Individualus pervežimas iš Vokietijos: laiko terminai, procesas ir svarbiausi niuansai

Vokietija yra viena pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių, o kasdien tarp šalių vyksta tūkstančiai krovinių ir keleivių pervežimų. Per daugiau nei dvidešimt metų praleistų šioje srityje esu girdėjęs vieną klausimą dažniau nei bet kurį kitą: „Kiek laiko trunka individualus pervežimas iš Vokietijos?“ Atrodo, kad atsakymas turėtų būti paprastas – žiūrėk į žemėlapį, apskaičiuok atstumą ir padalyk iš vidutinio greičio. Tačiau praktikoje logistika yra daug sudėtingesnis mechanizmas, kurį veikia ne tik fizikos dėsniai, bet ir teisiniai reglamentai, oro sąlygos, bei organizaciniai momentai.

Šiame straipsnyje, remdamasis ilgamečiu patyriu, išsamiai paaiškinsiu, nuo ko priklauso krovininio transporto iš Vokietijos trukmė, ką tiksliai reiškia „individualus pervežimas“ ir kodėl vienas užsakymas gali atvykti per dieną, o kitas – užtrukti ir tris dienas. Mūsų tikslas – suteikti jums aiškų ir realų vaizdą, kad galėtumėte planuoti savo veiksmus ir išvengti nereikalingo streso.

Kas yra individualus pervežimas ir kodėl jis populiarus?

Prieš kalbėdami apie laiką, svarbu suvokti, ką mes perkame, kai renkamės individualų pervežimą. Skirtingai nei tarpinės (konsoliduotos) transporto paslaugos, kur viename sunkvežimyje vežami kelių klientų kroviniai ir reikia laukti, kol viskas bus surinkta, iškrauta ir paskirstyta, individualus pervežimas reiškia, kad transporto priemonė (paprastai sunkvežimis su tentu, furgonas arba vilkikas su puspriekabe) skiriamas vienam klientui. Tai užtikrina greitesnį pristatymą, nes vairuotojas važiuoja tiesiai iš siuntėjo adresą į gavėjo adresą be nereikalingų sustojimų tarpiniais taškais.

Tačiau net ir šioje „greitojo tako“ sistemoje egzistuoja savi dėsniai. Vokietija – didelė šalis. Kelias iš Miuncheno iki Vilniaus yra visiškai kitoks nei kelias iš Berlyno ar Hamburgo. Todėl, kai kalbame apie laiką, visada privalome žiūrėti į konkretų atvejį, tačiau yra bendrų taisyklių, galiojančių visiems.

Pagrindiniai veiksniai, lemiantys trukmę

Profesionalios logistikos pasaulyje laiko skaičiavimas nėra tik atstumo padalijimas iš 90 km/h greičio. Yra keletas kritinių veiksnių, kurie tiesiogiai įtakoja, kai jūsų krovinys pasirodys prie durų.

1. Atstumas ir maršrutas. Vokietijos geografija įvairi. Jei krovinys renkamas iš vakarinių ar pietinių Vokietijos regionų (pvz., Miunchenas, Štutgartas, Frankfurtas), kelias bus ilgesnis nei iš šiaurės (Berlynas, Hamburgas). Vidutinis atstumas svyruoja nuo 1000 iki 1600 km viena kryptimi.
2. Vairuotojo darbo ir poilsio laikas. Tai viena svarbiausių sąlygų, apie kurią dažnai pamiršta klientai. Europos Sąjungos reglamentai (EGS 561/2006) griežtai reglamentuoja vairuotojų darbo laiką. Vairuotojas gali vairuoti ne ilgiau kaip 4,5 valandas be pertraukos, o per parą gali vairuoti maksimaliai 9 valandas (išskirtiniais atvejais 10 valandas). Po to privaloma 45 minučių pertrauka ir 11 valandų kasdieninis poilsis. Tai reiškia, kad net ir jei fiziškai nuvažiuoti kelias užtruktų 12 valandų, juridiniai apribojimai jį ištiesina iki mažiausiai 24 valandų.
3. Užsakymo organizavimas. Individualus pervežimas reikalauja laiko transporto priemonei surasti. Jei užsakymate pervežimą iš anksto, transporto kompanija gali geriau suplanuoti maršrutą. Jei tai yra skubus užsakymas „šiandien už rytoja“, gali tekti laukti, kol vairuotojas baigs savo einamąjį užduotį arba bus surastas laisvas automobilis artimiausioje vietoje.
4. Krovimo darbai. Patys krovimo ir iškrovimo procesai gali trukti nuo valandos iki kelių valandų. Jei siuntėjas vėluoja arba krovinys yra sunkiai pakraunamas (pvz., dideli gabaritai, reikalinga spec. technika), tai visą grafiką stumia pirmyn.

Supratę šiuos mechanizmus, galime pereiti prie detalių atsakymų į dažniausiai užduodamus klausimus, kurie padės jums suformuoti tikslės lūkesčius.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Koks vidutinis individualaus pervežimo iš Vokietijos laikas į Lietuvą?

Vidutiniškai individualus pervežimas iš Vokietijos į Lietuvą trunka nuo 1 iki 3 dienų. „Vidutinis“ čia yra sąlyginis terminas, todėl vertėtume jį konkretizuoti. Jei krovinys pasiemamas iš vakarinės Vokietijos (pvz., apylinkėse netoli Lenkijos sienos) ir vairuotojas pradeda važiuoti anksti ryte, krovinys gali atvyktą jau sekančios dienos vakare arba naktį – tai yra apie 24–30 valandų. Tačiau jei krovinys yra toliuose Vokietijos regionuose (pvz., Miunchene arba netoli Belgijos sienos), arba jei užsakymas įvyksta vėlai dienos metu, kelionė užtrunka ilgiau. Tokiu atveju, atsižvelgiant į privalomą poilsį, krovinys paprastai pasiekia paskirties vietą per 2 arba 3 dienas. Svarbu prisiminti, kad skaičiuojant dienas, kelionės pradžia laikoma momentas, kai vairuotojas atvyksta pas siuntėją, o ne momentas, kai jūs paskambinate brokeriui.

2. Ar galimas krovinio pristatymas į Lietuvą per vieną dieną?

Taip, tai yra įmanoma, tačiau tik esant idealioms sąlygoms ir tam tikroms geografinėms aplinkybėms. Vienos dienos pristatymas (t. y. 24 valandų bėgyje) įmanomas tada, kai atstumas nuo siuntėjo iki gavėjo neviršija 1000–1100 km, o krovinys yra pasiemamas anksti rytoje (pvz., iki 8:00–9:00 valandos ryto). Pavyzdžiui, jei krovinys yra Berlyne ar netoli jo, vairuotojas gali nusigyventi iki Lietuvos sienos ir net pasiekti Vilnių ar Kauną tą pačią dieną vėlai vakare. Tačiau reikia būti realistu – net ir tokiu atveju vairuotojas gali pavargti arba susidurti su staigiais eismo sąlystų pasikeitimais, todėl dažniausiai logistikos kompanijos, norėdamos išvengti pažeidimų ir įtampos, įvertina 2 dienas kaip saugesnį ir realesnį laiko terminą. Jei jums būtina gauti krovinį būtent po vienos dienos, apie tai privalote pranešti užsakymo metu, kad būtų paskirtas vairuotojas, kuris jau yra poilsio ir gali pradėti darbą anksti.

3. Kodėl pervežimas kartu trunka ilgiau negu nurodyta žemėlapyje?

Žemėlapiai (pvz., Google Maps) rodo „ grynąjį “ važiavimo laiką, dažnai neatsižvelgdami į realias sąlygas. Pavyzdžiui, žemėlapis gali rodyti, kad kelias iš Frankfurto į Vilnių trunka 13 valandų. Tačiau profesionalus vairuotojas negali važiuoti 13 valandų iš eilės. Jis privalo padaryti bent vieną 45 minučių pertrauką (paprastai jos daromos dažniau – po 4,5 valandų). Be to, jei kelionė trunka ilgiau nei 9 valandas, vairuotojas privalo nutraukti darbą ir atlikti 11 valandų poilsį. Tai reiškia, kad tas pats 13 valandų kelias realybėje tampa dviejų dienų kelione: pirmą dieną vairuotojas nuvažiuoja, tarkime, 8-9 valandas, ilsisi 11 valandų, o rytoj baigia likusį kelią. Prie to pridedamos ir techninės pertraukos (degalų įpylimas), galimi eismo užkimšimai, o jei tai yra sunkvežimis, jo judėjimas miestuose arba statybų zonose yra lėtesnis nei lengvojo automobilio. Todėl visada prie žemėlapio laiko reikia prid�ti mažiausiai 30–50 proc. laiko rezervo.

4. Kaip savaitgalis ar šventės veikia pervežimo laiką?

Savaitgaliai ir šventės turi didžiulę įtaką logistikai. Vokietijoje ir Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, galioja griežti draudimai sunkvežimių eismui šventinėmis dienomis ir sekmadieniais. Jei krovinys turi būti pristatytas pirmadienį ryte, jis turi būti išvežtas iš Vokietijos jau penktadienį arba šeštadienio ankstyvą rytą (prieš prasidedant draudimui). Jei užsakymate pervežimą penktadienį popietę, tikimybė, kad jis bus išvežtas tą pačią dieną, yra maža, o vairuotojas negalės važiuoti sekmadienį. Tai reiškia, kad krovinys pradės judėti tik pirmadienį ryte ir atvyks antradienį. Be to, reikia atsižvelgti į tai, ar siuntėjo (sandėlio) ar gavėjo įmonė dirba savaitgaliais. Dauguma Vokietijos sandėlių nedirba šeštadieniais po vidurdienio ir nedirba sekmadieniais. Todėl, planuodami pervežimą prieš šventes, visada reikia kreiptis į logistikos partnerius kiek įmanoma anksčiau, kad būtų išvengta ilgos pauzės sandėlyje.

5. Ar „individualus pervežimas“ užtikrina, kad krovinys nebus perkraunomas kitoje vietoje?

Taip, tai yra pagrindinis individualaus pervežimo pranašumas. Kai užsakote individualų pervežimą, mums nereikia laukti, kol surinksime pilną sunkvežimį kelių klientų krovinių (kas būdinga tarpiniam pervežimui). Transporto priemonė atvyksta pas jūsų siuntėją, užkrauna jūsų krovinį ir važiuoja tiesiai į jūsų paskirties vietą. Nėra jokių tarpinių sustojimų terminaluose, nėra krovinių perkrovimo iš vienos mašinos į kitą (kas sumažina pažeidimo riziką). Taip pat reikia pažymėti, kad kartais, nors ir retai, gali būti atvejų, kai reikia įvykdyti techninį sustojimą (pvz., paimti papildomą krovinią, jei jis telpa ir sutinka abu klientai, arba techniškai aptarnauti vilkiką), tačiau tai visada derinama su klientu ir nėra standartinė praktika. Esminis skirtumas yra tas, kad jūsų krovinio judėjimo grafikas nepriklauso nuo kitų, nežinomų klientų.

6. Kokios Vokietijos vietovės laikomos sunkiausiomis arba lėčiausiomis pervežimo požiūriu?

Geografiškai sunkiausia ir brangiausia yra pietinė ir pietvakarinė Vokietijos dalis – Bavarija (Miunchenas, Niurnbergas) ir Badenas-Viurtembergas (Štutgartas). Šie regionai yra toliausiai nuo Lietuvos, todėl atstumas didžiausias. Be to, šiame regione yra daug kalnų ir kalnų perėjų (pvz., jei reikia važiuoti pro Alpių regionus arba per sudėtingus kelių ruožus Vokietijos viduje), kas gali šiek tiek sulėtinti sunkvežimio judėjimą, ypač žiemą. Taip pat sudėtingos yra labai urbanizuotos sritys, tokios kaip Reino-Rūro regionas (Diuseldorfas, Kelnas, Esenas), dėl didelio eismo intensyvumo. Čia dažnai pasitaiko „stau“ (eismo spūstys), kurios gali atimti kelias valandas iš grafiko. Paprasčiausiai ir greičiausiai paprastai būna vežti iš šiaurės (Berlynas, Hamburgas, Brėmenas) arba iš rytinių regionų netoli Lenkijos sienos (Leipcigas, Dresdenas), nes maršrutas į Lietuvą yra trumpesnis ir tiesesnis.

7. Kiek laiko užtrunka krovinio suradimas ir vairuotojo išvykimas po užsakymo?

Tai priklauso nuo to, kada ir kaip užsakote paslaugą. Jei tai yra standartinis užsakymas, padarytas darbo dieną ryte, gerose logistikos kompanijose (kaip mūsų) transporto priemonė gali būti paskirta tą pačią dieną arba sekančios dienos ryte. Tačiau reikia suprasti, kad sunkvežimiai nuolat juda. Jei reikalingas automobilis yra kitoje užduotyje, pavyzdžiui, Italijoje ar Prancūzijoje, jam reikia laiko, kad grįžtų į Vokietiją. Todėl, jei užsakote „iš karto“, reikia numatyti laiko rezervą – vidutiniškai nuo 24 iki 48 valandų iki vairuotojo atvykimo pas siuntėją. Skubūs užsakymai („Express“) yra įmanomi, tačiau juos vykdo vairuotojai, kurie gali būti netoli arba kurie yra specialiai paruošti tokioms užduotims, o tai kainuoja brangiau. Geriausia taisyklė – kuo anksčiau pranešate apie planuojamą pervežimą, tuo greičiau ir tiksliau mes galime jums pasiūlyti išvykimo laiką.

8. Ar oro sąlygos (žiema, sniegas) gali stipriai prailginti kelionę?

Žinoma, ir Lietuvoje, ir Vokietijoje, ypač važiuojant per Lenkiją, žiemos sąlygos gali tapti kritišku veiksniu. Sunkvežimiai, ypač tuščiaeiga arba su dideliu svoriu, yra jautresni slidžiam kelio paviršiui. Esant dideliam sniegui ar ledo gruodžiui, greitis gali kristi iki 40–50 km/h, o eismo spūstys automagistralėse gali būti šimtus kilometrų ilgio. Pavyzdžiui, A9 autostradoje Vokietijoje arba A2 Lenkijoje žiemos audros nėra retas reiškinys. Tokiais atvejais 2 dienų kelionė gali užtrukti 3 ar net 4 dienas. Patyrę vairuotojai stengiasi išvengti rizikingos važiavimo technikos ir dažnai pasirenka sustoti ir laukti, kol keliai bus išbarstyti, nei rizikuoti avariją. Profesionali logistinė kompanija visada stebi orų prognozes ir gali įspėti klientą apie galimas vėlavimas, tačiau gamta yra neprognozuojama, todėl žiemą visada reikėtų turėti šiek tiek kantrybės.

9. Kas vyksta, jei vairuotojas atvyksta pas siuntėją, o šis nėra pasiruošęs?

Tai viena dažniausių problemų, kurios sukelia vėlavimus. Individualaus pervežimo grafikas yra surištas su laiku. Jei vairuotojas atvyksta į nurodytą adresą, o siuntėjo atstovas vėluoja valandą, dvi arba krovinys dar nėra supakuotas, tai sukelia „domino efektą“. Vairuotojas praranda laiką, kuris buvo skirtas važiavimui. Jei dėl to vairuotojas nebespėja įvykdyti savo darbo grafiko (pvz., privalo pradėti poilsį vėliau), tai gali pastumti pristatymą į kitą dieną. Be to, dauguma sandėlių turi griežtus darbo laiko režimus – jei vairuotojas atvyksta prieš uždarinėjimą (pavyzdžiui, 16:30) ir dėl vėlavimo nebespėja užkrauti iki 17:00 valandos, jis gali būti priverstas laukti iki ryto. Todėl labai svarbu, kad klientas arba siuntėjas būtų pasiruošęs ir susisiektų su vairuotoju iš anksto, nurodydamas tikslų atvykimo laiką, kad nebūtų laikimo laiko.

10. Kaip aš galiu sekti savo krovinio judėjimą realiu laiku?

Šiuolaikinėje logistikoje informacinis skaidrumas yra standartas. Mūsų kompanija, kaip ir dauguma profesionalių, naudoja GPS stebėjimo sistemas. Užsakę pervežimą, dažniausiai gausite nuorodą arba galimybę sekti savo krovinio padėtį internete. Taip pat dažniausiai veikia tiesioginis ryšys su vairuotoju arba dispėčeriu. Jei matote, kad krovinys sustojo ilgesniam laikui, pirmiausia patikrinkite, ar tai nėra planinis poilsis (paprastai nurodomas kaip 45 min. pertrauka arba 11 val. poilsis).