Iš Vokietijos į Lietuvą: saugus ir punktualus pervežimas – Eksperto Vadovas

Vokietija jau dešimtmečiais yra pagrindinė Lietuvos prekybos partnerė. Statybines medžiagos, mašinos, chemijos pramonės gaminiai, baldai ir netgi maisto produktai nuolat keliauja tarp šalių. Esdamas šioje srityje daugiau nei dvidešimt metų, galiu drąsiai teigti: maršrutas „Vokietija–Lietuva“ yra vienas intensyviausių visame Europos logistikos žemėlapyje. Tačiau nuo to, kad prekės keliauja dažnai, nereiškia, kad kiekvienas siuntimas yra paprastas ar be rizikų.

Klientams dažnai atrodo, kad užsisakyti transportą – tai tik vienas telefonas arba el. laiškas, o vairuotojas tiesiog „užsiveda“ krovinį ir atveža į adresą. Realybėje už šiuo procesu slepiasi sudėtinga mechanika: dokumentacijos griežtumas, vairuotojo darbo laiko apribojimai, geometriniai krovinio išmatavimai ir netgi oro sąlygos. Saugus ir punktualus pervežimas nėra stichinis reiškinys – tai kruopštus planavimas ir ilgametė patirtis.

Šiame straipsnyje aš noriu atskleisti tai, kas vyksta už uždarų vartų, ir padėti Jums suprasti, kaip užtikrinti, kad Jūsų krovinys iš Vokietijos į Lietuvą pasiektų kuo saugiau ir laiku. Mes aptarsime nuo dokumentų reikšmės iki to, kodėl pigiausias pasiūlymas kartais kainuoja brangiausiai.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Norėdamas užtikrinti, kad ši informacija būtų kuo naudingesnė, surinkau dešimt dažniausiai klientų man užduodamų klausimų. Atsakymai į juos remiasi mano ilgamečia praktika ir logistikos niuansais.

1. Kiek laiko paprastai trunka krovinių pervežimas iš Vokietijos į Lietuvą?

Tai vienas dažniausiai pasitaikančių klausimų, tačiau atsakymas nėra vienas ir visiems toks pats. Vokietija – didelė šalis. Jei krovinius surenkame iš Miuncheno arba Frankfurto srities (pietiniai ar vakariniai regionai), atstumas iki Vilniaus gali siekti 1300–1500 km. Tokiu atveju standartinis tranzitas su savivarčiu arba tentine sunkvežimiu užtrunka apie 2–3 darbo dienas.

Tačiau jei prekės paėmiamos iš Berlyno ar netgi Ščecino pakraščių, kurie yra arčiau Lietuvos sienos, pervežimas gali įvykti per vieną pilną darbo dieną arba netgi puse dienos (jei kalbame apie ekspresinius reisus).

Svarbiausia čia ne tik distancija, bet ir logistika. Jei tai „nuo vartų iki vartų“ (door to door) paslauga, reikia įskaičiuoti laiką, skirtą iškrovai Vokietijoje (paprastai 1–2 valandos), galbūt laukimą eilėjeje prie sandėlio, patį važiavimą ir galutinę iškrovą Lietuvoje. Taip pat būtina atsižvelgti į vairuotojo poilsio laiką. Esant ilgiems nuotoliams, vairuotojas privalo padaryti 45 minučių pertrauką kas 4,5 valandos ir 11 valandų poilsio per parą. Tai gali paveikti atvykimo laiką, jei reisas pradedamas vėlai popietę.

2. Kokius dokumentus būtina parengti sėkmingam pervežimui?

Dvidešimt metų dirbdamas šioje srityje galiu pasakyti: dokumentai yra pusė sėkmės. Net jei vairuotojas yra profesionalas ir sunkvežimius techniškai tvarkingas, be teisingų dokumentų krovinys gali užstrigti sienoje arba neįveikti sandėlio kontrolės Vokietijoje.

Pagrindinis dokumentas yra CMR važtaraštis. Tai tarptautinis krovinių pervežimo dokumentas, įrodantis, kad sandoris tarp vežėjo ir siuntėjo įvykio, ir nurodantis atsakomybę. Jame turi būti tiksliai nurodyta: kas siunčia, kas gauna, ką siunčiama (pavadinimas, svoris, tūris) ir krovinio vertė.

Be to, būtinos komercinės sąskaitos (invoices) ir pakavimo sąrašai (packing list). Vokietijos klientai arba jų logistikos padaliniai labai reikalaujami dėl šių dokumentų – jie turi atitikti faktinį krovinį.

Nors Lietuva ir Vokietija yra Šengeno erdvėje, o muitų kontrolės dažniausiai nėra, yra išimčių. Jei pervežamos akcizinės prekės (alkoholis, tabakas, degalai) arba kiti reglamentuojami produktai, būtinos papildomos licencijos ir EX1 deklaracijos. Visada patariu prieš išvežant dokumentus pasitikrinti su vadybininku, ar visi „i“ ir „t“ sudėti teisingai.

3. Kuo skiriasi dalinis (LTL) ir pilnas (FTL) krovinių pervežimas, kurį pasirinkti?

Tai raktinis klausimas, lemiantis ir kainą, ir terminus. FTL (Full Truck Load) reiškia, kad Jūsų krovinys užima visą sunkvežimį. Sunkvežimis važiuoja tiesiai iš Jūsų siuntėjo Vokietijoje į Jūsų gavėją Lietuvoje be sustojimų (išskyrus vairuotojo poilsį). Tai greičiausias ir saugiausias variantas, nes krovinys neperkraunamas ir nėra kontaktuojamas su svetimais krovimiais.

LTL (Less than Truck Load) arba dalinis krovinys – tai kai viename sunkvežimyje vežami kelių skirtingų klientų siuntimai. Čia taikoma konsolidacijos principas. Sunkvežimis surenka krovinius iš keleto vietų Vokietijoje, važiuoja į konsolidacijos sandėlį (pavyzdžiui, Lenkijoje arba Vokietijos pasienyje), ten juos perrašo arba sujungia ir tik turi važiuoja į Lietuvą.

Jei Jums reikia skubiai pervežti brangias prekes arba jautrą techniką, visada rekomenduoju FTL. Jei tai mažesnės siuntos, kur laikas nėra kritiškas, o svarbiau sutaupyti, LTL yra geras pasirinkimas. Tačiau verta prisiminti, kad su LTL didesnė pažeidimo tikimybė dėl dažnesnio krovinio manipuliavimo.

4. Kaip formuojasi pervežimo kaina ir kodėl kainos svyruoja?

Dauguma klientų mano, kad kaina priklauso tik nuo atstumo (km). Tačiau atstumas yra tik vienas iš komponentų. Kainą labiausiai lemia degalų kaina. Tarptautinėje logistikoje taikomas degalų priedas, kuris keičiasi kas savaitę priklausomai nuo rinkos situacijos.

Kitas svarbus veiksnys – Vokietijos kelių mokesčiai (Maut). Vokietijoje sunkvežimiai privalo mokėti už važiavimą automagistralėmis, o šis mokestis priklauso nuo transporto priemonės ekologinės klasės (Euro 5, Euro 6 ir t.t.) ir ašių skaičiaus. Brangesnis, modernesnis sunkvežimis, nors ir mažiau teršia, kainuoja brangiau eksploatuojant.

Taip pat įtakos turi grįžtamojo krovinio (backload) galimybė. Jei mums pavyksta rasti krovinį iš Lietuvos atgal į Vokietiją, mes galime pasiūlyti Jums žemesnę kainą, nes mums nereikia važiuoti tuščiais. Jei tokio krovinio nėra, kaina turi padengti ir tuščio važiavimo išlaidas.

Ir galiausiai – pasiūlos ir paklausos balansas. Jei yra didelė prekybos su Vokietija šventėmis (prieš Kalėdas arba Velykas), laisvų sunkvežimių trūksta, ir kainos automatiškai šuoluoja aukštyn.

5. Kaip užtikrinamas krovinio saugumas kelyje?

Saugumas prasideda ne kelyje, o krovimo metu. Pagrindinė taisyklė – krovinys negali judėti tent viduje. Naudojame specialias fiksavimo juostas, užtvaras, antklodžius ir oro pagalviukus (dunnage bags), kuriai užpildyti tarpus tarp paletės ir sienelės.

Per mano dvidešimt metų patirtį, mažiausiai problemų su sužalojimais būna tada, kai krovinys supakuotas ant EPAL (Europos paletės) ir užfiksuotas ne mažiau kaip dviem juostomis (viena viršuje, kita įstrižai).

Taip pat svarbu transporto priemonės techninė būklė. Mūsų parkas nuolat tikrinamas, vairuotojai privalo atlikti kasdieninius techninius apžiūros punktus. Beje, visi mūsų kroviniai yra apdraudžiami. Standartinis vežėjo atsakomybės draudimas pagal CMR konvenciją yra apribotas (apie 8,33 SDR vienam kilogramui), tačiau mes siūlome galimybę įsigyti papildomą krovinių draudimą (All risk draudimas), kuris apima visą krovinio vertę netgi dėl stichinių nelaimių arba vagysčių. Neduok Dievui, tačiau vagystės Vokietijoje, prieilsėse arba poilsio aikštelėse dar pasitaiko, todėl draudimas yra būtinas saugumo garantas.

6. Ar galima pervežti ne standartinius arba ypatingus krovinius?

Žinoma, bet tai reikalauja specialių priemonių. Kalbame apie permatomus krovinius (kai krovinio aukštis arba plotis viršija standartinius tentus), per sunkius krovinius (viršijančius 24 tonas), arba jautrius maisto produktus, reikalaujančius šaldymo.

Paprasčiausias atvejis – kai krovinio aukštis viršija 2,7 metro (tentinio aukštį). Tada naudojame tentus su aukščiu stogu (Mega trailer) arba permatomus autovežius.

Jei krovinys yra labai sunkus (pvz., didelė presavimo mašina), reikia specialių sunkvežimių su daugiau ašių, kad būtų pasiektas reikalingas svorio pasiskirstymas ir neviršytas kelų apribojimų. Tokiu atveju taip pat reikia gauti specialius leidimus (kelių eismo taisyklių išlygas).

Maisto produktams, kuriems reikia pastovios temperatūros, naudojame šaldytuvus su temperatūros diagnostika. Vairuotojas gali bet kuriuo metu patikrinti, ar temperatūra svyruoja, o sistema įrašo visą istoriją, kurią pateikiame klientui atvykus.

7. Kas nutinka, jei krovinio negalima išvežti nustatytu laiku?

Tai reali situacija, su kurią susiduriame dažniausia dėl vokiško precizumo. Vokietijos sandėliai dirba griežtai pagal grafikus. Jei vairuotojas atvyksta 15 minučių pavėlu, gali būti, kad jį neįleis. Taip pat dažnai nutinka, kad pats siuntėjas nespėja suruošti krovinio (pavyzdžiui, gamyba vėluoja).

Esu rimtas ekspertas, todėl saku tiesiai: tokiose situacijose komunikacija yra viskas. Mes stengiamės iš anksto susisiekti su klientu arba siuntėju, jei matome, kad judėjime įvyko nesklandumų (pvz., uraganas Lenkijoje arba avarija).

Jei atvykimas pavėluoja, mes nedelsdami pranešame Jums. Tada yra keletas variantų: 1) Vairuotojas laukia iki kitos dienos (tačiau tai kelia papildomų išlaidų už laukimą – demurrage), 2) Krovinys išvežimas perkeliamas kitą dieną, 3) Jei skubu, mes bandome rasti kitą laisvą sunkvežimą, esantį arčiau (tačiau tai brangu). Mūsų tikslas – maksimaliai sumažinti Jūsų patirtą nepatogumą, net jei situacija nepriklauso nuo mūsų.

8. Ar reikia rūpintis muitinės procedūromis vežant iš Vokietijos?

Nuo 2004 m., kai Lietuva įstojo į Europos Sąjungą, ir vėliau prisijungus prie Šengeno, standartiniai prekių pervežimai tarp šalių yra laisvi. Tai reiškia, kad nereikia eiti per muitinės punktus prie pat sienos (kaip buvo anksčiau) ir deklaruoti kiekvienos siuntos.

Tačiau tai nereiškia, kad muitinė visiškai išnyko. Vykdomi kontroliniai patikrinimai. Jei krovinys atrodo įtartinas arba jei atsitiktiniam patikrinimui užkliūna, Vokietijos policija arba Lietuvos muitinė gali sustabdyti sunkvežimį ir patikrinti dokumentus.

Ypatingai dėmesį reikia skirti akciziniams prekėms ir gyvūnams. Jei pervežate alkoholį ar tabaką, būtina turėti akcizo žymas ir atitinkamus dokumentus, priešingu atveju krovinys gali būti konfiskuotas. Gyvūnams reikalingi veterinarijos pasai ir sertifikatai. Mano patirtis rodo, kad gerai parengti „tiksli“ dokumentai išvengia 99% problemų su kontrolės institucijomis.

9. Kaip klientas gali sekti savo krovinio judėjimą?

Anksčiau, prieš 20 metų, tekdavo laukti, kol vairuotojui pavyks rasti telefoną arba jį užleis. Šiandien technologijos leidžia mums pasiūlyti 100% skaidrumą.

Mūsų visi sunkvežimiai yra aprūpinti GPS stebėjimo sistemomis. Kai užsakote pervežimą, galite gauti nuorodą į stebėjimo platformą, kurioje matote, kur yra Jūsų krovinis realiu laiku. Matote ne tik bet kurią akimirką esančią vietą, bet ir vairuotojo greitį, stovėjimo laikus netgi kuro lygį.

Be to, mūsų vadybininkai aktyviai bendrauja su vairuotojais. Esant svarbiems etapams (pavyzdžiui, „krovinys pakrautas“, „peržengta Lenkijos siena“, „iškrauta“), Jums gali būti išsiunčiamos SMS žinutės arba el. laiškai. Tai leidžia Jums geriau planuoti savo verslą – žinoti, kada reikia paruošti sandėlio personalą iškrovai arba informuoti Jūsų klientus apie prekių atvykimą.

10. Kodėl verta rinktis patikimus, brangesnius vežėjus, o ne pigiausius pasiūlymus rinkoje?

Tai klausimas, apie kurį galčiau kalbėti valandomis. Logistikos rinkoje, kaip ir visur, taisyklė „pigiau – geriau“ dažniausiai sukelia problemas. Pigus pervežimas gali reikšti, kad: * Sunkvežimis yra senas, techniškai nepatikimas ir gaišta daugiau degalų (blogiau ekologija). * Vairuotojas gauna mažesnį atlyginimą, todėl jis gali būti pavargęs, nepatenkintas arba neturėti reikiamos kvalifikacijos. * Nėra jokio krovinio draudimo (tik minimali CMR atsakomybė). * Komunikacija su vadybininkais vyksta tik viena kalba (pavyzdžiui, tik vokiškai arba rusiškai), kas sukuria barjerą lietuviškam klientui.

Rinkdamasis patikimą partnerį, Jūs perkate ne tik „važiavimą“ nuo A iki B. Jūs perkate ramybę. Užtikrintas, kad jei kils problema, vairuotojas sužinos, kaip elgtis, o vadybininkas atsakys į skambutį vidury nakties. Mano dvidešimt metų patirtis parodė, kad ilgalaikiai santykiai su klientais grindžiami pasitikėjimu, o ne vienkartinėmis nuolaidomis. Išgelbėtas laikas ir išvengta streso dažnai verta daugiau nei sutaupyta 50 eurų.

Išvada

Krovinių pervežimas iš Vokietijos į Lietuvą yra daug daugiau nei tik fizinis prekių perkėlimas per 1000 kilometrų.