Vežame 24 metus
+370 606 04300

+49 1575 3403 381

Skambink kasdien 8-22 val.

Kiekvieną dieną vežam į Vokietiją ir iš Vokietijos keleivius ir siuntas

Ieškote patikimo vežėjo į Vokietiją ir iš jos? Pilnas eksperto vadovas

Vežame kiekvieną dieną

Ieškote patikimo vežėjo į Vokietiją ir iš jos? Pilnas eksperto vadovas,  vežam kiekvieną dieną

Vežame nuo durų iki durų

Ieškote patikimo vežėjo į Vokietiją ir iš jos? Pilnas eksperto vadovas  vežam nuo durų iki durų

Keleiviui nemokamas bagažas

Ieškote patikimo vežėjo į Vokietiją ir iš jos? Pilnas eksperto vadovas nemokamas bagažas keleiviui

iki 30 kg.

Paimame iš visos Vokietijos

Ieškote patikimo vežėjo į Vokietiją ir iš jos? Pilnas eksperto vadovas, surenkam ir pristatom visoje Vokietijos

Pristatome visoje Vokietijoje

Paimame iš visos Lietuvos

Ieškote patikimo vežėjo į Vokietiją ir iš jos? Pilnas eksperto vadovas, surenkam ir pristatom visoje Lietuvoje

Pristatome visoje Lietuvoje


Artimiausi išvykimai
į Vokietiją:

  • • Lapkričio 22 dieną, sekmadienį, šiandien
  • • Lapkričio 23 dieną, pirmadienį, rytoj
  • • Lapkričio 24 dieną, antradienį, poryt
  • • Lapkričio 25 dieną, trečiadienį, užporyt
iš Vokietijos:
  • • Lapkričio 22 dieną, sekmadienį, šiandien
  • • Lapkričio 23 dieną, pirmadienį, rytoj
  • • Lapkričio 24 dieną, antradienį, poryt
  • • Lapkričio 25 dieną, trečiadienį, užporyt


    • ● Vežame nuo durų iki durų.
      ● Paimame iš visos Lietuvos ir visos Vokietijoje.
      ● Vežame kiekvieną savaitės dieną.
      ● Išvykstame maršrutu: visa Lietuva - Lenkija - Vokietija..
  • Keleivius vežame į Vokietiją patogiais mikroautobusais ir autobusais (nemokamas bagažas iki 30 kg.)

    Lietuva → Vokietija kaina nuo 120€
    Vokietija → Lietuva kaina nuo 120€

    Siuntas vežame į Vokietiją

    Siuntos kaina nuo 40€ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.

    Krovinius vežame į Vokietiją

    Krovinių kaina kaina nuo 40€. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.

    Ieškote patikimo vežėjo į Vokietiją ir iš jos? Pilnas eksperto vadovas

    Vokietija jau dešimtmečiais yra ne tik didžiausia Lietuvos prekybos partnerė, bet ir logistinis širdies ritmas viso Baltijos regiono. Kasdien tarp šalių važiuoja tūkstančiai sunkvežimių, vežančių viską – nuo automobilių detalių ir mašinų iki maisto produktų ir siuntinių individualiems klientams. Tačiau, nors ši kryptis atrodo įprasta ir „nuplaukta“, dažnai pasitaiko situacijų, kai rasti patikimą vežėją tampa tikru iššūkiu. Per daugiau nei dvidešimt metų praleistų šioje srityje esu matęs ne vieną įmonę, kuri pasikliausi pigiausia pasiūlyma ir galop susidūrė su prarastais kroviniais, vėluojančiomis atsargomis ir sugadinta reputacija.

    Logistika – tai ne tik fizinis krovinio pernešimas iš taško A į tašką B. Tai sudėtingas procesas, reikalaujantis tikslumo, žinių ir, svarbiausia, pasitikėjimo. Kai ieškote partnerio pervežimams į Vokietiją ir iš jos, kainos negali būti vienintelis kriterijus. Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi, paaiškinsiu, kaip veikia rinka, ką tiksliai reikia žinoti renkantis vežėją ir atsakysiu į dažniausiai kylančius klausimus, kad jūsų krovinys pasiektų paskirties vietą saugiai ir laiku.

    DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

    Šioje skyriuje suformulavau dešimt esminių klausimų, kuriuos dažniausiai girdėju iš savo klientų. Atsakymai į juos padės jums sužinoti logistikos subtilybes ir išvengti dažniausių klaidų.

    1. Kodėl kainos už pervežimus į Vokietiją taip svyruoja?

    Tai vienas dažniausiai kylančių klausimų, ir jis visiškai natūralus. Vieną dieną gaunate pasiūlymą už 800 eurų, o kitą – jau už 1200. Kodėl taip atsitinka? Logistikos rinka yra dinamiška ir priklauso nuo daugelio veiksnių, kurių paprastam vartotojui sunku įsivaizduoti.

    Pirma, tai degalų kainos. Jų svyravimai tiesiogiai įtakoja vežėjo maržas, ypač ilgose maršrutuose. Antra, rinkos pasiūla ir paklausa. Vokietijoje stipriųjų prekybos centrų (pvz., „Bauhaus“, „Obi“, „Kaufland“) sandėliavimo sezonai sukuria didžiulę apkrovą. Jei reikia paskubėti su atsargų papildymu prieš šventes, kainos šokuoja aukštyn. Trečia, tuščias važiavimas (angliškai – deadhead). Jei vairuotojas atveža krovinią į Miuncheną, bet grįžti atgal į Lietuvą be krovinio jam neišsimoka, jis gali siūlyti žemesnę kainą tiesiog už tai, kad sunkvežimis nevažiuotų tuščias. Tačiau pasitikėkite: pernelyg žema kaina dažnai slepia riziką – gali būti, kad vežėjas taupo vairuotojo poilsio laiką arba naudoja techniškai nepriimtą transportą.

    2. Kokius dokumentus reikia parengti kroviniui vežti į Vokietiją?

    Nors Vokietija yra Europos Sąjungos narė ir sienos kontrolės dažniausiai nėra, dokumentacija turi būti tvarkinga. Be jų neįmanoma užtikrinti sklandžios vežimo proceso ir teisinio saugumo.

    Pagrindinis dokumentas yra CMR važtaraštis. Jis yra tarptautinio krovinio pervežimo sutartis, kurioje nurodomi siuntėjas, gavėjas, krovinio aprašymas, svoris ir t. t. Be CMR, vokiečių policija ar muitinė (jei atsitiktinai tikrina) gali sustabdyti transportą. Taip pat būtina komercinė invoice (sąskaita-faktūra), kurioje nurodyta prekių vertė, ir pakavimo sąrašas (packing list), jei krovinys sudėtingas. Jei vežate specialias prekes (pvz., chemikalus, maisto produktus, gyvūnus), reikės papildomų leidimų, sertifikatų (pvz., HACC, MSDS). Mano patirtis rodo, kad teisingai užpildytas CMR važtaraštis dažnai išgelbėja nuo nesusipratimų dėl krovinio buvimo vietos ar atsakomybės.

    3. Kuo skiriasi FTL (pilna mašina) nuo LTL (dalinis krovinys) ir ką pasirinkti?

    Tai esminis pasirinkimas, kuris lemia ne tik kainą, bet ir greitį. FTL (Full Truckload) reiškia, kad nuomojate visą sunkvežimį (paprastai 33 euro paletės arba 22 tūkst. kg talpos). Jūsų krovinys yra vienintelis mašinoje. Privalumas – greitis. Mašina važiuoja tiesiai į paskirties vietą be sustojimų tarpiniuose sandėliuose. Tinka, jei turite didelį kiekį prekių arba skubiate.

    LTL (Less than Truckload) yra dalinis krovinys. Čia jūsų krovinius krauna į bendrą mašiną su kitų klientų siuntomis. Tai pigiau, nes mokate tik už užimtą vietą (pvz., už 3 paletes). Tačiau trūkumas – laikas. Vairuotojas turi apvažiuoti pro kelis sandėlius, iškrauti ir pakrauti kitų užsakovų prekes. Vokietijoje, kur sandėlių tinklab labai tankus, LTL gali užtrukti 1–2 dienas ilgiau nei FTL. Jei jūsų prekės nedidelės ir neskubios, LTL yra ekonomiškas sprendimas.

    4. Kaip patikrinti, ar vežėjas yra patikimas ir legaliai veikiantis?

    Šiuo atžvilgiu reikia būti itin atsargiam, nes rinkoje pasitaiko ir „pavėžėjų“, kurie veikia be licencijų. Pirmiausia, patikrinkite, ar įmonė turi galiojančią tarptautinio pervežimo licenciją. ES šalyse tai dažnai patvirtina specialūs numeriai ant mašinos arba jie pateikiami dokumentuose.

    Antra, vertinkite transporto priemonės būklę. Jei atvykstantis sunkvežimis atrodo techniškai avarinis, neįtikit, kad jis saugiai pristatys jūsų brangų krovinių. Trečia, paklauskite apie draudimą. Patikimas vežėjas neturi problemų pateikti „Civilinės atsakomybės“ draudimo poliso, kuris apima krovinius. Taip pat verta paieškoti įmonės atsiliepimų internete arba pagalvoti, ar jie siūlo rašytinę sutartį. Jei vežėjas vengia rašytinių garantijų ir sutarčių, tai raudonas vėliavėlė.

    5. Kiek trunka tipinis pervežimas tarp Lietuvos ir Vokietijos?

    Atstumas nuo Vilniaus iki Berlyno yra apie 800 km, o iki Miuncheno – virš 1200 km. Teoriškai vairuotojas gali nuvažiuoti šį atstumą per vieną dieną, tačiau logistikoje reikia atsižvelgti į daugelio detalių.

    Pagal ES taisykles, vairuotojas privalo daryti poilsio pertraukas (po 4,5 valandų vairavimo – 45 min). Tai automatiškai prailgina kelionę. Be to, reikia įvertinti krovinio įkėlimo ir iškrovimo laiką. Paprastai, siunčiant krovinius iš Lietuvos į Vokietiją (pvz., į Hamburgo ar Duisburgo sandėlius), reikia skirti 1–2 dienas. Jei tai yra dalinis krovinys (LTL), pridėkite dar vieną dieną iškrovimui tarpiniuose terminaluose. Mano patarimas: visada planuokite prekybą taip, kad turėtumėte laiko rezervą, ypač jei prekės skirtos gamybai – sustojus linijai dėl vėluojančio krovinio nuostoliai gali būti kur kas didesni nei sutaupyta logistikoje.

    6. Ar reikia jaudintis dėl muitinės ir dokumentų tikrinimo?

    Kadangi abi šalys yra ES erdvėje ir Šengeno zona, paprastai muitinės kontrolės nėra. Sienas kertame „žaliąją“, be sustojimų. Tačiau „paprastai“ nereiškia „visada“. Vokiečių muitinė (Zoll) yra labai aktyvi ir dažnai atlieka neplanuotus patikrinimus.

    Jei vežate standartines prekes, rizika minimali. Tačiau jei krovinyje yra alkoholio, tabako produktų, gyvūnų, vaistų arba brangių elektronikos prekių, tikimybė būti patikrintam gerokai padidėja. Taip pat būkite budrūs, jei krovinys važiuoja tranzitu per Vokietiją iš trečiųjų šalių (pvz., iš Jungtinės Karalystės po „Brexit“). Tokiu atveju turi būti pateikti TIR dokumentai arba eksporto deklaracijos. Jei dokumentuose bus neteisingai nurodyta HS (prekių tarifinio klasifikavimo) kodė, gali būti paskirta bauda ir krovinis sulaikytas. Todėl dokumentų tikslumas – ne formalumas, o būtinybė.

    7. Kas yra „Loading Meter“ (įkrovos metras) ir kaip tai veikia kainą formavimą?

    Dalinio krovinio (LTL) pasaulio kalboje dažnai naudojamas terminas LDM (Loading Meter). Standartinis sunkvežimio priekaba yra apie 13,6 metro ilgio. Jos visos talpos nenaudojant, kaina skaičiuojama ne pagal svorį, o pagal užimtą vietą grindyse.

    Vienas įkrovos metras (1 LDM) paprastai reiškia, kad jūsų krovinys užima 1 metro ilgio juostą visą priekabos plotį. Tai leidžia logistikos kompanijoms efektyviau užpildyti mašiną. Pavyzdžiui, jei gabenate 2 euro paletes, kurios užima mažai vietos aukštyje, bet yra ilgos, tai gali kainuoti brangiau nei 4 standartinės paletes, dėl grindų ploto naudojimo. Supratęs šį principą, galėsite geriau suprasti gautas sąskaitas ir netgi optimizuoti savo pakavimą (pvz., sukrauti prekes aukščiau ant vienos paletės, jei leidžia svoris), taip sutaupyti.

    8. Kokios yra krovinių draudimo niuansai?

    Tai vienas svarbiausių dalykų, apie kurį dažnai pamirštama, kol neatsidūriama bėdoje. Pagal tarptautines konvencijas (CMR), vežėjas yra atsakingas už krovinio praradimą ar sugadinimą, tačiau atsakomybės ribos yra ribotos. Paprastai tai apie 8,33 SDR (specialiųjų traukimo rights) vienam kilogramui. Tai reiškia, jei vežate 1000 kg vertės elektronikos, kuri kainuoja 50 000 eurų, ir ji dingsta, standartinis draudimas padengs tik nedidelę dalį vertės.

    Todėl visada rekomenduoju pasidomėti papildomu krovinių draudimu (All Risk). Jis ne brangus, palyginti su prekių verte, tačiau pilnai apsaugo nuo vagysčių, avarijų, gaisrų ir net blogo pakavimo. Užtikrinkite, kad žinote tiksliai, kas draudžia – ar tai vežėjo draudimas, ar jūsų (siuntėjo) sudaryta draudimo sutartis. Skirtingose sutartyse gali būti skirtingos išimtys (pvz., nebus apmokėta, jei krovinis sugadintas dėl neteisingo uždėto fiksavimo juostų).

    9. Ar įmanoma sekti krovinius realiu laiku ir kaip tai veikia?

    Anksčiau tekdavo laukti skambučio iš vairuotojo, sakančio „esu prie Lenkijos sienos“. Šiandien technologijos leidžia mums žinoti, kur yra mašina, tiksliai iki metrų. Didžioji dalis patikimų vežėjų naudoja GPS stebėjimo sistemas.

    Kai užsakote pervežimą, paprastai gaunate nuorodą į sekimo portalą arba galite sekti būseną el. paštu. Sistemos rodo ne tik vietą, bet ir vairuotojo greitį, degalų lygį bei, svarbiausia, ar mašina stovi (pavyzdžiui, sandėlyje kraunasi) ar juda. Tai leidžia planuoti savo darbą – jums nereikia nerimauti, ar vairuotojui nepagijo, ar jis neapsisuko. Jei vežėjas negali pasiūlyti tokios galimybės, tai gali rodyti pasenusius procesų valdymo metodus.

    10. Ką daryti, jei krovinys vėluoja ar atvyko sugadintas?

    Nors visada stengiamės, kad viskas vyktų sklandžiai, logistikoje rizikos visada egzistuoja. Jei pastebite, kad krovinio vėlavimas trunka neįprastai ilgai, nedelskite susisiekite su savo logistikos vadovu arba vežėju. Greitas reagavimas gali leisti ištaisyti maršrutą (pvz., jei vairuotojas susidūrė su technine gedimu).

    Dėl sugadintų krovinių: niekada nepasirašykite CMR važtaraščio su pastaba „be prierašų“, jei pastebėjote pažeidimus. Vokietijoje ir Lietuvoje veikia taisyklė: pasirašius švarų važtaraštį, vėliau bus labai sunku įrodyti, kad prekės buvo sugadinta pervežimo metu. Būtina iš karto surašyti „protokolą“ apie pažeidimus, nufotografuoti būklę ir pranešti draudimo kompanijai. Geras vežėjas padės jums šiuose procesuose ir nebus „uždaręs akių“, o padės išspręsti problemą.

    Išvada

    Rasti patikimą vežėją į Vokietiją ir iš jos – tai ne tiesiog paieška „Google“ arba pigiausios kainos pasirinkimas. Tai ilgas ir atsakingas procesas, reikalaujantis suprasti transporto rinkos dėsnius, gebėti įvertinti rizikas ir sudaryti partnerystę, remiančią pasitikėjimu. Per dvidešimt metų šioje srityje išmokau vieno: pigiausias variantas dažniausiai pasidaro brangiausiu dėl prarastų laiko, nervų ir prekių.

    Kai renkatės partnerį, atkreipkite dėmesį į jo patirtį, transporto parko būklę, draudimo aprėpimą ir norą komunikuoti. Vokietijos rinka yra paremta tikslumu ir tvarka, todėl jūsų logistikos partneris turi atitikti šiuos standartus. Tik tada, kai užtikrinate saugų ir efektyvų prekių judėjimą, galite ramiai plėtoti savo verslą ir tikėtis, kad jūsų klientai Vokietijoje gaus prekes laiku. Tikiuosi, šis straipsnis padės jums priimti informuotus sprendimus ir išvengti dažniausių spąstų.

    Užsakyk nemokamą skambutį Perskambinsime per 3 min į bet kurios šalies telefono numerį nemokamai.


    Vykdomas užsakymas…

    Vykdomas užsakymas…
    Užsakymas priimtas!

    perskambinsime jums per 3 minutes

    Klaida!

    Šiuo metu užsakymo priimti negalime, babandykite vėliau.