Išsamus Gidas: Išvykimo ir Atvykimo Laikai Vokietijos Kryptimi – Kas Nulemia Greitį?

Vokietija yra viena pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių, o krovinių pervežimai šia kryptimi yra kasdienybė tūkstančiams įmonių. Per daugiau nei dvidešimt metų praleistų tarptautinės logistikos srityje, daugiausia klausimų iš klientų girdu ne apie kainą ar krovinio apsaugą, o apie laiką. „Kada krovinius išvešite?“, „Kiek trunka kelionė iki Vokietijos?“, „Ar tikrai spėsime iki ryto?“ – šie klausimai skamba kone kasdien. Atrodo, kad atsakymas turėtų būti paprastas: atstumas yra fiksuotas, greitis taip pat, tačiau praktikoje viskas yra kur kas sudėtingiau.

Šiame straipsnyje pasistengsiu ne tik papasakoti apie standartinius terminus, bet ir išsamiai paaiškinti, kas iš tikrųjų įtakoja jūsų krovinio išvykimo ir atvykimo laiką Vokietijos kryptimi. Mes nagrinsime ne tik geografinius atstumus, bet ir techninius, bei teisinius niuansus, kurie lemia, ar vairuotojas spės įveikti maršrutą laiku. Supratus šiuos mechanizmus, bus kur lengviau planuoti savo verslo procesus ir išvengti nereikalingo streso.

Įvadas

Kelionės trukmės įvertinimas nėra paprasta matematika. Dažnai klientai, žiūrėdami į žemėlapį, mano, kad jei nuvažiuoti iki Berlyno yra apie 1000 km, ir vairuotojas važiuoja 80 km/h vidutiniu greičiu, tai kelionė turėtų trukti maždaug 12-13 valandų. Tačiau realybėje tarp „paskambinau ir išvežiau“ bei „krovinys pas mane sandėlyje“ praeina daugiau laiko. Kodėl taip atsitinka?

Visų pirma, svarbu suprasti, kad tarptautinis krovinių pervežimas – tai ne tik vairavimas. Tai procesas, kurį sudaro krovinio surinkimas (komplektavimas), dokumentų tvarkymas, techninės peržiūros, pats vairavimas, o taip pat iškrovimas Vokietijos pusėje. Kiekvienas šių etapų turi savo pavojų ir uždelsti laiko taškų. Be to, Vokietija – šalis, kurioje logistika yra pakelta į aukštą lygį, tačiau dėl didelio transporto srautų tankio čia dažnai susidaro spūstys, o įmonių darbo laikas ir tvarka gali skirtis nuo mūsų įprastų standartų.

Antra, negalima pamiršti teisinių reglamentų, kurie riboja vairuotojo darbo laiką. Europos Sąjungoje griežtai reglamentuojami vairavimo ir poilsio laikai (tachografo duomenys). Net jei vairuotojas jaučiąs gerai ir nori važiuoti toliau, jis privalo sustoti ir ilsėtis. Tai ne pagunda, o saugumo reikalavimas, kurio pažeidimas galiai kainuoti ne tik baudą, bet ir vairuotojo licenciją.

Trečia, labai didelę įtaką turi pats krovinio tipas. Ar tai pilna sunkvežimio pavara (FTL – Full Truck Load), ar tai dalinis krovinys (LTL – Less Than Truck Load)? Jei mes vežame jums skirtą pilną sunkvežimį, maršrutas gali būti planuojamas tiesiogiai iš A taško į B tašką. Tačiau jei tai dalinis krovinys, reikės aplankyti kitus sandėlius, pakrauti ar iškrauti kitas siuntas, o tai natūraliai prailgina procesą.

Šiame straipsnyje mes panagrinėsime visus šiuos aspektus, pradedant nuo paprasčiausių klausimų apie atstumus ir baigiant sudėtingomis situacijomis, tokiomis kaip techninės gedimai ar netikėti oro sąlygos. Mano tikslas – suteikti jums žinių, kurios leis tiksliai numatyti savo prekybos ciklus ir bendradarbiauti su logistikos partneriais be nereikalingų nesusipratimų. Suprasdami, kas vyksta „už vairo“, galėsite ne tik tiksliau planuoti, bet ir efektyviau valdyti savo lūkesčius.

DUK (Dažnai Užduodami Klausimai)

Šioje skyriuje pateikiamas išsamus klausimų ir atsakymų sąrašas, kuris padės išsiaiškinti visas smulkmenas susijusias su krovinių pervežimo laiku Vokietijos kryptimi.

1. Koks vidutinis išvykimo laikas po užsakymo pateikimo?

Tai vienas dažniausiai užduodamų klausimų, o atsakymas priklauso nuo to, ką mes vadiname „užsakymo pateikimu“. Jei užsakymate pilną sunkvežimio pavara (FTL), kurį reikia krauti jūsų sandėlyje, išvykimo laikas (pasiėmimas) paprastai planuojamas tą pačią dieną arba kitą dieną ryte, atsižvelgiant į vairuotojo paruošimą ir dokumentų tvarkymą. Tačiau čia labai svarbu vairuotojo darbo laikas (tachografas). Jei vairuotojas atvyksta prie jūsų sandėlio 14:00 valandą, o krovinio pakrovimas trunka 2 valandas, jam liktų važiuoti tik iki 18:00 valandos (jei jau buvo važiavęs prieš tai). Dėl to dažnai išvykimas nukeliamas į ankstyvą ryto, kad vairuotojas galėtų pradėti maršrutą su pilnomis galimybėmis.

Jeigu kalbame apie dalinius krovinius (LTL), situacija kitokia. Čia nėra tikslaus „išvykimo“ laiko, nes sunkvežimis turi surengti maršrutą. Vairuotojas gali atvykti prie jūsų sandėlio bet kurią dienos parą, tačiau tai priklauso nuo ankstesnių klientų. Dažniausiai LTL kroviniai surenkami (komplektuojami) vienoje ar keliose didžiuose bazėse (pavyzdžiui, Vilniuje arba Kaune), o į Vokietiją maršrutas išvyksta tuomet, kai sunkvežimis yra pilnas arba kai yra pasiekta nustatyta išvykimo data (pavyzdžiui, 2-3 kartus per savaitę). Taigi, dalinių krovinių atveju išvykimas gali užtrukti 1–3 dienas nuo užsakymo momento.

2. Kiek realiai trunka kelionė iš Lietuvos į Vokietiją?

Standartinis atstumas nuo Vilniaus iki Berlyno yra apie 1000–1100 kilometrų. Atsižvelgiant į tai, kad sunkvežimio vidutinis greitis, įskaitant spūstis ir technines peržiūras, yra mažesnis nei keleivinio automobilio, grynas vairavimo laikas sudaro apie 18–20 valandų. Tačiau dėl vairuotojo poilsio reikalavimų, ši kelionė negali būti įveikta viena diena be ilgos pertraukos.

Reguliariai kelionė trunka 1,5 – 2 dienas. Pavyzdžiui, jei vairuotojas išvyksta pirmadienio ryte, į paskirties vietą Vokietijoje jis dažniausiai atvyksta antradienio vakare arba trečiadienio ryte. Visgi, jei krovinio paskirties vieta yra toliau pietuose, pavyzdžiui, Miunchene (apie 1300 km), kelionė gali užtrukti net 2,5 dienos. Svarbu prisiminti, kad 2 dienų terminas – tai labiau taisyklė nei išimtis, tačiau jis neapima paties pakrovimo ir iškrovimo laiko.

3. Kokia įtaka turi vairuotojo darbo ir poilsio laikas (tachografas)?

Tachografas – tai pagrindinis laiko reguliatorius. ES reglamentai nustato, kad vairuotojas gali vairuoti ne ilgiau kaip 4,5 valandas be pertraukos. Po to privalo padaryti 45 minučių pertrauką (kuri gali būti padalinta į 15 min. + 30 min.). Per vieną parą vairuotojas gali vairuoti ne daugiau kaip 9 valandas (galima pratęsti iki 10 valandų ne daugiau kaip 2 kartus per savaitę).

Kas tai reiškia jums? Jei vairuotojas išvyksta ryte ir važiuoja 4,5 valandas, jis turi sustoti pavalgyti. Po to vairuoja dar 4,5 valandas ir turi pradėti 11 valandų kasdieninio poilsio laiką. Šis poilsis turi būti nepertraukiamas ir trunkti 11 valandų (gali būti sumažintas iki 9 valandų ne daugiau kaip 3 kartus per savaitę). Dėl šių taisyklių kelionė, kuri atrodo „trumpa“, užima daugiau laiko. Vairuotojas negali „paskubėti“ važiuodamas naktį, jei jo tachografas rodo, kad poilsio laikas prasidėjo. Taigi, net ir esant puikioms kelių sąlygoms, 9–10 valandų per parą prarandamos dėl poilsio.

4. Ar tikrai reikia 2 dienų, ar įmanoma atvykti per 24 valandas?

Techniškai įmanoma atvykti greičiau tik tuo atveju, jei maršrutas yra trumpas (pvz., į šiaurės Vokietiją – Hamburgas ar Briuselio sritis, atstumas maždaug 800–900 km) ir jei vairuotojas turi „bankuotų“ poilsio valandų iš ankstesnių dienų. Pavyzdžiui, jei vairuotojas prieš išvykdamas jau ilsėjosi 9 valandas, jis gali naudoti savo išankstinio (redukto) poilsio valandas taip, kad iš viso ilsėtųsi 9 valandas vietoje 11. Tai duoda jam 2 papildomas valandas vairavimui.

Tačiau tai yra rizikinga strategija, kuri dažnai naudojama tik pavėluotų užsakymų atveju. Įprastas planavimas visada remiasi 1,5 – 2 dienų terminu. Man kaip ekspertui visada patariu planuoti prekybą pagal 2 dienų terminą. Jei vairuotojas atvyks anksčiau – tai bus malonus siurprizas, tačiau jei planuosite pagal 24 valandas, rizikuojate gauti pranešimą, kad vairuotojas privalo sustoti miegoti, o jūsų klientas Vokietijoje laukia.

5. Kaip Vokietijos automobilių eismo spūstys („Stau“) veikia atvykimo laiką?

Vokietijoje yra vienas didžiausių automagistralių (Autobahn) tinklų pasaulyje, tačiau jis taip pat vienas užimiausių. Ypač didelės spūstys susiformuoja prie didžiųjų miestų (Frankfurtas, Miunchenas, Kelnas, Štutgartas) ir statybų vietų (Baustellen). Statybų zona Vokietijoje gali būti kel kilometrai ilgio, o greičio apribojimas ten dažnai nukrenta iki 60 km/h arba net mažiau.

Be to, Vokietijoje galioja griežti apribojimai sunkiasvoriams transporto priemonėms (LKW-Maut) ir tam tikrąse vietose bei šventadieniais bei šventinių dienų metu draudžiama važiuoti sunkvežimiams (apie šio draudimo išimtis ir nuostatas dažnai užmirštama). Nors šis draudimas dažniausiai liečia tik ilgesnius atstumus ar tam tikras kryptis, jis gali priversti vairuotojus rinktis apšvokusius maršrutus, kas taip pat prailgina kelionę. Praktiškai tai reiškia, kad net jei planavimo sistema rodo 18 valandų, realybėje dėl spūsčių kelionė gali užtrukti 22–24 valandas.

6. Kuo skiriasi pilnos pusiaus savivarčio (FTL) ir dalinio krovinio (LTL) terminai?

Skirtumas tarp šių dviejų tipų yra esminis planuojant laiką. FTL (Full Truck Load) – tai kai vairuotojas atvyksta pas jūsų sandėlį, užkrauna tik jūsų prekes ir važiuoja tiesiai į paskirties vietą Vokietijoje. Čia laikas priklauso tik nuo atstumo ir kelio sąlygų. Tai yra greičiausias ir labiausiai numatomas būdas.

LTL (Less Than Truck Load) arba grupinis pervežimas – tai kai viename sunkvežimyje yra keletas skirtingų siuntėjų krovinių. Šiuo atveju procesas atrodo taip: vairuotojas renka krovinius iš skirtingų Lietuvos (ar net Latvijos, Estijos) sandėlių. Po to jis važiuoja į Vokietiją ten esantį skirstymo centrą (terminalą). Ten kroviniai iškraunami, surūšiuojami ir vėl pakraunami į kitus sunkvežimus, kurie veža juos į galutinius gavėjus. Dėl šių papildomų operacijų (pakrovimas-iškrovimas terminaluose, laukimas kol susirenka kiti kroviniai), LTL terminas dažniausiai yra 3–5 dienos. Nors tai atrodo ilgai, šis pasirinkimas yra žymiai pigesnis.

7. Ar krovinio iškrovimo trukmė Vokietijoje įtakoja planą?

Žinoma, ir tai dažnai yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl vėluojamas kitas užsakymas tą pačią savaitę. Vokietijos įmonės labai griežtai laikosi darbo laiko. Jei vairuotojas atvyksta į paskirties vietą 17:30 valandą, o įmonė dirba iki 16:00, jis nebus priimtas. Jis privalo laukti iki ryto. Jei tai penktadienis, jis gali tekti laukti iki pirmadienio ryto.

Be to, paties iškrovimo procesas gali trukti ilgiau nei planuota. Vokiški sandėliai dažnai turi griežtas procedūras: vairuotojas turi užsiregistruoti, pateikti dokumentus (prieš tai juos užpildyius elektroniniu būdu), palaukti, kol bus paruoštas kranas arbaforkliftas, o tada prasideda iškrovimas. Jei krovinys yra sudėtingas (pavyzdžiui, reikia iškrauti dėžę po dėžę, o ne pakrovą ant paletės), tai gali trukti kelias valandas. Visas šis laikas laikomas vairuotojo darbo laiku (arba laukimo laiku), ir jei jis praleidžia ten visą dieną, jis negali išvykti toliau į kitą užsakymą tą pačią dieną. Taigi, ankstesnio krovinio iškrovimo vėlavimas tiesiogiai perkelia sekančio išvykimą.

8. Kokios situacijos laikomos „nepageidaujamomis“ ir kaip jos veikia laiką?

Nepageidaujamos situacijos – tai tai, su kuo kovaoti negalime, bet prie kurių reikia būti pasiruošusiems. Prie jų priskiriamos: techniniai gedimai (padangos prošvaistė, variklio gedimas), avarijos, blogos oro sąlygos (sniego audros, rūkas) bei muitinės ar policijos patikros.

Techninis gedimas gali uždelsti kelionę nuo kelias valandų iki kelias dienas (jei reikia laukti atsarginių detalių). Orai, ypač žiemą, yra labai svarbūs. Jei Vokietijoje ar Lenkijoje užsninga, greičiai nukrenta iki 30–40 km/h, o kelyje susiformuoja eilės. Policijos patikros, nors ir retos, taip pat gali užtrukti, jei yra kokių nors dokumentų neatitikimų ar techninių trūkumų. Mano patirtis rodo, kad geriausias būdas apsisaugoti nuo šių rizikų yra turėti „laiko rezervą“. Jei krovinys nėra skubus, visada verčiau planuoti su 1 dienos atsarga.

9. Ar savaitės diena (pirmadienis, penktadienis) turi įtakos išvykimui?

Taip, įtaka yra didelė. Pirmadieniai paprastai būna labai užimti – vairuotojai grįžta iš savaitgalio poilsio, sandėliai bando išspręsti penktadienio užduotis, todėl pirmadienio ryte dažnai būna didelės spūstys tiek kelyje, tiej pačiose pakrovimo vietose (reikia laukti eilėje į sandėlį).

Penktadienis taip pat yra rizikingas. Jei krovinys turi būti pristatytas Vokietijoje penktadienio vakare, o vairuotojui trūksta valandos iki poilsio, gali kilti pavojus, kad jis nepasieks paskirties vietos laiku (dėl 45 min. pertraukų ir poilsio pradžios). Be to, jei krovinys atvyksta į Vokietiją penktadienį po 12:00 valandos, yra didelė tikimybė, kad jo neiškraus iki rytojo (dėl darbo laiko pabaigos), o tai reiškia, kad vairuotojas praleis savaitgalį laukdamas iškrovimo. Todėl dauguma logistikos kompanijų stengiasi planuoti išvykimus taip, kad Vokietiją pasiektų viduryje savaitės (antradienis – ketvirtadienis), tai užtikrina sklandesnį iškrovimą.

10. Kaip klientas gali padėti užtikrinti greičiau pristatymą?

Klientas gali daryti labai daug. Pirmiausia – tikslai ir laiku užpildyti krovinio dokumentus (važtaraščius, eksporto deklaracijas). Jei vairuotojas atvyksta į jūsų sandėlį ir laukia, kol paruošiate dokumentus arba kol surenkate krovinį (kuris turėjo būti paruoštas), tai pradeda „valandų skaičiuotę“. Antra – pasirūpinkite, kad krovinys būtų pakrautas tvirtai ir saugiai. Niekas nenori važiuoti su kroviniu, kuris gali nukristi, nes vairuotojas gali būti sustabdytas patikrai dėl netinkamo užtvirtinimo.

Trečia – susiderkite dėl išvykimo laiko su atsižvelgimu į vairuotojo darbo grafiką.