Iš Vokietijos sugrįžimas namo: greitas ir saugus kelias – eksperto vadovas

Įvadas

Gyvenimas užsienyje, ypač tokioje ekonomiškai stiprioje šalyje kaip Vokietija, dažnai tampa svarbiu gyvenimo etapu. Tūkstančiai lietuvių kiekvieną metu išvyksta dirbti į Vokietiją, siekdami geresnio uždarbio ir karjeros galimybių. Tačiau ateina momentas, kai sprendimas grįžti namo, į Lietuvą, tampa neabejotinu. Tai gali būti susiję su šeimos susivienijimu, pensijavimu, paprasčiausiu noru kilti į savo žemę arba verslo plėtra. Nepaisyl to, kas lemia šį sprendimą, vienas iš sudėtingiausių ir reikalaujančių daugiausia dėmesio klausimų yra materialinio turto pervežimas.

Esu šioje srityje beveik dvidešimt metų. Per tą laiką esu matęs viską – nuo kuprinininkų, bandančių pergabenti visą turtą „Opel Astra“ bagažinėje, iki sudėtingų, kelių tonų svorio pramoninių įrengimų logistikos. Galiu drąsiai teigti, kad sėkmingas sugrįžimas namo neprasideda oro uoste arba plento kelio viaduke, o tuomet, kai pradedate planuoti savo daiktų išvežimą. Emocijos šiuo atveju yra blogas patarėjas. Rūpestis, kad kažkas pasiklys, bus sugadinta arba kad pervežimo kaina suvalgys visus sutaupytus pinigus, yra natūralus, tačiau jį galima ir būtina suvaldyti profesionaliai.

Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi ir žiniomis, kaip organizuoti krovinių pervežimą iš Vokietijos į Lietuvą taip, kad kelias būtų ne tik greitas, bet ir visiškai saugus. Kalbėsime apie tai, kaip išvengti dažniausių klaidų, kuriuos, deja, darau naujokai, ir kaip pasirinkti logistikos partnerį, kuris vertins jūsų turtą taip pat, kaip ir jūs patys. Šis straipsnis bus jūsų žemėlapis pervežimo „jūrą“, padėsiantis išvengti audrų ir saugiai priplaukti į namų uostą.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Visą savo karjerą esu gavęs tūkstančius klausimų apie pervežimus. Žemiau pateikiu atsakymus į dešimt labiausiai aktualių klausimų, susijusių su sugrįžimu iš Vokietijos, tam, kad jūsų procesas vyktų kuo sklandžiau.

1. Kaip teisingai pasiruošti kroviniui pervežimui iš Vokietijos, kad būtų išvengta nereikalingų nustatymų ir vėlavimų?

Pasiruošimas – tai pusė sėkmės. Dažnai klientai painioja „pakuoti“ su „pasiruošti“. Pasiruošimas prasideda ne nuo dėžių įsigijimo, o nuo inventoriaus sudarymo. Prieš skambindami pervežėjui, turite tiksliai žinoti, ką ketinate vežti. Mano praktikoje buvo atvejų, kai vairuotojas atvyksta į Vokietiją, o paskui pasirodo, kad reikia vežti ne du sofas, o keturis, o dar šalia stovi dviratis ir grilis, kurie nebuvo įtraukti į pradinį užsakymą. Tai tiesiogiai įtakoja kainą ir mašinos tipą.

Kai tikslus sąrašas yra sudarytas, prasideda fizinis pasiruošimas. Visiems daiktams rekomenduoju naudoti pakavimo medžiagas aukščiausios kokybės. Netaupykite ant burbuliukinės plėvelės („stretch“) arba kietų dėžių. Prisiminkite, kad kelyje mašina patiria vibracijas, staigius sustojimus ir posūkius. Jei baldai nėra išardyti ir uždengti, o dėžės ne užklijuotos keliais sluoksniais, rizikuojate gauti „mikštainį“ vietoj savo brangios buitinės technikos. Labai svarbu pažymėti dėžes: „Virtuvė“, „Miegamasis“, „Lūžti“. Tai palengvins ne tik iškrovimą Lietuvoje, bet ir leis vairuotojui žinoti, kur reikia elgtis ypatingai atsargiai.

2. Kokio tipo transportas turi būti pasirinktas: dalinis krovinių pervežimas ar pilna mašina (krovininė mašina vienam klientui)?

Tai vienas pagrindinių klausimų, lemiančių ir kainą, ir laiką. Dalinis pervežimas (angliškai vadinamas part load arba groupage) yra idealus, jei turite nuo kelių dėžių iki keleto eurų paletės. Šiuo atveju jūsų krovinys keliauja bendroje mašinoje su kitų klientų siuntomis. Tai pigiau, tačiau trunka ilgiau, nes reikia surinkti visus krovinius iš skirtingų Vokietijos vietų ir išpildyti juos Lietuvoje. Esu matęs, kaip šis procesas užtrunka nuo 3 iki 14 dienų, priklausomai nuo maršruto sudėtingumo.

Jei grįžtate su visa butu ar namo ūkiu, t.y. krovinių yra daug (15–30 kubinių metrų ir daugiau), verta pagalvoti apie pilną mašiną (full load). Tokiu atveju krovininė mašina (paprastai 40 pėdų tentas su priekaba) atvyksta tiesiai pas jūsų namus Vokietijoje, užpildoma tik jūsų daiktais ir važiuoja tiesiai į jūsų namus Lietuvoje be sustojimų. Tai yra greičiausias (1–2 dienos) ir saugiausias variantas, nes jūsų daiktai niekur nėra perkraunami ir niekas jų nebeiškrauna po kelią.

3. Kaip užtikrinti, kad pervežėjas yra patikimas ir kad mano turtas bus apdraustas?

Rinkdamiesi pervežėją, niekada nesivaikauykite tik mažiausios kainos. Rinkoje yra „pelių“ brokerių, kurie paima užsakymą ir parduoda jį kitiems vairuotojams, kurie gali neturėti licencijų ar draudimo. Patyręs ekspertas visada pateiks jums ne tik kainą, bet ir sutartį bei draudimo polisą. Svarbiausias dalykas čia yra draudimas. Pagal tarptautinius reglamentus (CMR konvencija), pervežėjas yra atsakingas už krovinį, tačiau standartinis atsakomybės limitas dažnai būna nedidelis (pvz., apie 8,33 SDR už kilogramą). Jei vežate brangią elektroniką, antikvarinius baldus ar menus, būtinai paprašykite „All Risk“ (visų rizikų) draudimo. Nors tai šiek tiek padidins kainą, bet užtikrins ramybę. Taip pat patikrinkite, ar įmonė turi galiojantį lietuvišką ar vokišką verslo licenciją ir kiek laiko jos yra rinkoje. 20 metų patirtis sako, kad įmonės, kurios veikia ilgiau nei 5 metus, turi nustatyti kokybės standartus, priešingai nei „vienadieniai“.

4. Kokios yra pagrindinės kainos sudėtinės dalies pervežiant krovinius iš Vokietijos į Lietuvą?

Klientai dažnai klausia: „Kiek kaino vežti dvi sofas iš Berlyno?“. Atsakymas niekada nėra tiesioginis. Kaina formuoja šiek tiek sudėtingesnė lygtis. Pirmiausia – atstumas. Ne tik nuo A iki B, bet ir nuo paskutinio išsiuntimo taško iki pirmo išleidimo taško. Antra – krovinio tūris (kubiniais metrais) ir svoris. Didelis, bet lengvas krovinys (pvz., putų baldai) užima daug vietos, bet sverbi mažai, tuo tarpu knygos – atvirkščiai.

Trečia, ir labai svarbu, prieiga. Ar Vokietijoje ir Lietuvoje yra galimybė priartėti mašinai tiesiai prie durų? Ar reikės nešti daiktus per trečią aukštą be lifto? Tokios papildomos paslaugos (nešikliai, liftas) daro didžiausią įtaką galutinei sumai. Taip pat į kainą įeina kuro mokesčiai (kurių svyravimai Europoje yra nuolatiniai), mokesčiai už sunkiasvoriams transportams Vokietijoje (toll mokesčiai) ir, žinoma, draudimas. Patariu visada prašyti išsamią sąmatą su išskirtomis eilutėmis, kad nebūtų staigmenų.

5. Ar galima pervežti asmeninį automobilį kartu su baldais?

Tai labai dažnas klausimas, nes daugelis dirbančiųjų Vokietijoje turi ir automobilį, kurį nori parsivežti namo. Taip, tai įmanoma ir yra labai populiarus pasirinkimas. Yra du pagrindiniai būdai. Pirmasis – automobilis užkeliama ant specialios sunkiosvorės mašinos platformos (tentas su pakėlikliu), o tūris tente, likęs po automobiliu, užpildomas baldais ir dėžėmis. Tai labai efektyvu, tačiau reikalauja, kad mašina būtų vežama.

Antrasis būdas – automobilis yra prikabintas (jei techninė galimybė leidžia) arba jo vairuoja papildomas vairuotojas. Tačiau verta paminėti, kad pervežiant automobilį kartu su kroviniu, būtina užtikrinti, kad automobilyje nėra kuro bako (arba jis yra minimalus, pvz., iki 10 litrų) dėl gaisrines saugumo normų. Taip pat būtina turėti „Green Card“ draudimą galiojantį pervežimo metu. Jei automobilis neįregistruotas arba yra techninės apžiūros terminas pasibaigęs, reikia iš anksto pasirūpinti specialiais numeriais (raudonieji numeriai) arba transporto leidimais, kitaip policija gali sustabdyti mašiną.

6. Kiek laiko trunka standartinis pervežimas ir nuo ko priklauso pristatymo terminas?

Jei kalbame apie dalinį krovinių pervežimą, standartinis terminas, kurį aš vadinu „realistišku“, yra nuo 5 iki 10 darbo dienų nuo krovimo dienos. Kodėl tiek ilgai? Vokietija didelė šalis. Jei gyvenate Miunchene (pietuose), o mašina surenka krovinius Hamburge (šiaurėje), tai jau užtrunka 1-2 dienas. Tada reikia važiuoti į Lietuvą, išparduoti krovinius Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir panašiai. Vairuotojų darbo laikas reguliuojamas griežtai (tachografai), jie turi poilsio pertraukas, todėl neįmanoma važiuoti 24 valandas iš eilės.

Jei pasirinksite pilną mašiną arba ekspresinį pervežimą, procesas gali trukti vos 24–48 valandas. Tačiau čia svarbu suprasti, kad „greitis“ kainuoja. Jei jums nėra skubos, rekomenduoju derėtis dėl ilgesnio termino mainais į geresnę kainą. Esu matęs klientus, kurie moka dvigubai tik todėl, kad nori gauti dėžę per 2 dienas, nors jos turinys nėra joks būtinas.

7. Ką daryti, jei krovinys buvo pažeistas pervežimo metu?

Nors manau, kad geriausia medicina yra prevencija (t.y. kruopštus pakavimas ir patikimas pervežėjas), įvykiai įvyksta. Jei pastebėjote, kad dėžė sutrypta arba sofos nugarėlė įtrūkusi, svarbiausia yra nedelsiant tai užfiksuoti. Pirmasis žingsnis – nedelsiant iškraunant patikrinti būklę. Jei matote pažeidimus, jų nereikia pasirašyti CMR pristatymo dokumente (kurį vairuotojas pateikia pasirašyti).

Jei pažeidimas pastebimas vėliau (pavyzdžiui, atidarius dėžę namuose po savaitės), būtina parašyti pretenziją (rekalamaciją) raštu ir nusiųsti ją pervežėjui el. paštu arba rekomenduotu laišku per 3–7 dienas (priklausomai nuo sutarties sąlygų). Būtina pateikti nuotraukas, pažeidimo aprašymą ir, jei įmanoma, vertinimo aktą. Čia vėl įsivažiuoja draudimas. Jei turėjote „All Risk“ draudimą, procesas vyks daug sklandžiau. Be draudimo, gali tekti įrodinėti, kad žala neįvyko dėl jūsų blogo pakavimo, o tai sudėtinga.

8. Ar reikia mokėti muito ar PVM, grįžtant su asmeniniais daiktais iš Vokietijos?

Tai malonus naujienas. Jei grįžtate į Lietuvą po gyvenimo Vokietijoje ir pervežate savo asmeninius naudojamus daiktus (baldai, drabužiai, buitinė technika), jūsų krovinys laikomas „perkeliamu turtu“ (Transfer of Residence). Tokiu atveju Lietuvos muitinė taiko muito ir PVM atleidimą. Sąlyga viena – daiktai turi būti naudoti (ne nauji, su etiketėmis) ir jūs turite gyventi Vokietijoje nustatytą laikotarpį (paprastai mažiausiai 12 mėnesių).

Tačiau būkite atsargūs su naujais daiktais. Jei nusipirkote naują televizorių Vokietijoje ir neišpakuote, o dabar norite vežti jį į Lietuvą kaip savo, tai gali būti traktuojama kaip prekybinis importas, ant kurio reikės sumokėti PVM (21 proc.) ir galbūt muito (jei kilmė ne iš ES). Aš visada patariu klientams išpakuoti ir, jei įmanoma, užbaigti naudoti naujus didelius daiktus (pvz., įjungti kompiuterį, užregistruoti telefoną), kad išvengtumėte nereikalingų muitinės klausimų. Dokumentų (pavyzdžiui, deregistracijos iš Vokietijos gyvenamosios vietos) turėjimas taip padeda greičiau įveikti muitinę, jei atsitiks atsitiktinis patikrinimas.

9. Ar verta rinktis tarpininkus (brokerius) ar ieškoti tiesioginio vairuotojo?

Tai klausimas pasitikėjimo. Tarpininkai (freight forwarders) užsiima logistika: jie suranda mašinas, koordinuoja, tvirto dokumentus. Jie turi platų kontaktų tinklą ir gali rasti mašiną net tuo atveju, kai jūsų vietos vairuotojai sako, kad „nėra vietos“. Tarpininkai taip pat užtikrina, kad visi draudimai ir sutartys būtų tvarkingi.

Tiesioginiai vairuotojai arba smulkios vežėjų įmonės gali pasiūlyti šiek tiek mažesnę kainą, nes nėra tarpininkų maržos. Tačiau rizika čia didesnė. Jei vairuotojas susirgs, suges mašina arba paprasčiausiai nusprengs nevykti (kas, deja, nutinka), jūs liekate vienas su problema be pagalbininkų. Esu dirbęs ir kaip brokeris, ir kaip tiesioginis pervežėjas. Mano patarimas: jei krovinys nedidelis ir ne itin brangus, galima rizikuoti su tiesioginiu paieška (pvz., per skelbimus). Jei tai visa jūsų gyvenimo dalis, brangūs baldai ar verslo įranga – pasitikėkite profesionalia logistika įmone, kuri atsako už visą procesą nuo pradžios iki galo.

10. Kokios yra dažniausios klaidos, kurias daro klientai, planuodami sugrįžimą, ir kaip jų išvengti?

Per 20 metų mačiau tą patį scenarijų kartojantis vėl ir vėl. Pirmoji ir didžiausia klaida – vėlavimas. Žmonės susiranda darbą Lietuvoje, turi išvykti sekmadienį, o pervežėją ieško penktadienį vakare. Geri pervežėjai turi tvarkaraščius, o „greitieji“ pasiūlymai dažnai būna apgavystės arba prastos kokybės. Pradinkite planuoti bent mėnesį (geriau 6 savaites) iki išvykimo.

Antroji klaida – netikslus informavimas. Jei sakykite, kad turite „keletą dėžių“, o iš tikrųjų tai yra 30 dėžių, vairuotojas tiesiog netilps į mašiną. Tokiu atveju jums teks mokėti už papildomą reisą arba pridėti pinigų vietoj to, kad iš anksto būtumėte užsakę didesnę mašiną.

Trečioji klaida – vertingo turto nepakavimas. Aš mačiau, kaip brangūs porceliano rinkiniai buvo įdėti į plastikines kedes be jokio užpildo, o vėliau klientai stebėjosi, kodėl viskas susilaužė. Naudokite profesionalų pakavimą.