Vežame 24 metus
+370 606 04300

+49 1575 3403 381

Skambink kasdien 8-22 val.

Kiekvieną dieną vežam į Vokietiją ir iš Vokietijos keleivius ir siuntas

Iš Vokietijos į Lietuvą: Reguliarūs Mikroautobusų Reisai Kasdien

Vežame kiekvieną dieną

Iš Vokietijos į Lietuvą: Reguliarūs Mikroautobusų Reisai Kasdien,  vežam kiekvieną dieną

Vežame nuo durų iki durų

Iš Vokietijos į Lietuvą: Reguliarūs Mikroautobusų Reisai Kasdien  vežam nuo durų iki durų

Keleiviui nemokamas bagažas

Iš Vokietijos į Lietuvą: Reguliarūs Mikroautobusų Reisai Kasdien nemokamas bagažas keleiviui

iki 30 kg.

Paimame iš visos Vokietijos

Iš Vokietijos į Lietuvą: Reguliarūs Mikroautobusų Reisai Kasdien, surenkam ir pristatom visoje Vokietijos

Pristatome visoje Vokietijoje

Paimame iš visos Lietuvos

Iš Vokietijos į Lietuvą: Reguliarūs Mikroautobusų Reisai Kasdien, surenkam ir pristatom visoje Lietuvoje

Pristatome visoje Lietuvoje


Artimiausi išvykimai
į Vokietiją:

  • • Lapkričio 21 dieną, šeštadienį, šiandien
  • • Lapkričio 22 dieną, sekmadienį, rytoj
  • • Lapkričio 23 dieną, pirmadienį, poryt
  • • Lapkričio 24 dieną, antradienį, užporyt
iš Vokietijos:
  • • Lapkričio 21 dieną, šeštadienį, šiandien
  • • Lapkričio 22 dieną, sekmadienį, rytoj
  • • Lapkričio 23 dieną, pirmadienį, poryt
  • • Lapkričio 24 dieną, antradienį, užporyt


    • ● Vežame nuo durų iki durų.
      ● Paimame iš visos Lietuvos ir visos Vokietijoje.
      ● Vežame kiekvieną savaitės dieną.
      ● Išvykstame maršrutu: visa Lietuva - Lenkija - Vokietija..
  • Keleivius vežame į Vokietiją patogiais mikroautobusais ir autobusais (nemokamas bagažas iki 30 kg.)

    Lietuva → Vokietija kaina nuo 120€
    Vokietija → Lietuva kaina nuo 120€

    Siuntas vežame į Vokietiją

    Siuntos kaina nuo 40€ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.

    Krovinius vežame į Vokietiją

    Krovinių kaina kaina nuo 40€. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.

    Iš Vokietijos į Lietuvą: Reguliarūs Mikroautobusų Reisai Kasdien

    Per pastaruosius du dešimtmečius, dirbdamas tarptautinių pervežimų srityje, mačiau, kaip pasikeitė žmonių judėjimas tarp Vokietijos ir Lietuvos. Anksčiau tai buvo epinė kelionė senais autobusais arba rizikinga kelionė automobiliu su nežinomais vairuotojais. Šiandien situacija visiškai kitokia. Rinka subrendo, o klientų poreikiai tapo aiškūs – žmonės nori ne tik nuvykti iš taško A į tašką B, jie nori tai padaryti greitai, saugiai ir, svarbiausia, patogiai. Reguliarūs mikroautobusų reisai tapo tuo ryšiu, kuris jungia tūkstančius lietuvių, gyvenančių Vokietijoje, su jų tėvyne, taip pat užtikrina prekių ir siuntų judėjimą be stabdžių.

    Šiame straipsnyje pasidelsime ties tuo, kodėl ši transporto rūšis laimėjo rinką ir ką tiksliai reiškia „reguliarus reisas“ profesionalioje logistikoje. Mes ne tik aptarsime keleivių pervežimus, bet ir pažvelgsime į tai, kaip ši sistema veikia iš vidaus, kadangi dažnai tas pats mikroautobusas gali būti ir keleivių, ir siuntų nešėju. Suprasti šiuos niuansus klientams yra būtina, norint pasirinkti patikimą partnerį ir išvengti nemažų nervų savo kelionėje arba siunčiant brangius daiktus.

    Šiuolaikiniai mikroautobusų reisai tai ne paprasta važiavimas. Tai subalansuota logistika, atsižvelgianti į vairuotojų darbo ir poilsio režimus, techninės priežiūros grafikus ir, žinoma, klientų patogumą. Kelionė iš Vokietijos į Lietuvą gali trukti nuo 14 iki 20 valandų, priklausomai nuo maršruto ir išsodinimo taškų skaičiaus, todėl profesionalumas čia – ne tuščias žodis. Toliau išsamiai aptarsime visus klausimus, kuriuos dažniausiai užduodate, ir padėsime susidaryti pilną vaizdą apie šias paslaugas.


    DUK (Dažnai Užduodami Klausimai)

    1. Kodėl verta rinktis mikroautobusą, o ne didelį autobusą ar lėktuvą?

    Tai vienas dažniausiai pasitaikančių klausimų, ir atsakymas slypi ne tik greityje, bet ir bendrame patogime. Dirbdamas srityje 20 metų galiu drąsiai teigti, kad mikroautobusai užpildo tą nišą, kurią autobusai ir lėktuvai negali pasiekti.

    Pirmiausia, „durų į duris“ principas. Didelieji autobusai gali sustoti tik didžiuosiuose miestuose (Berlyne, Hamburge, Vilniuje, Kaune) ir tam tikrose stotyse. Mikroautobusai, dėl savo manevringumo, gali atvykti prie pat jūsų namo arba darbo vietos Vokietijoje bei išlaipinti jus artimiausioje stotelėje Lietuvoje. Tai sutaupo laiko, kurį praleistumėte persėsdami į vietinį transportą.

    Antra, komfortas ir erdvė. Naujausios kartos mikroautobusai, kuriuos naudojame reguliariuose reisuose, yra pritaikyti ilgiems nuotoliams. Tai nėra seni, „dūzgiantys“ „Mercedesai“ su suplėšytais sėdynėmis. Kalbame apie „Volkswagen Transporter“ ar „Mercedes Vito“ klasės automobilius su ergonominėmis sėdynėmis, atlenkiamais nugarų atramais, patogiu kojų padėjimu, dažnai – individualiais TV ekranais ar Wi-Fi ryšiu. Kelionė 8–9 žmonių grupe yra daug intymesnė ir ramesnė nei 50 keleivių autobuse.

    Trečia, luggage (bagažo) klausimas. Lėktuvuose turite ribojimus (20 kg, matmenys), o dideliuose autobusuose dažnai tenka kovoti dėl vietos bagažinėje. Reguliarusiuose mikroautobusų reisuose, jei tik kelionė nėra perpildyta, vairuotojai dažnai eina į priekį, leisdami pasiimti daugiau bagažo, ypatingą dėmesį skiriant taisyklingai jo pristabdymui.

    Galiausiai, biurokratija. Lėktuvai reikalauja atvykti oro uostą 2–3 valandas iš anksto, praeiti kontrolę, panervuotis. Mikroautobuse jūs atvykstate 10 minučių iki išvykimo, sėdate ir važiuojate. Nėra ilgų eilių ir streso.

    2. Kaip dažnai vyksta šie reisai ir kokie yra pagrindiniai maršrutai Vokietijoje?

    Kalbant apie reguliarumo reikalavimus, „kasdien“ čia nėra iššūkis, o standartas. Vokietija yra mūsų pagrindinė prekybos ir emigracijos partnerė, todėl srautai yra didžiuliai.

    Paprastai maršrutai yra suplanuoti taip, kad dengtų didžiąsias Vokietijos aglomeracijas. Pagrindiniai taškai, iš kurių dažniausiai prasideda arba pro kuriuos važiuoja mūsų mikroautobusai, yra: * Vakarų Vokietija: Diuseldorfas, Esenas, Dortmundas, Kelnas (Šiaurės Reinas-Vestfalija – čia gyvena labai daug lietuvių). * Pietų Vokietija: Miunchenas, Štutgartas, Niurnbergas (Bavarija). * Šiaurės Vokietija: Hamburgas, Bremenas, Hanoveris. * Rytų Vokietija: Berlynas, Leipcigas, Dresdenas.

    Reguliarumas reiškia, kad, pavyzdžiui, iš Miuncheno į Vilnių galite išvykti kiekvieną dieną, o iš tankiai apgyvendintų vietų, tokių kaip Esenas arba Diuseldorfas, net ir po kelis kartus per dieną (ryte ir vakare). Maršrutai yra sudaromi taip, kad kuo mažiau vėluotų – vairuotojai turi nustatytas sustojimo vietas, tačiau jei klientų mažiau, kelionės trukmė trumpėja. Mes stengiamės optimizuoti tranzitą per Lenkiją (A2 autostrada), kad atvyktume į Lietuvą kuo greičiau.

    3. Ar tikrai veikia „durų į duris“ principas ir kiek tai kainuoja?

    Šis klausimas dažnai kelia abejonių, nes žodis „reguliarus“ asocijuojasi su tvarkaraščiu, o „durų į duris“ – su individualiu taksi. Tačiau šiuo atveju tai derinamas variantas.

    Mikroautobuso maršrute yra nustatyti „pagrindiniai sustojimai“ (pvz., degalinė prie autostrados mieste arba centrinė aikštė), tačiau dažnai galima susitarti dėl išsodinimo ar pasiėmimo artimesnėje vietoje. Pavyzdžiui, jei gyvenate ne pačiame Diusdorfo centre, o priemiestyje (pvz., Ratingenas), vairuotojas gali užsukti pas jūs, jei tai stipriai nenukreipia maršruto ir tinka kitiems keleiviams.

    Kainos atžvilgiu, ši paslauga dažnai jau yra įskaičiuota į bilieto kainą arba kainuoja simboliškai (pvz., 5–10 eurų priemoka už išvykimą iš neįprastos vietos), palyginti su taksi, kuris už tokią kelionę užimtų šimtus eurų. Verta paminėti, kad „durys“ gali būti ne tik jūsų namų durys, bet ir artimiausia stotelė, jeigu gatvė per siaura arba sunkiai pasiekiama dideliam mikroautobusui. Mūsų tikslas – jūsų saugumas, todėl vairuotojas visada pasirinks saugiausią sustojimo vietą, net jei teks nueiti kelis šimtus metrų pėsčiomis.

    4. Kokias bagažo taisykles turiu žinoti ir ar galiu vežti daugiau nei vieną lagaminą?

    Vienas didžiausių privalumų, kurį suteikia mikroautobusai palyginti su lėktuvais, yra bagažo lankstumas. Standartiškai vienas keleivius įprasta vežti vieną didelį lagaminą (iki 20–25 kg) ir rankinį bagažą, kurį galima padėti po sėdyne ar į salono gylį.

    Tačiau praktikoje (ir tai patvirtina mano ilgametė patirtis) lietuviai dažnai veža daugiau. Vykstate iš Vokietijos po ilgo laiko, todėl dažnai būna „du dideli lagaminai, mažas krepšys ir du rankiniai“. Ar tai įmanoma? Taip.

    Mikroautobusų bagažinės erdvės yra projektuojamos taip, kad tilptų 8–9 keleivių bagažas. Jei kelionė nėra pilna (pvz., važiuojate 5 žmonės), vietos bagažui tikrai užteks. Jei reisas pilnas, vairuotojas gali leisti papildomą bagažą į saloną, jei jis netrukdo kitiems keleiviams ir neblokuoja išvykimo kelių.

    Svarbu: stambios techninės siuntos (dviračiai, didelės baldų dėžės, statybinės medžiagos) turi būti derinamos iš anksto. Jos gali užimti vietą kitam keleiviui, todėl tokiam pervežimui gali reikėti papildomos vietos ar net atskiro reiso (kaip krovinių pervežimas). Tačiau standartinis daiktų kiekis, kurį veža grįžtantys emigrantai, be problemų telpa.

    5. Ar galiu siųsti siuntas tuo pačiu mikroautobusu, jei pats nekeliauju?

    Absoliučiai taip. Tai yra viena populiariausių paslaugų. Daugelis mūsų klientų – tai lietuviai, gyvenantys Vokietijoje, kurie nori nusiųsti dovanas tėvams, vaikus ar dokumentus į Lietuvą, bet patys negali važiuoti.

    Siuntų pervežimas mikroautobusu yra greitesnis už standartines kurjerines paslaugas (pavyzdžiui, DHL ar UPS), kurioms dažnai tenka eiti per sandėlius ir rūšiavimo centrus. Mūsų „ekspresinis“ metodas veikia taip: siunta patenka į mikroautobusą Vokietijoje ir, be pertraukų sandėliuose, važiuoja tiesiai į Lietuvą.

    Kaip tai vyksta? 1. Susitariate su vairuotoju ar dispčeriumi. 2. Atiduodate siuntą (paprastai pažymima specialiu kvitu arba užregistruojama sistemoje). 3. Gavėjas Lietuvoje laukia nurodytoje vietoje (pavyzdžiui, Vilniaus arba Kauno išvykimo vietoje) arba vairuotojas ją pristato į namus (jei tai numatyta maršrute).

    Siuntos apdraudžiamos, tačiau svarbu prisiminti, kad negalima siųsti draudžiamųjų daiktų (ginklų, narkotikų, gyvūnų be dokumentų). Taip pat verta paminėti, kad siuntos, kurių vertė viršija 1000 eurų, turi būti deklaruojamos muitinėje, nors Lietuva ir Vokietija yra ES erdvėje, yra ribojimų dėl prekybos apimtys asmeniniais poreikiais.

    6. Kaip vyksta bilieto rezervavimas ir kokia bilieto kaina atšaukimo atveju?

    Technologijos pasikeitė, ir nebėra reikalinga eiti į bilietų kasoje ar vadintis telefonu visą dieną. Šiuolaikiniai pervežėjai siūlo rezervacijas internetu per specialias sistemas arba tiesiogiai rašant el. paštu / žinutėmis (Viber, WhatsApp).

    Rezervuodami nurodote: išvykimo vietą (miestas, gatvė), išvykimo datą ir laiką, keleivių skaičių bei bagažo kiekį. Po to gausite patvirtinimą su bilieto numeriu arba nuorodą apmokėjimui.

    Atšaukimo politika priklauso nuo konkretaus pervežėjo, tačiau profesionalios kompanijos (kaip mūsų) laikosi šių principų: * Jei atšaukiate 24–48 valandas prieš išvykimą, pinigai grąžinami pilnai arba su nedideliu administraciniu mokestiu (pvz., 10%). * Jei atšaukiate vėlaiu nei 12 valandų prieš išvykimą, grąžinimas gali būti neįmanomas arba dalinis, nes vieta jau yra rezervuota ir nebegalima parduoti kitiems. * Jei atšaukiate išvykimo dieną arba neatsirandate („no show“), pinigai paprastai negrąžinami.

    Visada rekomenduoju susipažinti su taisyklėmis prieš perkant bilietą. Taip pat verta įsigyti kelionės draudimą (jei tokią paslaugą siūlo pervežėjas), kuris apsaugo nuo netikėtų ligų ar avarijų.

    7. Kiek trunka kelionė ir kodėl trukmė gali skirtis nuo skelbiamo laiko?

    Internetu dažnai galima rasti informaciją, kad kelionė iš Berlyno į Vilnių trunka 12–14 valandų. Tačiau tai yra teorinis greitis, įsivaizduojant idealias sąlygas. Mano patirtis rodo, kad klientams reikia būti pasiruošusiems realiai trukmei – nuo 14 iki 18 valandų (kai kuriais atvejais net iki 20 valandų, jei maršutas ilgas, pvz., iš Miuncheno).

    Kodėl taip? 1. Keleivių išsodinimas: Mikroautobusas nevažiuoja tuščias. Jis sustoja kiekviename mieste paimti arba išleisti žmones. Jei maršrate yra 10 sustojimų Lenkijoje ir Lietuvoje, kiekvienas sustojimas su išsodinimu/užsodinimu ir bagažo iškrovimu užtrunka vidutiniškai 10–15 minučių. Tai sudaro papildomas 2–3 valandas. 2. Draudžiamosios valandos: Vairuotojai turi griežtai laikytis poilsio režimų. Jie negali važiuoti 10 valandų be pertraukos. Yra privalomos 45 minučių pertraukos kiekvieną 4,5 valandos vairavimo. Tai saugumo reikalavimas, kurio negalima apeiti. 3. Kelių eiga: Stabdos („spūstys“) prie Varšuvos arba Lenkijos autostradose, oro sąlygos (žiela rasa, sniegas) gali prailginti kelionę. 4. Pasienio kontrolė: Nors Lietuva ir Vokietija yra Šengeno erdvėje, kartais gali būti pasienio kontrolės (ypač jei vyksta krizinės situacijos ar kilęs įtarimas dėl nelegalių migrantų pervežimo), taip pat sustojimai muitinėje prekių deklaravimui.

    Todėl visada nurodome apytikslę atvykimo laiką ir prašome keleivių kantrybės.

    8. Kokius saugumo standartus atitinka šie mikroautobusai ir vairuotojai?

    Kaip ekspertas, tai yra vienas svarbiausių klausimų, apie kurį negaliu nekalbėti. Rinkoje vis dar pasitaiko „vėliavų“ (vairuotojų samdytuvų), kurie veža be licensijų, tačiau reguliarių reisų srityje dominuoja profesionalios kompanijos.

    Techninė buklė: Mikroautobusai privalo eiti per techninę apžiūrą (TAU) kas 6 mėnesius. Mūsų automobiliai dažnai tikrinami dažniau – prieš kiekvieną ilgą reisą mechanikas patikrina stabdus, padangas (turi būti žieminės nuo lapkričio 1 d.), šviesas ir tepalus.

    Vairuotojai: Jie turi turėti: * Vairuotojo pažymėjimą (95 kodas – keleivių pervežimas). * Sveikatos pažymėjimą. * Tarptautinę vairuotojo kortelę (tachografas), kuri fiksuoja vairavimo ir poilsio valandas. * Ilgamečią vairavimo patirtį (mes samdome tik tuos, kurie turi nuo 3 iki 10 metų patirties tarptautiniuose maršrutuose).

    Be to, kompanijos turi turėti kelių transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimą (KTPAD) ir keleivių draudimą. Tai reiškia, jei įvyksta avarija, keleiviai yra apdraustyti ir gali atsiimti žalą.

    9. Ar galima mokėti kortele ar reikia grynųjų pinigų?

    Mokėjimo metodai evoliucionuoja. Anksčiau Vokietijoje dominavo grynieji pinigai, tačiau šiandaziniam keleiviui patogiau mokėti kortele.

    Dauguma profesionalių pervežėjų siūlo: * Banko pavedimą prieš išvykimą (tai labiausiai paplitęs būdas, nes garantuoja, kad vieta yra užimta). * Mokėjimą kortele tiesiogiai pas vairuotoją (jei mikroautobuse įrengtas mobilus terminalas) arba iš anksto internetu. * Grynaisiais pinigais (retesnis atvejis, dažniausia tik iškilus nesklandumams arba paskubus išvykti, tačiau vairuotojai dažnai neturi didelių grąžos sumų).

    Visada patariu pasitikrinti šį klausimą iš anksto. Jei esate Vokietijoje ir neturite vietinės sąskaitos, banko pavedimas gali būti sudėtingas (dėl IBAN kodų ir tarptautinių mokesčių), todėl tokiu atveju kortelės mokėjimas arba „PayPal“ tipo sistemos yra geriausiu sprendimu.

    10. Kas daroma, jei vėluojame arba jei techniškai sugenda mikroautobusas?

    Užsakyk nemokamą skambutį Perskambinsime per 3 min į bet kurios šalies telefono numerį nemokamai.


    Vykdomas užsakymas…

    Vykdomas užsakymas…
    Užsakymas priimtas!

    perskambinsime jums per 3 minutes

    Klaida!

    Šiuo metu užsakymo priimti negalime, babandykite vėliau.