuotojas įsiregia prie jūsų sandėlio Vokietijoje 15:00 valandą, jis gali važiuoti iki 19:30, turi praleisti 45 min. pertrauką ir vėl gali važiuoti iki vidurnakčio. Tada jis privalo sustoti poilsioui 9 valandas (arba 11 valandų kasdien). Tai reiškia, kad net jei fiziškai atstumas leistų atvykti per 12 valandų, jis nebus pristatytas rytoj ryte, nes vairuotojas tiesiog legaliai negalės vairuoti. Šios reikalavimų sąlygos lemia tai, kad grafikas turi būti sudaromas atsižvelgiant į „socialinius“ sustojimus, o ne tik į galimybes važiuoti greitai. Mūsų kompanijoje visada planuojame maršrutus taip, kad vairuotojai neturėtų pažeisti reglamento, nes tai užtikrina saugumą ir vengiame baudų, kurios gali uždelsti krovinių pristatymą dar labiau.

3. Ar diena, kai vyksta išvykimas (pirmadienis, penktadienis), turi įtakos pristatymo laikui?

Absoliučiai taip. Tai vienas pagrindinių dalykų, apie kurį klientai dažnai pamiršta. Transporto srityje egzistuoja savotiškas „ritmas“, kurį lemia sandėlių darbo laikas ir vairuotojų savaitės planai.

Pavyzdžiui, jei krovinys paruoštas ir įsirengiamas Vokietijoje penktadienio popietę, tikimybė, kad jis bus pristatytas į Lietuvą šią savaitę, yra labai maža. Vairuotojas, išvažiavęs penktadienį 14:00, greičiausiai turės sustoti poilsioiu naktį, o šeštadienį, atvykęs į Lietuvą, gali rasti paskirties vietą uždarytą (dauguma Lietuvos įmonių dirba iki 13:00 šeštadienį arba visai nedirba). Tokiu atveju krovinys bus pristatytas tik pirmadienį ryte.

Geriausias laikas išvykti, norint gauti greičiausią apyvartą, yra pirmadienis, antradienis arba trečiadienis ryte. Išvykus šiomis dienomis, vairuotojas turi pakankamai laiko iki savaitgalio pasiekti paskirties vietą, įvykdyti iškrovą ir grįžti arba paruošti kitą reisą. Penktadienio išvykimas dažnai sukelia vadinamąjį „savaitgalio efektą“, kai krovinias „stovi“ tris dienas (šeštadienis, sekmadienis, pirmadienis) prieš iškrovimą. Todėl, kurdami patogų grafiką, visada stengiamės nukreipti vairuotojus į išvykimas savaitės pradžioje, jei leidžia krovinio paruošimo laikas.

4. Kokios yra pagrindinės išvykimo delsimo priežastys Vokietijoje?

Vokietija žinoma kaip šalis, kurioje viskas veikia tiksliai, tačiau logistikoje yra keletas „butelių kakliukų“, su kuriais susiduriame kasdien. Viena dažniausių priežasčių – tai vėluojantis krovinių paruošimas siuntėjo sandėlyje.

Nors sutartyje gali būti nurodyta, kad vairuotojas atvyksta į išsiuntimą 10:00 valandą, realybėje jis gali praleisti prie vartų 2–3 valandas laukdamas, kol bus paruoštas krovimas (pavaduojamas „loading slot“). Vokietijos sandėliuose labai griežtai laikomasi grafikų. Jei vairuotojas atvyksta 15 minučių vėlai, jam gali būti atsisakyta arba perkeltas į eilę po kelių valandų. Taip pat dažnai tenka laukti, kol bus suformuoti visi dokumentai (CMR sąskaitos-faktūros, eksporto deklaracijos), ypač jei prekės yra pavojingos (ADR) arba reikalauja specialaus tvarkymo.

Kita priežastis – techniniai trukdžiai arba eismo incidentai. Vokietijoje, ypač Ruhr srityje arba prie didžiųjų miestų (Miunchenas, Frankfurtas), dažnai vyksta statybos darbai automagistralėse (Autobahn). Eismo spūstys gali užtrukti valandas, dėl ko vairuotojas pavėluoja į paskirties vietą įkelti. Mūsų patirtis rodo, kad protingi laiko rezervai (buffer time) yra būtini. Mes visada įtraukiame papildomą 1–2 valandas į grafiką būtent dėl šių neprognozuojamų situacijų, kad klientas gautų tikslų ir realų laiko įvertinimą.

5. Kaip skiriasi dalinių krovinių (LTL – Less than Truckload) ir pilnavertės mašinos (FTL) grafikai?

Tai esminis skirtumas, kurį klientai turi suprasti. Planuodami dalinių krovinių pervežimus, reikia nustatyti kitokius lūkesčius nei įprastam tentui.

FTL (pilna mašina) – tai tiesioginis maršrutas. Vairuotojas atvyksta pas jus, įkrauna ir važiuoja tiesiai į paskirties vietą (su nedidelėmis pertraukomis). Čia grafikas yra labiau kontroliuojamas.

LTL (dalinis krovinys) – tai sudėtingesnis procesas. Vokietijoje sunkvežimis surenka krovinius iš kelių skirtingų siuntėjų (pvz., vienas Berlyne, kitas Hanoveris, trečias Leipcige). Tai reiškia, kad jūsų krovinys gali būti paimtas pirmą dieną, tačiau mašina dar važiuoja ratu, surenkant kitas siuntas. Tik po to, kai mašina užpildoma (arba pasiekiamas terminalas), ji gali išvykti į Lietuvą.

Be to, LTL atveju dažnai naudojami terminalai. Krovinys gali būti paruoštas Vokietijoje pirmadienį, atvežtas į terminalą, iškrautas ir perkrautas į kitą mašiną, kuri važiuoja į Lietuvą tik trečiadienį. Todėl LTL pristatymo laikas dažnai yra ilgesnis – nuo 3 iki 5 darbo dienų. Jei jums svarbu greitis, FTL variantas visada bus patogesnis ir greitesnis, nors ir brangesnis. LTL verta rinktis tada, kai krovinys nedidelis ir leidžiate laukti keletą dienų dėl pigesnės kainos.

6. Ar metų laikas (pvz., žiema ar šventės) stipriai veikia grafikus?

Žinoma, ir tai vienas svarbiausių veiksnių, apie kurį privalome kalbėti aptariant „patogų grafiką“. Turime dvi kritines perėjimo zonas: Kalėdas/Naujuosius metus ir vasaros atostogų pradžią.

Kalėdinis periodas Vokietijoje prasideda daug anksčiau nei Lietuvoje. Jau nuo gruodžio vidurio daugelis sandėlių dirba sutrumpintą darbo laiką, o „loading slot“ (krovimo laikai) tampa labai riboti. Jei užsakote pervežimą gruodžio 20-ąją, yra didelė rizika, kad vairuotojas nepavyks įkrauti iki Naujųjų metų, o tai reiškia, kad krovinys atvyks tik sausio pradžioje. Be to, šaltuoju metų laiku (lapkritis–kovas) Vokietijoje ir Lenkijoje dažnai pasitaiko stiprių sniego audrų arba rūko, dėl kurių automagistralės gali būti uždaromos arba greičiai ribojami. Tai gali padidinti kelionę nuo 1 iki 12 valandų arba daugiau.

Vasaros atostogų metu (ypač liepos–rugpjūčio mėn.) Vokietijoje galioja statybų sezonas, kas didžiausią įtaką turi keliams. Taip pat šiuo metu didelė dalis vairuotojų atostogauja, todėl transporto pasiūla sumažėja, o paklausa išlieka aukšta. Tai gali lemti tai, kad net ir įprastas krovinys gali šiek tiek pavėluoti, nes sunkiau rasti atsarginę mašiną, jei pagrindinė sugenda. Mūsų patirtis leidžia mums numatyti šiuos sezono pokyčius ir iš anksto įspėti klientus, kad reikėtų planuoti siuntas savaitę-dvi anksčiau.

7. Kaip Lenkijos keliai ir tranzitas veikia laiką tarp Vokietijos ir Lietuvos?

Nepaisant to, kad Vokietija ir Lietuva yra ES narės, fizinis kelias tarp jų dažniausiai eina per Lenkijos teritoriją. Lenkija per pastaruosius dešimtmečius patyrė milžinišką kelių infrastruktūros šuolį, tačiau vis tiek išlieka tam tikrų iššūkių.

Svarbiausias dalykas – tai Lenkijos kelių mokesčiai (viaTOLL) ir ribojimai. Nors dauguma magistralių jau yra mokamos ir puikios kokybės (pvz., A1 arba A2), vis dar yra vietų, kur reikia važiuoti greitkeliais, kuriuose yra daugiau šviesoforų ir miestų, pvz., aplink Varšuvą arba Lodzę. Čia eismo intensyvumas yra milžiniškas, o avarijos gali sukelti didelius spūstis. Be to, Lenkijoje yra griežti vairuotojų poilsio režimų patikros. Lenkijos policija dažnai tikrina vairuotojus už pažeidimus, todėl mūsų vairuotojai yra instruktuoti laikytis visų taisyklių 100 proc., kas gali šiek tiek sulėtinti važiavimą (pavyzdžiui, jei reikia ilgiau ilsėtis), bet užtikrina saugumą.

Taip pat svarbu paminėti, kad per Lenkiją važiuoja didžiausias sunkvežimių srautas visoje Europoje. Todėl net ir be avarijų, didelis intensyvumas vėluoja judėjimą, ypač prie sankryžų arba sankirtų, kur vyksta kelių remonto darbai. Planuodami grafiką, visada pridedame papildomą laiko rezervą pravažiavimui per Lenkiją, ypač jei maršrutas eina per pietinę arba centrinę šalies dalį.

8. Ką reiškia „Fixed loading time“ (fiksuotas krovimo laikas) ir kodėl jis svarbus grafikui?

Vokietijos logistikoje labai populiari sąvoka yra „Time Slot“ arba „Fixed loading time“. Tai reiškia, kad siuntėjas (gavėjas) nustato tikslią valandą, kai vairuotojas turi atvykti į sandėlį. Pavyzdžiui, jūsų krovinys gali būti numatytas krovimui tik antradienį 08:00–10:00 valandomis.

Jei vairuotojas atvyksta 10:15, jam gali būti draudžiama įvažiuoti, ir jis privalo laukti iki kito laiko (pvz., 12:00) arba net kitos dienos. Tai gali visiškai sujungti suplanuotą grafiką. Todėl, dirbdami su Vokietija, labai svarbu tiksliai žinoti, ar sandėlis taiko šią politiką.

Mūsų kompanijoje visada kruopščiai derinamės su siuntėjais dėl šių laikų. Jei žinome, kad vairuotojas gali pavėluoti dėl eismo, mes iš karto informuojame partnerį Vokietijoje, kad būtų galima susitarti dėl laiko keitimo. Nors tai ne visada įmanoma, aktyvi komunikacija dažnai išgelbsti situaciją.