Išvykimo ir Atvykimo Laikai iš Vokietijos į Lietuvą: Logistikos Realijos ir Planavimas

Įvadas

Per daugiau nei dvidešimt metų praleistų tarptautinių vežimų srityje, aš tūkstančius kartų girdėjau tą patį klausimą, kuris sukausto širdį kiekvienam logistikos vadovui ir klientui: „Kada tiksliai krovinys bus pas mane?“. Atrodo, kad tai paprasta užduotis – atstumas tarp Vokietijos ir Lietuvos nėra milžiniškas, o šiuolaikiniai sunkvežimiai gali nuvažiuoti šį kelionę per dieną. Tačiau praktikoje, kai susiduriame su Vokietijos įmonių griežtais grafikais, kelių eismo sąlygomis ir vairuotojų darbo laiko apribojimais, „tikslus laikas“ tampa labai reliatyvus sąvoka.

Vokietija yra vienas pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių. Kasdien šiuo maršrutu keliauja tūkstančiai sunkvežimių, gabenančių viską – nuo automobilių detalių iki maisto produktų ir statybinių medžiagų. Nors atstumas nuo, tarkime, Berlyno iki Vilniaus yra apie 800–900 km, o nuo Miuncheno – net 1300 km, realus pristatymo laikas priklauso ne tik nuo greičio. Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi ir paaiškinsiu, kaip susiformuoja išvykimo bei atvykimo laikai, kodėl jie dažnai keičiasi ir ką klientas turi žinoti, kad planavimas būtų kuo sklandesnis.

Svarbiausia suprasti, kad tarptautinis vežimas nėra tik vairavimas. Tai sudėtingas procesas, susidedantis iš krovinių įkėlimo, dokumentų tvarkymo, muitinės procedūrų (nors ir Schengen erdvėje), bei, svarbiausia, saugumo reikalavimų laikymosi. Mes ne lenkiame laiko – mes jį valdome atsakingai. Todėl šiame straipsnyje mes gilinsimės ne tik į teorines valandas, bet ir į tas smulkmenas, kurios lemia sėkmingą pristatymą.

DUK (Dažniausiai Užduodami Klausimai)

Žemiau pateikiu atsakymus į dešimt labiausiai aktualių klausimų, kuriuos klientai visada klausia apie krovinių gabenimą iš Vokietijos į Lietuvą. Šie atsakymai paremti ilgamete praktika ir žiniomis apie šios rinkos specifiką.

1. Kiek vidutiniškai trunka kelionė iš Vokietijos į Lietuvą?

Vidutinis kelionės trukmės laikas priklauso nuo konkretaus išvykimo ir atvykimo taškų. Vokietija yra didelė šalis, todėl kelionė iš vakarinės jos dalies (pvz., Frankfurto srities) užtrunka ilgiau nei iš rytinės (pvz., Berlyno). Jei kalbame apie grynąjį vairavimo laiką be sustojimų, tai paprastai svyruoja nuo 10 iki 14 valandų.

Tačiau praktikoje retai kada įmanoma važiuoti be pertraukų. Įskaitant įkėlimą Vokietijoje (kuris dažnai trunka 2–4 valandas), iškrovimą Lietuvoje, bei būtinas vairuotojo poilsio pertraukas, visas procesas nuo užsakymo iki galutinio pristatymo paprastai užtrunka nuo 24 iki 48 valandų. Jei tai yra „delivered“ (pristatytas iki durų) krovinys, terminas gali šiek tiek pasidėti dėl vietinio transporto Lietuvoje išdėstymo.

2. Kodėl vairuotojas negali pranešti tikslios atvykimo valandos iš karto po įkėlimo?

Tai vienas dažniausių nesusipratimų. Klientai manęs dažnai klausia: „Juk jis jau įkėlė, kodėl negali sakyti, kad bus rytoj 08:00?“ Atsakymas slypi vairuotojų darbo laiko reglamentuose (EU tachografo taisyklės). Vairuotojas negali važiuoti 24 valandas iš eilės.

Po įkėlimo vairuotojas gali turėti likusias tik 2 ar 3 valandas vairavimo laiko prieš privalomą 45 minučių pertrauką arba 9 valandų poilsio. Jei jo vairavimo laikas baigiasi, jis privalo sustoti ir ilsėtis, nepaisant to, kad iki tikslo liko tik 50 km. Be to, Vokietijoje dažnai pasitaiko eismo įvykių ar statybų autostradose, kurios gali atidėlioti atvykimą valanda ar dvi. Tikslų laiką vairuotojas gali patvirtinti tik tada, kai jau yra arti paskirties vietos ir tikrina likusį vairavimo laiką.

3. Kaip savaitgaliai ir šventės veikia pristatymo laikus?

Vokietijoje galioja griežti draudimai vairuoti sunkvežimiais naktį ir šventėmis (vadinami „Fahrverbot“). Pavyzdžiui, jei krovinys įkėlimas numatytas penktadienį pavakare, o vairuotojui reikia nuvažiuoti ilgą maršrutą, jis gali nepavykti nuvažiuoti iki Lietuvos prieš šventę arba prieš poilsio laiką.

Be to, jei krovinį reikia iškrauti Lietuvoje sandėlyje, kuris dirba tik iki 17:00 valandos, o vairuotojas atvyksta 18:00, jis privalo laukti iki pirmadienio ryto. Savaitgaliais dauguma sandėlių Lietuvoje ir Vokietijoje nedirba, todėl planuojant transportą šiuo laikotarpiu, visada reikia numatyti 1–2 dienų delsą. Mano patirtis rodo, kad geriausias planavimas yra tas, kuris numato savaitgalio „buferinį“ laiką.

4. Kiek laiko trunka patys įkėlimo ir iškrovimo darbai?

Įkėlimas Vokietijoje dažnai yra „butelio kaklelis“. Vokietai yra žinomi savo preciziškumu, todėl jų sandėliuose griežtai laikomasi grafikų. Jei vairuotojas atvyksta 5 minutėmis pavėluotas į terminą, jis gali būti nusiųstas į eilės galo, kas gali užtrukti kelias valandas ar net dieną.

Įprastas įkėlimas ar iškrovimas trunka apie 1–2 valandas, tačiau tai taikoma tik tada, jei krovinys yra paruoštas (paletės sudėliotos, vairuotojas turi keltuvą). Jei reikia krauti „virašą“ (krauti rankomis arba dėlti į kėbulą), procesas gali užtrukti 4–6 valandas. Svarbu prisiminti, kad šis laikas nėra vairavimo laikas, bet jis suvalgo dienos valandas, todėl vairuotojas gali atvykti vėliau, nei planavote.

5. Ar yra skirtumas tarp „delivered“ ir „ex-works“ sąlybų atvykimo laikui?

Žinoma, yra didelis skirtumas. „Ex-works“ (gamykloje) reiškia, kad mūsų vairuotojas tik atvyksta paimti krovinį Vokietijoje, o atgal į Lietuvą jį veža jau kaip savo krovinį arba tuo pasirūpina gavėjas. Šiuo atveju atvykimo laikas į Lietuvą dažniausiai yra labiau prognozuojamas, nes vairuotojas valdo savo grafiką.

Tuo tarpu „delivered“ (pristatytas) reiškia, kad mūsų vairuotojas turi atvykti į konkretų adresą Lietuvoje ir jį iškrauti. Čia rizika yra didesnė, nes priklauso nuo Lietuvos gavėjo sandėlio greičio. Aš dažnai patariu klientams tikrinti, ar jų sandėlyje nėra ilgų eilių iškrovimui, nes net kelių valandų laukimas gali sumaišyti dienos planus.

6. Kaip vairuotojo poilsio laikai įtakoja atvykimą?

Europos Sąjungos reglamentai nustato, kad vairuotojas po 4,5 valandų vairavimo turi privalomai 45 minučių pertrauką. Be to, per parą jis gali vairuoti ne daugiau kaip 9 valandas (gali išplėsti iki 10 valandų dukart per savaitę). Po 6 valandų vairavimo jis turi pertrauką, o po 9 valandų – privalomą 11 valandų poilsį.

Tai reiškia, kad net jei atstumas yra tik 800 km, vairuotojas negali tai nuvažiuoti per 8 valandas. Jis privalo sustoti pailsėti. Jei vairuotojas pradeda važiuoti popietę, jis gali tekti sustoti naktį ir atvykti tik ryte. Šios taisyklės yra nešiekiamos – jų laikymasis užtikrina saugumą keliuose, todėl klientai turi kantriai vertinti šias laiko sąnaudas.

7. Kokios dažniausios būna delsos priežastys šiame maršrute?

Iš mano ilgametės patirties, dažniausia delsos priežastis nėra techninės problemos su sunkvežimiu, o organizaciniai dalykai Vokietijoje. Vienas dažniausių dalykų – „pre-carriage“ (pristatymas į terminalą). Jei krovinys surenkamas iš keleto gamyklų, reikia laukti, kol visos dalys bus surinktos vienoje vietoje prieš galutinį įkėlimą į mūsų sunkvežimį.

Taip pat dažnai pasitaiko, kad vairuotojas atvyksta į sandėlį, o ten nebuvo numatytas vairuotojo patalpinimas (vietos laukimas) arba trūksta keltuvo. Lietuvoje dažna problema būna eilės prie didžiųjų prekybos centrų sandėlių arba neteisingai pateikti dokumentai, dėl kurių reikia laukti patvirtinimo. Kiekviena tokia smulkmena prideda valandą ar dvi prie galutinio laiko.

8. Ar kainuoja daugiau, jei reikalingas greitas pristatymas?

Taip, greitas pristatymas (pvz., 24 valandų būdu) visada kainuoja brangiau. Standartinis transportas (FTL – pilnas sunkvežimis) dažnai vykdomas taip, kad vairuotojas rinktų krovinius ir paskirsto grafiką ekonomiškiausiai. Jei reikalingas „direct“ (tiesioginis) reisas be sustojimų, tai reiškia, kad vairuotojas keliauja tik su jūsų kroviniu, o grįžtant gali važiuoti tuščias (arba ieškoti krovinio paskutinę minutę).

Be to, greitieji reisai dažnai reikalauja dviejų vairuotojų viename sunkvežimyje, kad būtų galima vairuoti be ilgesnių sustojimų (nors ir tada reikia laikytis taisyklių). Tokia paslauga yra prabangesnė, tačiau ji užtikrina, kad krovinys atvyks per nustatytą trumpą laiką, kas būtina, pavyzdžiui, gamyklų sustojimo atveju („stop line“).

9. Kaip techninės problemos ar oro sąlygos veikia grafiką?

Techninės problemos, kaip antai padangų plyšimas ar sunkvežimio gedimas, yra reti, bet įvykiantys dalykai. Tokiu atveju, priklausomai nuo vietovės, techninė pagalba gali atvykti per 2 valandas arba per 6 valandas. Tai automatiškai stumia atvykimo laiką.

Oro sąlygos taip pat turi įtakos, ypač žiemą. Vokietijos autostrados (Autobahn) esant sniegui ar ledui gali būti uždaromos arba ribojamas greitis. Lenkijoje ir Lietuvoje, keliai gali būti prastesnės būklės. Žiemos ratlankių įrengimas yra privalomas, tačiau net ir su juomis, stiprus sniegas gali sulėtinti judėjimą iki 30–40 km/h, kas reiškia, kad 10 valandų kelionė gali tapti 15 valandų kelione.

10. Ką klientas gali padaryti, kad užtikrintų greitesnį atvykimą?

Geriausias dalykas, kurį gali padaryti klientas, yra tikslumas ir operatyvumas. Pirmiausia, užtikrinti, kad krovinys Vokietijoje būtų paruoštas laiku. Jei vairuotojas turi terminą 10:00 val., krovinys turi būti paruoštas 09:45.

Antra, užtikrinti, kad Lietuvoje būtų galima iškrauti krovinį be eilių. Jei sandėlis dirba nuo 8:00 iki 16:00, o vairuotojas gali atvykti 15:00, verta jį priimti nedelsiant. Trečia, teisingi kontaktai – jei vairuotojas negali rasti adreso, greitas telefono skambutis su klientu gali sutaupyti valandą. Bendradarbiavimas ir komunikacija yra raktas į laiku atvykstantį krovinį.

Išvada

Sumažiuoti, išvykimo ir atvykimo laikai iš Vokietijos į Lietuvą nėra tiesiog matematinės formulės, atspindinčios atstumą ir greitį. Tai kompleksinis procesas, kuriam įtakos turi žmogiškasis faktorius, teisiniai reglamentai, oro sąlygos ir organizaciniai gebėjimai. Mano daugiau kaip dvidešimties metų patirtis moko, kad kantrybė ir supratimas yra vertingesni nei bandymas priversti vairuotoją laužyti taisykles.

Klientams, norintiems, kad jų verslas veiktų sklandžiai, rekomenduoju ne tik sekti krovinius (tracking), bet ir planuoti savo procesus su atsarga. Nustatykite realius grafikus, susisiekti su logistikos partneriu iš anksto ir būkite pasirengę nedidelėms fluctiacijoms. Profesionali logistika ne tik veža prekes, bet ir valdo rizikas, užtikrindama, kad jūsų krovinys pasieks paskirtį saugiai ir, kiek įmanoma, efektyviai.

Tik suprasdami visas šias niuansas, mes galime kartu sukurti efektyvią grandinę, kurioje „išvykimas“ ir „atvykimas“ tarti viename ritme be nereikalingų stresų. Tikiuosi, kad šis straipsnis padės jums geriau suprasti, kas vyksta už vairuotojo vairo, ir leis planuoti savo veiklą dar profesionaliau.