Ieškote pervežimo iš Vokietijos? Geriausios kainos ir sąlygos – Eksperto Vadovas

Vokietija jau dešimtmečiais išlieka vienu svarbiausių Lietuvos prekybos partnerių. Nesvarbu, ar esate didelė importo įmonė, ar privatus asmuo, ketinantis parsivežti naujų baldų, automobilio ar statybinių medžiagų, susiduriate su logistikos iššūkiais. Pervežimų rinka pasižymi dideliu konkurencingumu, tačiau tai visada nereiškia, kad pigiausia pasiūlymas bus ir geriausias. Per daugiau kaip dvidešimt metų praleistų tarptautinių pervežimų srityje esu matęs ne vieną situaciją, kai taupybos siekimas pareikalavo daugiau nervų ir lėšų nei gero pasiruošimo.

Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi ir paaiškinsiu, kaip veikia krovinių pervežimo iš Vokietijos rinka. Sužinosite, iš ko tiksliai susiformuoja kaina, kaip išvengti papildomų mokesčių ir kokias subtilybes reikia žinoti, kad siunta pasiektų adresą laiku ir saikiai. Mūsų tikslas – suteikti jums žinių, kurios leis spręsti ne remiantis tik emocijomis ar kainos žyme, o suprantant procesą iš vidaus.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Šiame skyriuje suformulavau ir atsakiau į dešimt labiausiai aktualių klausimų, kuriuos klientai dažniausiai užduoda planuodami pervežimą iš Vokietijos. Šie atsakymai padės jums susisteminti informaciją ir pasiruošti bendravimui su vežėjais ar ekspeditoriais.

1. Iš ko tiksliai susiformuoja krovinių pervežimo iš Vokietijos kaina?

Vienos iš dažniausiai pasitaikančių neprievartų tarp klientų ir vežėjų yra būtent nesusipratimai dėl kainos sudėties. Daugelis mano, kad tai tik atstumas daugiau litrai degalų, tačiau realybė yra sudėtingesnė. Profesionali kaina susideda iš kelių pagrindinių komponentų: degalų kuro, kurio kaina svyruoja priklausomai nuo pasaulinės rinkos situacijos; vairuotojo darbo užmokesčio, kuris Vokietijoje ir visoje Europoje pastaraisiais metais gerokai išaugo; ir techninės priežiūros bei amortizacijos.

Be to, labai svarbus yra taip vadinamas „tuščias važiavimas“ (deadhead). Jeigu mūsų vairuotojas išveža krovinią į Miuncheną, o grįžti tuščiais atgal į Lietuvą jam būtų nuostolinga, mes stengiamės surasti užsakymą grįžtimo kryptimi. Tačiau jeigu jūsų siuntos vietovė yra toli nuo pagrindinių autobanų arba jums reikalingas specifinis terminas, kuris neįeina į standartinį maršrutą, kaina gali padidėti dėl reikiamo grįžtamojo krovinio paieškos trukmės. Taip pat į kainą įeina ir mokesčiai už kelių naudojimą Vokietijoje – mokesčiai už sunkvežimius (LKW-Maut) yra vieni aukščiausių Europoje.

2. Kuo skiriasi dalinis krovinių pervežimas (LTL) nuo pilnos mašinos užsakymo (FTL)?

Tai esminis pasirinkimas, kuris lemia ne tik kainą, bet ir pervežimo trukmę. FTL (Full Truck Load) reiškia, kad užsakote visą sunkvežimį (paprastai 33 tūkst. euru paletėmis arba 82-84 kubiniais metrais). Tokiu atveju krovinys važiuoja tiesiai iš siuntėjo į gavėją be sustojimų tarpinėse vietose. Tai yra greičiausias ir saugiausias būdas, tačiau jis tinka tik tada, kai turite pakankamai daug prekių.

LTL (Less Than Truck Load) arba dalinis pervežimas naudojamas, kai krovinys užima mažiau vietos. Tokiu atveju viena mašina suveža kelių (paprastai 5–15) skirtingų klientų siuntas. Vairuotojas turi sustoti prie kiekvieno sandėlio, iškrauti ir įkrauti prekes. Dėl šios priežasties LTL pervežimas trunka ilgiau (paprastai 3–5 dienas Vokietijos–Lietuva maršrutu), o krovinys daugiau judinamas (kraunamas-iškraunamas), kas padidina smulkių pažeidimų riziką. Tačiau jeigu turite tik keletą paletęs, tai ekonomiškai naudingiausias variantas.

3. Kaip pasirinkti patikimą pervežėją ir neapsirigti apgavikų?

Esant dideliam pasiūlui, rasti patikimą partnerį gali būti sunku. Mano patirtis rodo, kad pirmaisiais kriterijais turėtų būti ne mažiausia kaina, o įmonės legalumas ir istorija. Visada patikrinkite, ar įmonė turi licenciją krovinių pervežimui atlikti. Lietuvoje tai yra Transporto licencija, kurios numerį galite rasti įmonės tinklalapyje arba paprašyti pateikti sutartyje.

Antras svarbus dalykas – draudimas. Patikimas vežėjas turi turėti gerojo vardo krovinių draudimą (CMR draudimas), kuris padengia žalą atsitikus nelaimei. Taip pat verta pasidomėti atsiliepimais internetu, tačiau juos vertinkite kritiškai – dažnai teigiami atsiliepimai gali būti pirkti, o neigiami – paliekami konkurentų. Geriausias būdas – pasitarti su verslo partneriais arba remtis savo patirtimi. Jeigu ekspeditorius ar vairuotojas atsako į skambučius laiku, profesionaliai ir aiškiai suformuluoja sąlygas, tai pirmasis patikimumo ženklas.

4. Kiek laiko trunka standartinis krovinių pervežimas iš Vokietijos į Lietuvą?

Dažnai klientai klausia: „Ar krovinius galėsite atvežti rytoj?“. Jeigu kalbame apie pilną mašinos užsakymą (FTL) ir vairuotojas jau yra pasiimęs krovinius, tai atstumas nuo, tarkime, Frankfurto iki Vilniaus gali būti įveikamas per 18–24 valandas (atsižvelgiant į poilsio laikus). Tačiau reikia prisiminti, kad vairuotojų darbo laikas yra griežtai reglamentuojamas.

Jei kalbame apie dalinį pervežimą (LTL), procesas trunka ilgiau. Pirmiausia reikia surinkti krovinius iš skirtingų siuntėjų Vokietijoje (papildomai 1–2 dienos), tada važiuoti maršrutu, kuris gali eiti per Lenkiją arba per Čekiją ir Lenkiją, ir galiausiai išskirstyti siuntas Lietuvoje. Vidutiniškai LTL siunta iš Vokietijos į Lietuvą trunka nuo 3 iki 5 darbo dienų. Verta atsižvelgti ir į savaitgalius – jeigu krovinys pasiekia sandėlį penktadienį vakare, jis gali būti išduotas tik pirmadienį.

5. Kokius dokumentus būtina paruošti perkant ir pervežant prekes iš Vokietijos?

Dokumentų tvarka yra „auksinis standartas“ sklandžiam pervežimui. Pagrindinis dokumentas yra prekių sandėris arba sąskaita-faktūra, kurioje aiškiai nurodytas prekių pavadinimas, kiekis, svoris ir vertė. Be šio dokumento neįmanoma suformuluoti teisingų pervežimo dokumentų.

Svarbiausias pervežimo dokumentas yra CMR sąrašas (tarptautinio krovinių pervežimo sutartis). Jis patvirtina, kad vežėjas priėmė krovinius ir yra atsakingas už jo pristatymą. Taip pat būtina pakrautoji aktą, jeigu krovinys yra pakrautas įrenginiu (pvz., keltuvas) arba yra daugiau nei 1 paletė. Jeigu pervežame pavojingus krovinius (ADR), reikalingas specialus ADR sertifikatas. Jeigu prekės yra originalios, pavyzdžiui, alkoholis ar tabakas, būtinos akcizų žymės ir atitinkamos leidimų kopijos.

6. Ar siunta yra apdrausta, kas nutinka, jeigu ji pažeidžiama ar dingsta?

Vienas didžiausių klientų baimių – krovinio praradimas ar sugadinimas. Pagal tarptautinius susitarimus (CMR konvencija), vežėjas yra civiliniu atsakingas už krovinių praradimą ar sugadinimą nuo to momento, kai priima krovinius, iki jų išdavimo. Tačiau standartinė atsakomybė yra ribota – paprastai tai apie 8,33 SDR (Specialiųjų traukimo balsų) vienam kilogramui (maždaug 10 eurų). Jeigu vežiate brangią elektroniką arba smulkius, bet brangius daiktus, ši suma gali padengti tik nedidelę žalą dalį.

Todėl aš visada rekomenduoju pasidomėti papildomu draudimu. Dauguma ekspeditorių siūlo galimybę užsisakyti „All Risk“ (visų rizikų) draudimą, kuris padengia visą krovinio vertę nurodytoje sąskaitoje-faktūroje. Atidžiai perskaitykite draudimo sąlygas – yra atvejų, kai nedėvėtos originalios pakuotės arba netinkamas pakavimas gali sumažinti išmoką. Jeigu krovinys pažeidžiamas, būtina nedelsiant suformuluoti pretenziją (protestą) CMR dokumente, nepaliekant mašinos, kitaip draudimo kompanija gali atmesti atlyginimą.

7. Kokios yra galimos papildomos paslaugos, pavyzdžiui, krovimo darbai arba „liftas“?

Standartinis pervežimas dažnai numato tik krovinių pristatymą iki gavėjo kiemo arba vartų. Tačiau Vokietijoje ir Lietuvoje dažnai reikalingos papildomos paslaugos. Viena populiariausių – „liftas“ (hidraulinė užuolaidė gale). Jeigu gavėjas neturi keltuvo arba kraunamos aikštelės, krovinys gali būti iškraunamas naudojant vairuotoje įrengtą liftą. Už tai paprastai taikomas papildomas mokestis (apie 30–50 eurų, priklausomai nuo svorio).

Taip pat gali būti reikalingi vairuotojo pagalbininkai rankų darbams atlikti (pvz., iškrauti baldus į butą antrame aukšte be lifto). Tokios paslaugos turi būti aptartos iš anksto, nes vairuotojas gali atsisakyti jų atlikti vienas dėl saugumo arba darbo laiko apribojimų. Dar viena detale – „tail lift“ paslauga negali būti atliekama, jeigu krovinio svoris viršija įrenginio galimybę (dažniausiai 500–1000 kg), todėl būtina tiksliai nurodyti svorio duomenis.

8. Ar galiu pervežti asmeninius daiktus (pavyzdžiui, baldus iš buto) krovinių mašina?

Taip, tai yra labai dažna paslauga, vadinama „partijos“ arba dalinio krovinio pervežimu asmeniniams poreikiams. Daugelis lietuvių Vokietijoje renkasi baldus, techniką arba perkelia gyvenamąją vietą ir grįžta į Lietuvą. Tokiu atveju svarbu suprasti skirtumą tarp asmeninio daiktų pervežimo ir komercinio krovinio.

Jei tai ne prekybinė veikla (parduodate prekes), o asmeniniai daiktai, dažnai nereikia mokėti PVM mokesčio už pervežimo paslaugas, tačiau reikia pateikti daiktų sąrašą su pasirašymu, kad tai yra asmeniniai nekomercinio pobūdžio daiktai. Taip pat reikia atsižvelgti į pakavimą – Vokietijoje pačių surinktų baldų pervežimas gali būti rizikingas, jeigu jie neįpakvuoti į paletes arba neapsukami plėvele. Vairuotojas nėra atsakingas už daiktų, kurie buvo netinkamai supakuoti pačių klientų, sugadinimą.

9. Ką daryti, jeigu siunta vėluoja arba negaliu susisiekti su vairuotoju?

Vėlavimai yra nelaimingi atsitikimai, bet jie įvyksta. Jeigu jūsų siunta vėluoja, pirmiausia susisiekite su savo ekspeditoriumi arba logistikos vadybininku, su kuriuo sudarėte sutartį. Nerekomenduojama bandyti skambinti tiesiogiai vairuotojui, jeigu neturite jo telefono numerio – vairuotojas vairuoja ir negali atsiliepti, o jo numeris gali būti paslėptas privatumo sumetimais.

Ekspeditorius turi galimybę sekti mašiną per GPS sistemas ir sužinoti tikrąją vietą bei vėlavimo priežastį (techninė gedimas, eismo įvykis, ilgai trunkantis pakrovimas Vokietijoje). Jeigu vėlavimas trukdo jūsų verslo procesams, apie tai reikia pranešti iš karto. Dauguma įmonių turi procedūras vėlavimų valdymui, tačiau jeigu dėl vėlavimo kyla nuostoliai, juos galima reikalauti kompensuoti tik tada, jeigu įrodyta ekspeditorio kaltė (pavyzdžiui, jums buvo garantuotas pristatymas iki konkretaus laiko, o tai nebuvo įvykdyta be pateisinamos priežasties).

10. Ar yra sezoniniai svyravimai kainose ir kaip jie veikia mus?

Absoliučiai taip. Logistika – tai sezoninis verslas. Pavasarį ir vasarą (ypač balandį–birželelyje) stipriai išauga statybinių medžiagų pervežimo paklausa, o rugsėjo–spalio mėnesiais – šildymo medžiagų (malkos, anglys) bei maisto produktų. Šiuo laikotarpiu laisvų mašinų skaičius sumažėja, o kainos gali šokti net 20–30 proc.

Taip pat reikia atsižvelgti į šventes. Prieš Velykas ir Kalėdas Vokietijoje sustoja dauguma gamyklų, todėl vairuotojai stengiasi išvežti prekes paskutine minute, o po švenčių susidaro „užstrigę“ kroviniai. Jeigu galite, planuokite pervežimus neįšvarusiu laiku – pavasario pradžioje arba vasaros viduryje, kuomet rinka yra ramesnė. Taip pat galite sutaupyti, jeigu sutinkate lanksčiau su pristatymo terminais – leidžiant ekspeditoriui surinkti krovinius per 2–3 dienas vietoj 1 dienos.

Išvada

Pervežimas iš Vokietijos gali atrodyti kaip paprasta užduotis – rasti mašiną, padėti daiktus ir nuvežti juos į vietą. Tačiau kaip matėme iš šio straipsnio, už šiuo procesu slepiasi daugybę detalių, kurios lemia sėkmę. Kainos formavimas, dokumentų tvarkymas, draudimas ir tinkamas pasirinkimas tarp dalinio ir pilno krovinio yra raktiniai faktoriai, kuriais turite pasirūpinti iš anksto.

Mano dvidešimt metų patirtis moko vieno: geriausia kaina nėra mažiausia, o ta, kuri užtikrina saugumą, laikytinumą ramybę. Pasitikėjimas tarp kliento ir pervežėjo kuriamas ne mažiausiais skaičiais sąskaitoje-faktūroje, o atvirumu ir profesionaliu požiūriu. Naudokitės šia informacija kaip gide, užduokite klausimus ir būkite tikri, kad jūsų krovinys patenka į geriausias rankas.