Išvykimo ir atvykimo laikai iš Vokietijos: Detalus eksperto vadovas ir planavimo strategijos

Vokietija, būdama didžiausia Europos ekonomika, yra ir pagrindinė krovininių pervežimų ašis. Kasdien tūkstančiai sunkvežimių kerta Vokietijos, Lenkijos ir Lietuvos sienas, vežami įvairiausia krovini – nuo automobilių detalių iki maisto produktų. Dirbęs šioje srityje daugiau nei dvi dešimtmetis, galiu pasakyti viena tikrai: laiko planavimas tarptautiniuose reisuose yra tas elementas, kuris dažniausiai sukelia didžiausią stresą klientams, bet kartu jis yra ir labiausiai prognozuojamas, jei tik žinai, kaip tai veikia „po gaubtu“.

Kai klientas klauso „Kiek laiko užtruks krovinys atvykti iš Miuncheno?“, jis dažnai tikisi paprasto atsakymo, pavyzdžiui, „24 valandos“. Tačiau realybėje atsakymas priklauso nuo dešimčių veiksnių, pradedant pakrovimo procesu vokiškame sandėlyje ir baigiant vairuotojo darbo laiko apribojimų reglamentu. Straipsnyje mes giliai pasižvalgysime į tai, kas nulemia išvykimo ir atvykimo laikus, kaip išvengti nereikalingų delayjų (uždelstų) ir kodėl reiso trukmė nėra tiesioginis atstumo kilometrais santykis.

Šiame tekste mes neapsiribosime sausais skaičiais. Mes paanalizuosime logistikos procesą taip, tarsi jums reikėtų pačiam užtikrinti, kad prekės pasiektų paskirties vietą laiku. Suprasdami procesus, galėsite ne tik tiksliau planuoti savo verslą, bet ir efektyviau bendrauti su logistika.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Šioje skiltyje pateikiamas išsamus klausimų ir atsakymų rinkinys, susidedantis iš pagrindinių aspektų, lemiančių pervežimo laiką iš Vokietijos. Tai yra praktinis žinynas, paremtas ilgamete patirtimi.

1. Koks vidutinis pristatymo laikas iš Vokietijos į Lietuvą?

Vidutinis pristatymo laikas priklauso nuo to, iš kurio konkretaus Vokietijos regiono išvyksta krovinys. Vokietija yra didelė šalis, todėl atstumai varijuoja. Jei kalbame apie vakarinę Vokietiją (pvz., Reino kraštas-Pfalcas, Šiaurės Reinas-Vestfalija), atstumas iki Lietuvos yra apie 1200–1400 km. Tokiu atveju, jei krovinys yra „pilna mašina“ (FTL – Full Truck Load) ir vairuotojas pradeda važiavimą ankstyvą ryto, jis gali atvykti jau kitą dieną pavakare arba vakare (apytiksliai 20–24 valandos).

Tačiau dažnai klientai klauso apie pietinę (Bavarija) ar pietrytinę (Badenas-Viurtembergas) dalį. Ten atstumai didesni – 1500–1600 km. Čia reikalaujama bent vienos pilnos nakvynės kelyje. Paprastai toks reisas trunka 1,5 iki 2 dienų. Svarbu prisiminti, kad „2 dienos“ logistikoje dažnai reiškia, kad jei mašina išvyksta pirmadienį, tai paskirties vietą ji pasieks trečiadienį. Visada verta tartis su logistikos vadovu apie „transito laiką“ (transit time), o ne tik apie vairavimo valandas.

2. Kodėl mašina neišvyksta iš karto po to, kai užsakymas patvirtintas?

Tai vienas dažniausiai pasitaikančių nesusipratimų. Klientas pateikia užsakymą (order) 14:00 valandą ir tikisi, kad mašina jau važiuoja. Tačiau profesionalioje logistikoje egzistuoja terminas „pakrovimo langas“ (loading window). Dauguma Vokietijos sandėlių, ypač didieji prekybos centrai ar gamyklos, dirba griežta tvarka.

Pakrovimas gali būti planuojamas tik kitą dieną ankstyvą rytą (pvz., 06:00–08:00) arba yra nustatyta konkreti valanda. Net jei mūsų vairuotojas jau yra mieste ir laisvas, jis negali tiesiog „užlipti“ ir užkrauti krovinio be registracijos. Be to, reikia laiko surasti vairuotojui, jei jis dar nevyksta į tą vietą. Jei krovinys būtinas skubiai, reikia iš anksto susitarti dėl „stand-by“ režimo, tačiau tai paprastai brangiau. Todėl išvykimo laikas visada yra susietas su pašalinių sandėlių darbo grafiku, o ne su mumis.

3. Kaip vairuotojų darbo ir poilsio laikai veikia atvykimo terminą?

Europos Sąjungoje galioja griežti vairuotojų darbo laiko reglamentai (ES 561/2006 reglamentas), kurie yra šventasis gralas logistikoje. Vairuotojas gali vairuoti ne daugiau kaip 9 valandas per dieną (gali išplėsti iki 10 valandų du kartus per savaitę) ir po to privalo atlikti 45 minučių pertrauką. Po 4,5 valandų vairavimo pertrauka privaloma.

Taip pat yra nustatyta savaitinė poilsio norma. Jei vairuotojas artėja prie savaitinio poilsio limito, jis privalo sustoti 45 valandoms (paprastai sekmadieniais). Tai reiškia, kad jei krovinys pakrautas penktadienį pavakare, vairuotojas gali nuvažiuoti tik kelis šimtus kilometrų, po to privalo praleisti nakvynę, o sekmadienį dažnai būna privalomas poilsis. Dėl to atvykimas gali užtrukti ilgiau nei fizinis važiavimo laikas rodo. Mes visada planuojame maršrutus taip, kad vairuotojai neišnaudotų visų rezervų paskutinę minutę, nes saugumas yra prioritetas numeris vienas.

4. Ar savaitgalis daro įtaką pervežimų grafikams Vokietijoje?

Absoliučiai taip. Vokietijoje galioja griežti draudimai keltis sunkvežimiams keliuose (Fahrverbot) tam tikromis dienomis ir valandomis. Pavyzdžiui, sunkvežimiams virš 7,5 tonų draudžiama važiuoti sekmadieniais ir šventinėmis dienomis nuo 00:00 iki 22:00 valandos. Be to, yra sezono draudimai vasaros atostogų metu.

Ką tai reiškia klientui? Jei krovinys turi būti prieš pat savaitgalį (pvz., penktadienį 15:00), yra didelė rizika, kad jis nebeišvyks iki pirmadienio ryto, jei atvykimas į paskirties vietą reikalauja daugiau laiko. Taip pat, jei krovinys turi atvykti į sandėlį, kuris dirba tik šeštadienį ryte, o vairuotojas dėl stočių užstrigo, pristatymas gali atidėti iki pirmadienio. Savaitgaliai logistikoje yra „juodosios skylės“, kurios neleidžia judėti tolygiai, todėl visada reikia planuoti „buferinį“ laiką prieš ir po savaitgalio.

5. Kuo skiriasi pilno krovinio (FTL) ir dalinio krovinio (LTL) pristatymo laikai?

Tai esminis dalykas, kurį verslo atstovai dažnai pamiršta. FTL (Full Truck Load) – tai kai jūsų prekės užpildo visą sunkvežimį (arba jūs užsisakote visą jo tūrį). Tokiu atveju mašina važiuoja tiesiai iš siuntėjo pas gavėją be sustojimų (išskyrus degalines ir poilsio vietoves). Tai greičiausias variantas.

LTL (Less Than Truck Load) – tai dalinis krovinys. Čia mašina surenka krovinius iš kelių skirtingų siuntėjų. Prieš išvykstant iš Vokietijos (arba Lietuvos grįžtant), mašina turi apvažiuoti po 3–5 sandėlius, surinkti krovinius, o tada vykti į paskirties šalį, kur vėl reikia iškrauti kiekvienam klientui atskirai. LTL pristatymas gali trunka 2–5 dienas (ar net ilgiau), netgi tarp Vokietijos ir Lietuvos. Jei jums svarbus greitis, visada vertinkite FTL galimybę, net jei tai brangiau, nes čia sumokėsite už greitį ir ekskluzyvumą.

6. Kaip transporto rūšis (šaldytuvas, tentas, tiltas) veikia laiką?

Transporto priemonės tipas taip pat gali sukelti delayjų. Paprastai „tentas“ (curtainsider) yra lengviausiai pakraunamas – dažnai galima krauti iš šonų šakėmis. Tai greičiau. Tačiau jei kalbame apie „šaldytuvą“ (reefer), reikia laukti, kol jis pasiekia reikiamą temperatūrą (pre-cooling) prieš pakrovimą. Be to, šaldytuvų dažniau tikrinama techninė būklė sienose.

Dar vienas specifinis atvejis – „tiltas“ su keltuvu, skirtas statybinėms technikoms. Tai reiškia, kad vairuotojas turi ne tik nuvažiuoti, bet ir išmokti valdyti techniką, kad ją užkrauti. Kartais technika gali nesuveikti, arba vairuotojas gali neturėti reikiamų kvalifikacijų konkrečiai technikai valdyti. Tai visada prideda papildomo rizikos faktoriaus ir laiko. Paprastas būdas – visada tiksliai nurodykite krovinio pobūdį, kad mes galėtume parinkti tinkamą įrangą ir vairuotoją.

7. Kokia vaidmenį atlieka dokumentų tvarkymas (CMR, eksporto deklaracijos)?

Nors Vokietija ir Lietuva yra ES erdvėje ir sienos kontrolės formaliai nėra, dokumentai gali sustabdyti krovinį. Prieš išvykstant vairuotojas turi gauti teisingai užpildytą CMR sąskaitą-faktūrą. Jei joje nėra visų reikiamų duomenų (pvz., tarptautinio prekių kodą – HSN kodas, arba neteisingai nurodytas svoris), tai gali sukelti problemų, jei krovinį sustabdys muitinės pareigūnai (tiek Vokietijoje, tiek Lietuvoje atsitiktiniais patikrinimais).

Be to, jei krovinys keliauja ne ES viduje, o yra tik tranzitu per Vokietiją, reikalingi T1 dokumentai. Jų paruošimas muitinėje gali užtrukti nuo 1 iki 4 valandų, o jei dokumentuose yra klaidų – ir visą dieną. Mano patirtis rodo, kad gerai paruošti dokumentai yra 50 % sėkmingo ir laiku vykstančio reiso. Niekada neskubėkite pasirašyti neteisingų dokumentų tik dėl to, kad „mašina jau laukia“.

8. Kaip orai ir sezonas (ypač žiema) veikia grafikus?

Lietuviškas žiemas ir vokiškas rudenys/žiemos – tai du skirtingi pasauliai, tačiau abu sukuria problemų. Vokietijoje rudenį dažnai būna rūkas, dėl kurio greičiai autobanuose (Autostrada) mažinami iki 50 km/h arba visiškai sustabdomas eismas. Tokios spūstys gali uždelsti išvykimą arba sustabdyti mašina kelyje kelias valandas.

Žiemos metu Lenkijoje ir Lietuvoje atsiranda sniego, slidžios kelio dangos. Nors vairuotojai yra patyrę, jie privalo važiuoti saugiau ir lėčiau. Taip pat, atvykus į paskirties vietą, gali reikėti laukti, kol sandėlio aikštelė bus išvalyta nuo sniego, kad galima būtų užkrauti/iškrauti. Žiemos sezoną (nuo lapkričio iki kovo) visada rekomenduoju klientams planuoti papildomą 0,5–1 dienos rezervą pristatymui.

9. Kas nutinka, jei vairuotojas atvyksta, o gavėjo sandėlys uždarytas arba nėra kur krauti?

Tai klasikinis scenarijus, vadinamas „detention“ arba „laukimo laiku“. Jei mūsų vairuotojas atvykta į vietą laiku (pagal susitarimą), tačiau gavėjas nėra pasiruošęs (neatidarė vartų, nėra kraunančiųjų, trūksta keltuvo), laikas pradeda eiti. Standartiškai yra leidžiama 2 valandos nemokamo lauko (free time) pakrovimui/iškrovimui.

Po to, kai laikas baigiasi, imama mokestis už laukimą. Jis gali būti gan didelis. Bet svarbiau ne pinigai, o laikas. Jei vairuotojas praleis 4 valandas laukdamas iškrovimo, jis gali nebesuspėti į kitą užsakymą arba gali išnaudoti savo vairavimo dienos limitą, kas reiškia, kad jis privalo sustoti ir nebeišvyks toliau tą pačią dieną. Tai sukelia „domino efektą“ – sekantys klientai gauna delay. Todėl būtinai informuokite mus, jei sandėlio darbo laikas keičiasi arba yra problemų su pasirengimu.

10. Kaip galima tiksliai sekti savo krovinio vietą realiu laiku?

Šiuolaikinėje logistikoje „tikiu, kad jis važiuoja“ nebeužtenka. Mes naudojame GPS stebėjimo sistemas, kurios leidžia matyti mašinos vietą realiu laiku. Tačiau klientams svarbu suprasti skirtumą tarp „GPS vienos“ ir „realios būklės“.

GPS gali rodyti, kad mašina stovi vietoje prie sandėlio, bet tai gali reikšti, kad ji laukia eilėje į pakrovimą, o ne jau krauna. Geriausias būtinumo sekti – nuolatinis ryšys su logistikos vadovu. Aš visada sakyk savo klientams: jei jums reikalinga tiksliausia informacija, rašykite mums tiesiogiai. Mes susisieksime su vairuotoju (jei jis ne vairuoja) ir pateiksime statusą: „Eilėje nr. 3“, „Pakrovimas prasidės po 30 min.“ arba „Vairuotojas poilsio pertraukoje“. Toks asmeninis dėmesys užtikrina, kad nesijausite neapibrėžtumo dėl jūsų prekių.

Išvada

Apibendrinant, išvykimo ir atvykimo laikai iš Vokietijos nėra statinis dydis, kurį galima apskaičiuoti tik pagal atstumą žemėlapyje. Tai dinaminis procesas, priklausantis nuo sudėtingos sistemos, kurioje susisieka vokiški sandėlių grafikai, griežti ES reglamentai vairuotojams, oro sąlygos, kelių eismo situacija ir dokumentų tvarka.

Esu dirbęs šioje srityje daugiau kaip 20 metų ir galiu teigti: sėkmė logistikoje priklauso ne nuo to, kaip greitai vairuotojas spaudė dujas, o nuo to, kiek gerai buvo suplanuotas reisas iš pat pradžių. Klientui, norinčiam užtikrinti 99/100 kokybės rezultatą, svarbiausia yra atvirumas ir kruopštumas. Pateikite tikslius duomenis apie krovinį, iš anksto susiderinkite dėl pakrovimo langų ir pasirūpinkite, kad gavėjas būtų pasiruošęs priimti prekes.

Profesionalus ekspeditorius visada ras būdą, kaip išvengti nereikalingų sustojimų ir optimizuoti maršrutą. Nors mes negalime valdyti orų ar eismo spūsčių Vokietijos autobanuose, galime valdyti visą kitą procesą taip, kad jūsų krovinys pasiektų paskirties vietą kuo greičiau ir saugiausiai. Pasitikėkite patirtimi – tai geriausia investicija į jūsų tiekimo grandinės stabilumą.