Išsamūs išvykimo laikai kelionėms į Vokietiją ir atback: Logistikos eksperto vadovas

Vokietija jau dešimtmečius išlieka viena pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių, o kasdien tarp šalių vyksta tūkstančiai krovinių pervežimų. Per daugiau kaip dvidešimt metų praleistų tarptautinės logistikos srityje daugybę kartų girdėjau vieną tą patį klausimą: „Kada tiksliai išvyks mašina?“. Atrodo, kad tai paprastas klausimas, tačiau pasakyti vieną tikslų laiką be konteksto – būtų ne tik profesionali klaida, bet ir netiesa. Logistika – tai ne geležinkelis, kur viskas juda pagal griežtą grafiką, o gyvas organizmas, priklausantis nuo begalės veiksnių.

Šiame straipsnyje noriu pasidalinti savo patirtimi ir paaiškinti, kaip formuojasi išvykimo laikai, kodėl jie gali keistis ir ką klientas turi žinoti, planuodamas siuntą į Vokietiją ar grįžtantį krovinį atgal. Suprantamas procesas užtikrina neonlygį ramybę, bet ir efektyvesnį verslą.

Įvadas

Planuojant krovinių pervežimus į Vokietiją, svarbiausia yra nustatyti realius lūkesčius. Dažnai klientai, įpratę tiesiog užsisakyti prekes internete ir laukti kurjerio, mano, kad sunkvežimio pervežimas veikia pagal tą patį principą: „užsakiau – po valandos atvyko“. Tačiau tarptautiniai pervežimai turi savo specifiką, kurią lemia ne tik atstumas, bet ir krovinio rūšis, užsakymo tipas bei išorinės aplinkybės.

Vokietija – tai didelė šalis su tankia transporto infrastruktūra, bet ir su savo specifiniais iššūkiais, tokiais kaip „Autobahn“ eismo intensyvumas ar griežti vairuotojų darbo laiko apribojimai. Be to, rinka yra padalinta į dvi pagrindines kryptis: eksportą (į Vokietiją) ir importą (iš Vokietijos atgal). Kiekviena ši kryptis turi savo niuansus, lemiančius, kada sunkvežimis gali išvykti iš terminalo ar paimti jūsų krovinių.

Šiame tekste mes nagrinėsime ne tik abstrakčius grafikus, bet ir praktinius aspektus: kodėl kartais reikia laukti dieną-dvi, kodėl pigesnis pervežimas gali užtrukti ilgiau ir kaip susitvarkyti su dokumentais, kurie taip pat įtakoja išvykimo laiką. Mano tikslas – padaryti taip, kad, kai kitą kartą kreipsitės į savo logistikos vadybininką, žinotumėte, klausdami ką ir, svarbiausia, suprastumėte gautą atsakymą.

Svarbu pabrėžti, kad šiame straipsnyje kalbėsime apie krovinių pervežimus (tiek dalinius, tiek pilnus), nes tai yra sritis, kurioje išvykimo laikų valdymas yra kritiškai svarbus verslo efektyvumui.

DUK (Dažnai Užduodami Klausimai)

Šioje skyriuje suformulavau dešimt dažniausiai kylančių klausimų, kuriuos klientai užduoda man per mano karjerą. Atsakymai į juos padės jums suprasti „už scenos“ vykstančius procesus.

1. Kiek vidutiniškai trunka kelionė iš Lietuvos į Vokietiją?

Vidutinis kelionės trukmė priklauso nuo to, į kurį Vokietijos regioną keliame. Jei kalbame apie vakarinę dalį (pvz., į Duisburgą ar Kelno regioną), atstumas yra apie 1000–1200 km. Tokią kelionę vairuotojas įveikia maždaug per 18–24 valandas grynojo vairavimo laiko. Tačiau logistikoje „kelionės trukmė“ nėra tik vairavimo laikas.

Reikia atsižvelgti į įkrovą Lietuvoje (paprastai tai trunka nuo 2 iki 4 valandų, priklausomai nuo krovinio sudėtingumo), galimas laukimo eiles prie įkrovos vietų, iškrovą Vokietijoje ir, svarbiausia, vairuotojo poilsio laikus. Reglamentuojantys vairuotojų darbo laiką dokumentai (EC 561/2006) reikalauja 45 minučių poilsio po 4,5 valandų vairavimo ir 11 valandų kasdieninio poilsio.

Taigi, realus laikas nuo to momento, kai krovinys yra paruoštas, iki momento, kai jis pasiekia paskirties vietą, dažniausiai svyruoja nuo 24 iki 48 valandų. Jei tai yra dalinis krovinys (kai mašina surenka prekes iš kelių siuntėjų), terminas gali pratęsti iki 3–4 dienų, nes reikia laukti, kol bus surinktas visas mašynos kiekis.

2. Kaip dažnai vyksta išvykimai į Vokietiją? Ar yra tvarkaraštis?

Nepaisant to, kad Vokietija yra pagrindinė kryptis, fiksuoto „traukinio tipo“ tvarkaraščio (pvz., „kiekvieną antradienį ir penktadienį“) krovinių pervežimuose beveik neegzistuoja, nebent kalbame apie didžiausių kompanijų reguliarias linijas („Line haul“). Dažniausiai tai yra „spot“ (vienkartiniai) arba nuolatiniai, bet lanksčiai planuojami reisai.

Esu dirbęs kompanijose, kurios turėjo po 10–20 sunkvežimių, važiuojančių į Vokietiją kasdien. Taigi, techniškai išvykimas gali būti kiekvieną dieną. Tačiau konkretaus kliento krovinys gali būti išsiųstas tada, kai susiformuoja grupinis krovinys arba kai atsiskleidžia laisva vieta mašinoje.

Jei jums reikalingas reguliarus pervežimas (pvz., kas savaitę), logistikos brokerius gali užtikrinti „slot“ą ( vietą) tam tikromis dienomis, tačiau tai reikalauja ilgalaikio bendradarbiavimo ir užsakymų dalijimo. Klientui svarbu suprasti: kuo anksčiau pranešate apie būsimą siuntą, tuo didesnė tikimybė, kad ji pateks į artimiausią planuojamą išvykimą.

3. Kodėl dalinių krovinių (LTL) išvykimo laikai skiriasi nuo pilnų mašinų (FTL)?

Tai vienas esminių dalykų, su kuriuo susiduria mažesnių siuntų siuntėjai. FTL (Full Truck Load) – tai kai jūsų krovinys užima visą sunkvežimį. Tokiu atveju išvykimo laikas priklauso tik nuo to, kada vairuotojas atvyks pas jums į sandėlį ir įkrauna prekes. Jei viskas tvarkoje, mašina gali išvykti tą pačią dieną arba kitą rytą.

LTL (Less Than Truck Load) – tai dalinis krovinys. Čia taikomas „konsolidacijos“ principas. Logistikos kompanija turi surinkti keletą (arba dešimtis) smulkių krovinių iš skirtingų klientų, kad užpildytų visą sunkvežimį. Pavyzdžiui, vienas klientas siunčia baldus į Miuncheną, kitas – plastiko granules į Hamburgą, o trečias – maisto papildus į Berlyną.

Kadangi visi šie klientai yra skirtinguose Lietuvos miestuose, vairuotojas turi apvažiuoti juos visus. Pirmasis klientas gali būti įkrautas pirmadienį ryte, o paskutinis – trečiadienį vakare. Mašina išvyksta tik tada, kai yra pilnai pakrauta (arba pasiekta ekonomiškai naudinga riba). Dėl to LTL siuntoms terminas visada yra ilgesnis ir mažiau tikslus, nei FTL.

4. Kaip vairuotojų darbo laikas įtakoja išvykimo planavimą?

Vokietijoje ir visoje Europoje vairuotojų darbo laiką kontroliuoja griežti tachografai. Mano praktikoje buvo atvejų, kai krovinys buvo paruoštas, bet vairuotojas negalėjo išvykti, nes jam baigėsi savaitinės vairavimo valandos.

Pagal taisykles, vairuotojas gali vairuoti ne daugiau kaip 9 valandas per dieną (gali pratęsti iki 10 valandų du kartus per savaitę) ir ne daugiau kaip 56 valandų per savaitę. Jei vairuotojas atvyko į Lietuvą iš Vokietijos penktadienį vakare ir jau buvo išvairavęs beveik visą savaitę, jis turi praleisti poilsį (paprastai 45 valandų) prieš išvykstant atgal.

Tai reiškia, kad jei užsakymate pervežimą penktadienį popietę, verytiklingiausia mašina išvyks tik sekmadienį vakare arba pirmadienį ryte. Profesionalus logistikos ekspertas visada tikrina vairuotojų grafikus prieš pažadėdamas išvykimo laiką, kad išvengtų baudų už pažeidimus.

5. Ar yra skirtumai tarp išvykimo į Vokietijos šiaurę (pvz., Hamburgas) ir pietus (Miunchenas)?

Absoliučiai taip. Geografinis padėtis tiesiogiai įtakoja maršruto planavimą ir išvykimo prioritetus. Vokietijos šiaurė (Hamburgas, Bremenas, Brėmenas) yra jūros uostų regionas. Ten dažnai vyksta pervežimai, susiję su konteineriais arba prekių atvežimu iš jūros. Maršrutai į šiaurę dažnai eina per Lenkiją („Zakopianka“ kelią), kuris gali būti užstrigęs dėl didelio eismo intensyvumo.

Vokietijos pietūs (Miunchenas, Niurnbergas, Štutgartas) yra toliau (apie 1300–1500 km nuo Vilniaus) ir yra pramonės širdis. Ten eina didžiausių prekių srautai. Į pietus dažniau važiuojama per Čekiją arba per Vokietijos vidurį (Frankfurtą).

Planuojant išvykimą, logistikos vadybininkai stengiasi grupuoti krovinius pagal geografiją. Jei mašina jau turi krovinių į Berlyną, ji greičiau priims ir krovinį į Hamburgą, nei į Miuncheną, nes tai yra „pakeliui“. Tačiau jei mašina tuščia važiuoja į Miuncheną („solo“), ji gali išvykti bet kuriuo metu, nes nereikia sustoti prieš tai.

6. Kaip veikia grįžtantys reisai (importas iš Vokietijos)? Ar sunku užtikrinti išvykimą atgal?

Importas iš Vokietijos dažnai sudaro pusę visų Lietuvos transporto kompanijų pajamų. Svarbu suprasti, kad sunkvežimis negali važiuoti tuščias – tai būtų nuostolis. Todėl labai dažnai išvykimo laikas Lietuvoje (kai mes siunčiam prekes) priklauso nuo to, kada vairuotojas randa grįžtamąjį krovinį Vokietijoje.

Pavyzdžiui, vairuotojas atveža prekes į Vokietiją trečiadienį. Jei jis turi susitartą grįžtamąjį krovinį, kurį turi įkrauti tik penktadienį, jis gali laukti Vokietijoje (arba važiuoti laisvu laiku) iki penktadienio. Klientui Lietuvoje, kuris nori siųsti prekes ketvirtadienį, gali kilti klausimas: „Kodėl negalima paimti mano krovinių?“. Atsakymas paprastas: vairuotojas fiziškai yra Vokietijoje ir laukia savo grįžtamojo užsakymo, kad maršrutas būtų ekonomiškas.

Dėl to, kai planuojate eksportą, visada verta klausti apie „backhaul“ (grįžtamojo reiso) galimybes. Kartais dėl grįžtamojo krovinio derinimo išvykimas gali atidėti dienai dviem, tačiau tai dažnai leidžia gauti geriausią kainą.

7. Kokius dokumentus reikia paruošti, kad išvykimas nevyktų vėluoti?

Dokumentacija – tai dažniausia neigiamai įtakojanti išvykimo laiką priežastis. Per 20 metų esu matęs nemažai situacijų, kai vairuotojas sėdi prie vartų ir laukia, kol siuntėjas susitvarko su CMR sąskaitomis arba priedų sąrašais.

Norint, kad išvykimas įvyktų sklandžiai, būtina turėti: 1. CMR važtaraštį: Turi būti užpildytas be klaidų (duomenys apie siuntėją, gavėją, svorį, prekes). 2. Prekių priedų sąrašą (Packing List): Ypač jei krovinys yra sudėtingas arba dalinis. 3. Muitinės dokumentus: Jei prekės keliauja ne ES erdvėje (nors Vokietija yra ES, kartais gali būti TIR procedūrų arba specifinių režimų, pvz., akcizinių prekių). 4. Sertifikatus: Jei gabenamos pavojingos prekės (ADR) arba maisto produktai.

Jei dokumentai neatitinka realaus krovinio (pvz., svoris nurodytas 10 tonų, o realiai – 12), vairuotojas gali atsisakyti įkrauti, kol bus pataisyta. Tai sukelia delay. Mano patarimas: visada patikrinkite dokumentus su vadybininku dar prieš vairuotojo atvykimą.

8. Kaip sezonas (pvz., Kalėdos ar vasara) veikia išvykimo laikus?

Logistika turi savo „aukštąjį“ ir „žemąjį“ sezonus. Prieš Kalėdas (lapkričio viduo – gruodžio pradžia) ir vasarą (liepa–rugpjūtis) eismas Vokietijoje ir kelyje į ją išauga dvigubai.

Kalėdinis periodas yra ypatingas. Visi nori, kad jų prekės pasiektų parduotuves iki šventės. Dėl didelio paklausos viršijimo, pervežimo kainos šuoliais aukštyn, o laisvų mašinų trūksta. Išvykimo laikai gali pasidėti, nes vairuotojai praleidžia daugiau laiko įkrovimo/iškrovos vietose dėl eilių. Be to, dauguma vairuotojų nori grįžti namo šventėms, todėl prieš šventes gali būti sunku surasti vairuotojus, sutinkančių važiuoti ilgus reisus.

Vasara įtakoja ne tik prekybą, bet ir statybų sektorių, kuris aktyviai veikia Vokietijoje. Taip pat vasarą vyksta kelių remonto darbai („Baustellen“) Vokietijos autostradose, kurie gali sukelti neplanuotas uždelstis, priversdamus vairuotojus vėluoti į planuotas įkrovas Lietuvoje.

9. Ką daryti, jei reikalingas itin greitas pervežimas (Express)? Ar įmanoma išvykti tą pačią dieną?

Taip, tai įmanoma. Tai vadinama „Express“ arba „Direct“ pervežimu. Tokiu atveju mes skiriamas specialus sunkvežimis (arba mažesnis transportas, pvz.,