Iš Vokietijos atgal: greitas ir patogus grįžimas – logistinis vadovas

Vokietija jau dešimtmečiais išlieka pagrindine Lietuvos prekybos partnerė ir viena svarbiausių sankryžų visoje Europos logistikos žemėlapyje. Kasdien tūkstančiai sunkvežimių kerta sienas, vežami įvairiausi kroviniai – nuo mažmeninės prekybos prekių iki pramoninės įrangos. Tačiau, daugiausia dėmesio skiriant krovinių iš Lietuvos į Vokietiją organizavimui, dažnai neabejojama, kad ir grįžimas – t. y. krovinių gabenimas iš Vokietijos atgal – turi būti lygiai taip pat gerai suplanuotas ir įgyvendintas.

Dirbant šioje srityje daugiau nei dvidešimt metų, matau, kad vienas dažniausiai pasitaikančių klientų rūpesčių yra ne tik pats krovinio pristatymas į paskirties vietą, bet ir transporto priemonės efektyvus grąžinimas arba prekių parsivežimas atgal. Tuščias važiavimas („tuščiasis reisas“) – tai nuostolis, kurį išmanomai planuojant galima išvengti. Šiame straipsnyje mes panagrinėsime, kaip užtikrinti, kad kelionė iš Vokietijos atgal nebūtų sunki našta, o oportunitetas sutaupyti laiką ir pinigus, išlaikant aukštą aptarnavimo kokybę.

Svarbu suprasti, kad „greitas ir patogus grįžimas“ – tai ne tik vairuotojo gebėjimas nuvažiuoti dideliu greičiu. Tai sudėtingas procesas, apimantis krovinių paiešką (grįžtamiesiems kroviniams), dokumentų tvarkymą, maršruto planavimą ir techninę pasiruošimą. Šiuolaikinė logistika reikalauja, kad grįžtamas maršrutas būtų užpildytas bent jau 80–90 proc., o tai leidžia mažinti išlaidas klientams ir didinti transporto kompanijų pelningumą.

Taigi, kaip tai veikia praktiškai? Ką reikia žinoti klientams, kurie nori parsivežti prekes iš Vokietijos, arba pervežėjams, ieškantiems efektyvių sprendimų savo flotai? Žemiau pateikiame išsamų vadovą, atsakantį į dažniausiai užduodamus klausimus apie grįžimo logistiką.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kiek laiko trunka vidutinis krovinio gabenimas iš Vokietijos į Lietuvą?

Vidutinis krovinio gabenimo laikas iš Vokietijos į Lietuvą svyruoja priklausomai nuo konkrečios vietovės Vokietijoje ir paskirties vietos Lietuvoje. Jei kalbame apie centrinę Vokietiją (pvz., Frankfurto, Niurnbergo ar Hanoverio regionus) ir Lietuvos didmiesčius (Vilnių, Kauną, Klaipėdą), standartinis tranzitas trunka nuo 18 iki 24 valandų.

Tačiau turiu būti tikslus: „nuo iki“ čia labai svarbu. Jei krovinys yra paimamas iš pačios Vokietijos pietų (Miunchenas ar net netoli Austrijos sienos) ir vežamas į šiaurės Lietuvą ar Klaipėdos uostą, kelionė gali užtrukti iki 30–36 valandų. Čia įsijautia ne tik fizinis atstumas, kuris gali viršyti 1500 km, bet ir vairuotojo poilsio režimas. Pagal „tachograf“ reikalavimus, vairuotojas privalo daryti pertraukas, todėl net ir idealiomis sąlygomis negalima važiuoti nenustodamas. Be to, didelę įtaką daro eismo intensyvumas Vokietijoje, ypač prie didžiųjų miestų ir autokrovių sankryžų (pvz., Berlyno rytinė apvažiavimas), kur gali susidaryti spūstys, atidėliančios grįžimą.

2. Ar tikrai pigiau rasti „grįžtamąjį krovinią“ (backload) negu važiuoti tuščiam?

Absoliučiai taip. Tai viena pagrindinių logistikos aksiomų, kurios laikomasi siekiant efektyvumo. Važiavimas tuščiam sunkvežimiu (vadinamasis „deadhead“) yra grynas nuostolis. Jums vis tiek tenka mokėti už degalą, vairuotojo darbo užmokestį, techninės priežiūros amortizaciją ir „mokesčius už užterštumą“ (Eurovignette), tačiau pajamų neįgyjama jokių.

Radus grįžtamąjį krovinį, išlaidos padalijamos tarp dviejų užsakymų – pagrindinio (į Vokietiją) ir grįžžančio. Tai leidžia klientams, kurie nori vežti krovinius iš Vokietijos, pasiūlyti gerokai konkurencingesnes kainas. Pavyzdžiui, jei standartinis reisas kainuoja 1000 eurų, o grįžtamojo krovinio dėka sumažėja išlaidos, klientas gali mokėti 700–800 eurų. Mano patirtis rodo, kad ilgamečiai partneriai visada klauso apie galimybes įtraukti juos į grįžtamųjų krovinių grandines, nes tai tiesiogiai veikia jų pelningumą.

3. Kokius dokumentus reikia paruošti greitam ir be problemų grįžimui?

Dokumentų tvarka – tai pusė sėkmės sienos kirtimo metu. Nors Vokietija ir Lietuva yra Šengeno erdvėje ir vidinės sienos kontrolės praktiškai nėra, dokumentai būtini tiek patikimumui, tiek galimai fiskalinei ar policijai kontrolei.

Pagrindinis dokumentas yra CMR važtaraštis. Jis turi būti užpildytas be klaidų, su aiškiai nurodytu siuntėju, gavėju, kroviniu ir jo svoriu. Be CMR, būtinos prekių faktūros (invoices). Jas dažnai reikalauja muitinė (jei keliaujama per trečiąsias šalis arba kilo neaiškumų) arba, jei įvyče užfiksuojama nukrypimų. Taip pat svarbu turėti deklaraciją EX1 (jei prekės buvo eksportuojamos iš ES ir vėl grąžinamos, arba jei tai yra muitinės procedūros).

Jei transportuojamos specialios prekės (pvz., pavojingos krovinių – ADR), reikalingi specialūs leidimai. Nors dažniausiai grįžtant iš Vokietijos papildomų dokumentų nereikia (jei tai ne importas iš trečiosios šalies), visada patariu turėti su savimi visą siuntos „istoriją“. Vairuotojas turi žinoti, ką veža, ir mokėti parodyti tai dokumentuose per keletą minučių.

4. Kaip veikia krovinių paieška grįžimui iš Vokietijos? Ar tai sudėtinga?

Šiandien technologijos labai palengvino šį procesą. Anksčiau tekdavo skambinti brokeriams ar naudoti faksus, o šiandien veikia skaitmeninės krovininių biržos (pvz., TimoCom, Cargobull ar pan.) ir dideliųjų kompanijų vidiniai valdymo sistemai.

Procesas atrodo taip: kai sunkvežimis iškrauna pagrindinį krovinį Vokietijoje (pavyzdžiui, Penzenberge), sistema automatiškai praneša dispečeriui, kad transportas tampa laisvu. Tada dispečeris ieško krovinio, kurio pradžios taškas yra netoli tos vietovės (radiusu 100–150 km), o paskirties taškas – Lietuvoje arba netoli jos. Geografinis Vokietijos išsidėstymas labai palankus – šalis yra centrinėje Europoje, todėl grįžtamųjų krovinių dažniausiai netrūksta.

Sudėtingumas gali kilti tik tada, kai reikalingas specifinis tipas transporto (pvz., šaldytuvas, tentas su liftu, „mega“ traileris su 3 metrų aukščiu). Tuo atveju rinka siaurėja, ir gali tekti šiek tiek palaukti arba nuvažiuoti tuščiam didesnį atstumą iki pakrovimo vietos. Tačiau standartiniam tentui („dry van“) krovinį rasti paprasta.

5. Ar galiu asmeniškai parsivežti daiktus iš Vokietijos naudodamas šią paslaugą?

Tai labai dažnas klausimas, ypač tarp tų, kurie perka automobilius ar baldus Vokietijoje. Atsakymas priklauso nuo to, ar kalbame apie krovininį transportą, ar apie keleivinį.

Mes, kaip profesionali transporto kompanija, specializuojamės kroviniuose. Jei klientas nusipirko, tarkime, dviratį ar kelias skrynias su baldais, mes galime tai suveži kaip dalinį krovinią (LTL – Less than Truckload). Tokiu atveju kliento daiktai pakraunami į mūsų sunkvežimį kartu su kitų klientų siuntomis. Tai yra pigiau ir saugiau negu juos vežti asmeniniu automobiliu, jei jų daug.

Tačiau, jei klientas nori, kad atvežtume jo asmeninį automobilį, tai jau yra automobilių pervežimas. Tam naudojame autovežius. Svarbu pažymėti, kad negalima tiesiog „ušokti“ į sunkvežimį kaip keleiviui – tai draudžiama saugumo reglamentais. Vairuotojas turi dirbti, o ne vežti keleivių. Taigi, daiktus parsivežti galima, bet asmuo turi vykti atskirai (lėktuvu, traukiniu ar savo automobiliu).

6. Kokius maršrutus dažniausiai naudojate grįžtant iš Vokietijos?

Nors maršrutas priklauso nuo pakrovimo vietos, yra keletas pagrindinių „aortų“, kuriomis vyksta didžioji dalis transporto srautų. Dažniausiai naudojamas maršrutas eina per Lenkiją. Tai yra trumpiausias kelias į Lietuvą geografiškai.

Įprastas maršrutas atrodo taip: Vokietija (Berlynas arba Magdeburgas) -> Lenkija (Ščecinas, Poznanė, Varšuva) -> Balstogė -> Lietuvos siena (Lazdijai arba Kalvarija).

Tačiau mano ilgametė patirtis pataria: niekada neikykite vienu maršrutu kaip įstatytu. Jei eismo sąlygos Lenkijoje (pvz., remontai kelio A2 arba avarijos) sudaro spūstis, verta apsvarstyti alternatyvą pro Čekiją ir Slovakiją (jei krovinys yra iš pietų Vokietijos) arba net pro Švedetiją (jei krovinys yra iš šiaurės Vokietijos ir yra leidimas važiuoti keliu „Via Baltica“ pro Daniją ir Švediją, nors tai retesnis atvejis dėl kainos). Strategiškas maršruto pasirinkimas gali sutaupyti kelias valandas, kas klientui yra labai svarbu.

7. Kaip užtikrinamas krovinio saugumas grįžimo metu?

Saugumas yra aukščiausias prioritas. Grįžtant iš Vokietijos, kai sunkvežimis gali būti pilnas įvairių siuntų (jei tai dalinis krovinys), rizika, kad prekės bus pažeistos, gali išaugti, jei jos nebuvo tinkamai užfiksuotos.

Mes taikome griežtas tvarkymo procedūras. Pirma, kiekviena siunta yra įfikuojama (nuotraukojama) pakrovimo metu Vokietijoje. Antra, krovinys turi būti užtvirtintas naudojant standartines užraktas ir, jei reikia, tempimo juostas (spannertechnik). Vairuotojas kas keletą valandų privalo patikrinti, ar užraktai nedvirto, ar krovinys nešoką.

Be to, visi mūsų sunkvežimiai yra apjuosti GPS stebėjimo sistemomis, kurios ne tik rodo vietą, bet ir fiksuoja vairuotojo veiksmus. Jei sustojama neplanuotoje vietoje ilgiau nei 15 minučių, sistema gauna signalą. Tai leidžia išvengti nusikaltimų (pvz., krovinio išsiėmimo) ar nelegalių keleivių įsikrovimo (pabėgėlių problema, kuri kartais iškyla netoli sienų). Patikimas ekspeditorius visada apdraudo krovinius (CMR draudimas), todėl net ir atsitikus nesklandumui, klientas nepraras finansiniškai.

8. Kas daro grįžimą „patogu“ ne tik logistiškai, bet ir organizaciškai?

Patogumas – tai ne tik greitas važiavimas. Tai ir sklandus komunikacijos procesas. Klientui nereikėtų galvoti, kur jo krovinys yra šiuo momentu. Pasiekus aukštą aptarnavimo lygį, klientas gauna pranešimą, kai krovinys pakrautas Vokietijoje, atnaujinimą kelionės metu (pvz., „krovinys kerta Varšuvą“) ir pranešimą apie atvykimą į Lietuvą.

Taip pat patogumas reiškia lankstų iškrovimo laiką. Jei klientas negali priimti krovinio ryte, mes, įmanoma, pristatome jį popietę ar net naktį (jei leidžia paskirties vietos taisyklės). Dar vienas dalykas – mokėjimo sąlygos. Profesionalios kompanijos siūlo įvairias mokėjimo galimybes (pavedimu, kortele, su sąskaita-faktūra), kad klientas nebūtų varžomas dėl grynųjų pinigų paieškos vairuotojui. Visa tai sukuria „be rūpesčių“ patirtį.

9. Ar yra kokių nors specifinių apribojimų ar draudimų, reikalingų žinoti?

Taip, apribojimai būna ir jie gali labai trikdyti planus, jei apie juos nežinome iš anksto. Vokietijoje yra griežti apribojimai važiavimui poilsio dienomis ir šventėmis. Pavyzdžiui, jei krovinys yra pakrautas sekmadienį, sunkvežimis negali išvažiuoti iš Vokietijos iki sekmadienio vidurnakčio (arba 22:00 priklausomai nuo vietos) arba visai negali važiuoti tam tikromis šventėmis. Tai vadinamoji „tranzito draudimo“ taisyklė.

Taip pat būtina atsižvelgti į sunkvežimio ir krovinio bendrą svorį. Vokietijoje daug kur yra įrengti automatiniai svarsčiai keliuose. Jei svoris viršija 40 tonų (arba 44 tonų tam tikroms eilėms), vairuotojas gaus baudą ir bus sustabdytas tol, kol nebus pervestas krovinys. Todėl labai svarbu tiksliai nurodyti krovinio svorį užsakant transportą. Taip pat reikia atminti apie eismo apribojimus miestuose (Environmental Zones – „Umweltzone“), kur reikalinga speciali žalia kortelė, nors krovininiai sunkvežimia dažniausiai į juos neįvažiuoja arba turi leidimus.

10. Ką klientas turėtų padaryti, kad užtikrintų geriausią kainą ir greitį?

Geriausias patarimas, kurį galiu duoti kaip ekspertas su 20 metų patirtimi – planuokite iš anksto ir bent kiek lanksčiai. Jei kreipiatės su prašymu „pavežk šiandien vakare“, kaina bus aukšta, nes mes turime skubiai ieškoti transporto, kuris gali būti užimtas. Jei galite planuoti savaitę ar dvi iš anksto, mes galime jums pasiūlyti grįžtamąjį krovinį, kuris kainuos gerokai mažiau.

Taip pat tiksliai nurodykite krovinio parametrus: matmenis, svorį, ar reikia „keltų“ (kraunančios technikos). Dažnai klientai sako „vienos paletės krovinys“, o paaiškėja, kad tai yra 2 metrų aukščio mašina ant paletės. Tokia informacija leidžia parinkti tinkamą sunkvežimį iš karto, išvengiant nesusipratimų vietoje. Ir, žinoma, pasitikėkite patikimais ekspeditoriais – pigiausias pasiūlymas visada nėra geriausias, jei jis kelia abejonių dėl saugumo ar patikimumo.

Išvada

Grįžimas iš Vokietijos gali būti tiek didelis nuostolis, tiek puiki proga efektyvinti logistiką. Skirtumas priklauso nuo to, kiek profesionaliai ir atsakingai prižiūrimas šis procesas. Kaip matėme, greitas ir patogus grįžimas nėra stebuklas, o sistemingas darbas: nuo gero maršruto planavimo ir dokumentų tvarkymo iki efektyvaus grįžtamųjų krovinių naudojimo ir saugumo užtikrinimo.

Lietuvos ir Vokietijos ryšiai tik stiprės, todėl poreikis kokybiškiems pervežimams auga. Pasiruošę ir informuoti klientai visada laimės – jie gauna savo prekes greičiau, pigiau ir be nereikalingų nervų. Logistika neapsiriboja tik tašku A ir tašku B; tai apima visą procesą, o grįžimas – tai ta viena, kuri uždaro ratą ir paruošia transportą kitai sėkmingai kelionei. Pasitikėkite savo transporto partneriu, ir kiekvienas kelionės etapas taps sklandus.